Europa pasislinko į Rytus
Česlovas IŠKAUSKAS,
Politikos apžvalgininkas
|
JAV prezidentas Džordžas Bušas
Baltųjų rūmų ovaliniame kabinete
nusifotografavo su septynių naujųjų
NATO narių vyriausybių vadovais.
Pirmas iš dešinės - Lietuvos
premjeras Algirdas Brazauskas |
Gyvename iš tiesų įdomiu laiku. Keletą mėnesių
tęsęsis R.Pakso apkaltos procesas susimaišė su istoriniais lūkesčiais
- kada gi peržengsime NATO ir ES slenkstį? Nerimas buvo suprantamas:
tiek Prezidento nušalinimas, tiek stojimas į gynybinę ir ekonominę
Europos organizacijas - tai iš tiesų daroma pirmą kartą. O tas tautinis
virpulys tuo labiau didesnis, kai sklido gandai, esą rietenos šalies
viduje atbaidys ne tik užsienio investuotojus, bet ir politikus,
taigi Briuselis gali atidėti mūsų narystę šiose organizacijose.
Bet - vieną skaistų, nors ir šaltoką ankstyvo
pavasario rytą prabudome - ir mes jau po NATO skėčiu, o kariškių
terminologija už Aljanso skydo.
Dviejų minučių laukta keturiolika metų
Iš tiesų tą kovo 29-osios vakarą, tiksliau, apie
21 val., 55 metus gyvuojanti Šiaurės Atlanto organizacija pagaliau
pasipildė didžiausia nuo jos įsikūrimo 1949-aisiais šalių grupe.
Septynios Rytų ir Centrinės Europos valstybės įsiliejo į NATO karinį
gynybinį bloką, ir dabar jų yra 26, tai yra beveik pusė visų Europos
šalių.
Dešimt metų nuo paraiškos pateikimo stimuliuojama
lietuvių euforija laiko atžvilgiu atrodo gana keistai. Vašingtone
septynių šalių premjerai JAV valstybės sekretoriui Kolinui Pauelui
ratifikuotus stojimo į Aljansą protokolus įteikė per kokias dvi
minutes, kad net mūsų TV nespėjo visko parodyti žiūrovams: kai tik
A.Brazauskas segtuvą su deponavimo raštu ištiesė K.Pauelui, staiga
ekrane išvydome Lietuvos TV studijoje nuobodžiaujančius pašnekovus.
Gerai, kad turime ne vieną TV kanalą.
Taigi dvi minutės ir keturiolika Lietuvos nepriklausomybės
metų. Stebėti ceremonijos transliaciją parlamente susirinkę Seimo
nariai ir politikai kraipė galvas: kas galėjo pagalvoti, kad, vos
1993-iųjų rugpjūtį išvarę sovietinę kariuomenę, dabar jau glaudžiamės
po kitu skėčiu! Kiek daug ir kiek mažai mus skiria nuo Varšuvos
sutarties organizacijos iki šito, kaip tada vadino, agresyvaus imperialistinio
karinio bloko!
Argi tikėjosi lageriuose ir Stalino kalėjimuose
kalėję mūsų tėvai, kad sovietinė okupacinė valdžia išsilaikys vos
pusę amžiaus trumpiau, negu kažkada čia viešpatavę carai ir generalgubernatoriai?
Netgi mes patys, duoną valgę iš numesto sovietinio rublio ir buvę
liudytojais, kaip pamažu byra imperinis kolosas, negalėjome atsitokėti
nuo tokių staigių pokyčių atkurtos nepriklausomybės, tarptautinio
pripažinimo, išvestos svetimos kariuomenės ir štai dabar narystės
NATO, gegužę ir įstojimo į ES.
NATO naikintuvai - Baltijos padangėje
Didžiuosius mūsų kaimynus šitas globalinis kaleidoskopas
stebina ne mažiau nei mus pačius. Maskva atrodė suglumusi, kai buvo
paskelbta stojimo į NATO data. Mat iš pradžių manyta, kad tai įvyks
kartu su ES plėtra gegužės pradžioje. Paskui nutarta, kad septynių
naujų NATO narių priėmimo ceremonija vyks per 55-ąsias Aljanso įkūrimo
metines. Pasirodo, oficiali priėmimo data dar anksčiau kovo 29-ąją.
Štai Maskva ir susidūrė tarsi su jau įvykusiu faktu, kuris jai iš
principo yra nepriimtinas ir nemalonus.
