Amerikiečius ir jų sąjungininkus Irako kare sieja bendri tarptautiniai interesai

Karinės operacijos Irake metu paramą amerikiečių ginkluotosioms pajėgoms išreiškusios valstybės viliasi sulaukti žadėtojo atlygio ir primena savo indėlį kovoje prieš Irako diktatoriaus S.Huseino režimą. Tuo tarpu JAV politikai įsitikinę, kad tokia sąjunga reikalingesnė ne įtakingiausiajai pasaulio valstybei, bet pačioms jos sąjungininkėms.

Dar vasario 1-ąją Australijos ministras pirmininkas Džonas Hovardas viešai pareiškė, jog laisvosios prekybos su JAV sutartis vis dar nėra įgyvendinta. Australų prekybos ministras nepabūgo mesti dar aštresnių kaltinimų – neva amerikiečių lobistinės grupuotės sąmoningai siekia išstumti australus iš tarptautinės prekybos rinkos. Kitos JAV veiksmams Irake pritarusios valstybės taip pat laukia nesulaukia atlygio ir nenori patekti amerikiečių nemalonėn, kaip jau nutiko Sirijai, Šiaurės Korėjai ar Prancūzijai. Jei lūkesčiai netaps realybe, galimos gana rimtos vidaus politikos problemos ir antiamerikietiškų nuotaikų proveržis. Nesulaukusios paramos ir atlygio už pagalbą kare, Australija, Lenkija ar net aktyviausioji JAV rėmėja Didžioji Britanija ateityje amerikiečių gali ir neberemti.

Vasario 4-ąją JAV Senato demokratų atstovas Tomas Dešlas iš Pietų Dakotos bei dar du senatoriai išsiuntė atvirą laišką JAV prezidentui Dž.Bušui. Laiške išreikštas susirūpinimas prekybiniais santykiais su Australija, ypač dėl jautienos eksporto į užsienio valstybes. Australija siekia atimti jautienos eksporto rinką iš amerikiečių ir aktyviai ieško prekybinių partnerių Japonijoje. Net 32 senatoriai ir mažiausiai 40 Atstovų rūmų narių nusiuntė protesto laiškus JAV prezidentui baimindamiesi, kad taip bus sužlugdytas JAV galvijų augintojų verslas. Panašios pozicijos laikosi ir Floridos cukraus pramonės atstovai.

Pasak ekonomistų, Dž.Bušo administracijos veiksmai gali turėti įtakos ilgalaikei užsienio politikai ir rasti naujų sąjungininkų, pavyzdžiui, patraukti savo pusėn Maroką, Singapūrą bei pagerinti santykius su Australija, kurios politikai skelbia, neva amerikiečiai visomis įmanomomis priemonėmis siekia naudos.

Ne mažesnių problemų kilo ir Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui Toniui Bleirui. Šis politikas dėl pernelyg didelio pritarimo JAV veiksmams Irake neteko ne tik Leiboristų partijos narių, bet ir daugumos paprastų britų pasitikėjimo. Norint išlikti politikos arenoje T.Bleirui būtina atsikratyti Vašingtono sarginio šuns pravardės.

Londonas laviruoja tarp Briuselio ir Europos Sąjungos interesų. Dešimtmečius viena įtakingiausių Europos ir NATO valstybių laikyta Didžioji Britanija pamažu praranda tarptautinį autoritetą. Britų politikams amerikiečių parama tiesiog būtina tiek ekonomikoje, tiek ir tarptautinėse karinėse organizacijose. Priešingu atveju britams ilgainiui gali tekti nesvarbus vaidmuo Europos politikoje.

Tuo tarpu australų politikams amerikiečiai dar svarbesni. Nors į Tarptautinę prekybos organizaciją Australija buvo priimta dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, praktiškai šios valstybės ekonomika yra valdoma JAV politikų. Geografinė padėtis apsunkina prekyba su Europos Sąjungos valstybėmis ir Azija, iš kurios baiminamasi sulaukti nuskurdusių emigrantų antplūdžio, tad lieka aktyviai bendrauti su kaimynine Naująja Zelandija ir siekti galingosios JAV paramos. Priešingu atveju laukia ne pačios geriausios perspektyvos: į Australiją gali atvykti milijonai indoneziečių, kurių skaičius dešimt kartų viršija australų.

Ne mažiau nei australai amerikiečių įvertinimo už suteiktą paramą trokšta lenkai. Sausio pabaigoje Vašingtone lankęsis Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvašnievskis priminė, kad lenkai norėtų į JAV vykti be vizų, kaip ir į daugelį Europos valstybių. 2400 karių nusiuntusi Lenkija šiandien Irake vadovauja 10 tūkst. tarptautinėms taikdarių pajėgoms. Tačiau Lenkijos vadovui tepavyko išpešti pažadą panaikinti šaltojo karo laikų apribojimus ir nebereikalauti kiekvieno JAV oro uostuose iš lėktuvo išlipančio lenko palikti savo pirštų antspaudus. A.Kvašnievskis, grįžęs tėvynėn, sulaukė aštrios kritikos. Varšuvos meras pareiškė, esą lenkai nieko nepešė tik todėl, kad beveik nieko nereikalavo. Pasak jo, lenkai, kaip ir kiti atvykėliai iš buvusių socialistinių šalių, amerikiečių vis dar tebelaikomi antrarūšiais piliečiais.

Lenkai, ištisus dešimtmečius jautę realią kaimyninės Rusijos grėsmę, šiandien nelinkę pernelyg pasitikėti Europos Sąjungos apsauga. Todėl bent jau kol kas patikimesnė atrodytų amerikiečių parama.

Geopolitinė situacija suteikia amerikiečiams galią diktuoti daugumai sąjungininkių savas sąlygas bei tam tikra prasme nulemti jų vyriausybių politiką ir net sudėtį. Britai visada sieks likti įtakinga Europos Sąjungos nare, australai bet kokia kaina stengsis palaikyti kuo glaudesnius santykius su JAV, lenkai nepamirš turintys grėsmingus kaimynus Vokietiją ir Rusiją, todėl sieks karinio bendradarbiavimo. Tačiau reikia nepamiršti, kad amerikiečiams taip pat naudinga neprarasti rėmėjų, mat tokiu būdu amerikiečių verslininkams atsiveria plačios užsienio rinkos, galimybės pelningai investuoti. Amerikiečiams naudingas ir simbolinis viešas kitų valstybių palaikymas. Australija, Didžioji Britanija, Lenkija – puikus to pavyzdys.

Gražina MINKAUSKAITĖ

© 2004 "XXI amžius"