Bet jų laukė dar nemalonesnė žinia, kad nuo pat
pirmos narystės dienos Baltijos šalių oro erdvę ėmė saugoti NATO
naikintuvai. Kovo 29-ąją, iki oficialaus Lietuvos priėmimo į Aljansą
likus kokioms keturioms valandoms, du Belgijos karo lėktuvai F-16
nusileido Zoknių oro uoste. Du naikintuvai čia buvo atskridę anksčiau.
Regioninis skrydžių valdymo centras įsikurs Karmėlavoje. Tik Estijos
Emario miestelyje, kuris yra už 40 km nuo Talino, planuojamas atsarginis
NATO lėktuvų oro uostas.
Krašto apsaugos ministras L.Linkevičius neatmetė
galimybės, kad Zokniuose bus įkurdinta NATO karinė bazė. Lėktuvų
pakilimo takai čia buvo statyti sovietinėms oro mašinoms, beje,
ant jų gali nusileisti ir rusų kosmoso galiūnas Buran.
Tai nereiškia, kad kaimyninės Baltijos šalys neneš
Aljanso atsakomybės naštos. Štai Latvija skirs keletą dalinių sprogmenims
utilizuoti, Estija karinius narus ir išminuotojus. Tuo tarpu penkios
naujos narės, išskyrus Estiją ir Rumuniją, dalyvaus specialios paskirties
operacijose, kokios vyksta Afganistane, Bosnijoje ir Hercegovinoje
ar Kosove.
O vis dėlto NATO naikintuvų skrydžiai prie Rusijos
ir Baltarusijos sienų Rytų kaimynus erzina labiausiai. Iš visos
aukštų Maskvos pareigūnų reakcijos labiausiai išsiskyrė Rusijos
karinių oro pajėgų vyriausiojo vado pavaduotojo Anatolijaus Kornukovo
kvietimas be ceremonijų numušinėti NATO lėktuvus. Pažeidė sieną,
ir taškas numušti nedvejojant! kariškai nukirto generolas.
Paskui savo įkarštį jis atvėsino politine išvada: Baltijos valstybėms
iš stojimo į NATO nieko gero nebus
Rusijos Dūmos deputatų mąstymas nebe toks saldofoniškas.
Praėjusią savaitę parlamentas svarstė situaciją prie Rusijos sienų
ir rekomendavo tai padaryti šalies saugumo tarybai. Balandžio 2
dieną, kai naujose Aljanso šalyse ir Briuselyje vyko plėtros iškilmės,
ir tarp 26 šalių vėliavų ėmė plevėsuoti ir Lietuvos trispalvė, įvyko
Rusijos ir NATO tarybos posėdis. Jame vyko karštos diskusijos, kodėl
taip staiga ir įžūliai kariniai ideologiniai priešai (tiesa, buvę)
atsidūrė vos už 620 kilometrų nuo Maskvos
Siekdamas kompromiso,
Briuselis nutarė toliau žengti bendradarbiavimo su Maskva keliu.
NATO - ekonominė sąvoka?
Ne paslaptis, kad stojimo į NATO džiaugsmas švyti
ne visuose Lietuvos gyventojų veiduose. Tad verta paklausti: gerai
ar blogai, kad Lietuvą priglaudė dar po vienu kariniu skėčiu?
Rusijos interneto svetainė Grani.ru, paskelbusi
išsamų komentarą apie septynių šalių integraciją į NATO, jį pavadino
gana taikliai: NATO - tai ekonominė sąvoka.
Profesorius Kęstutis Glaveckas šią tezę detalizuoja.
Jis teigia, kad Baltijos šalių įstojimas į NATO ir ES - tai veiksmas,
kuriuo ketinama pritraukti užsienio kapitalą. Pirmiausia juo siekiama
lengvatinėmis sąlygomis gauti Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio
bankų kreditų. Šie bankai reikalauja, kad šalys prašytojos atitiktų
visus vakarietiškos rinkos reikalavimus. Vienas svarbiausių - kad
šalis būtų saugi užsienio kapitalo depozitorė, kitaip sakant, kad
visi užsienio skolinti ir investuoti pinigai būtų saugūs. Štai šį
saugumo skėtį Lietuvai ir pasiūlė Aljansas.
Galima tvirtinti, kad niekas Lietuvai ir jos resursams
negrasina, o dabar vos už 620 kilometrų nuo rytinės NATO sienos
esanti Rusijos sostinė nesikėsina į kaimynines valstybes. Bet pasaulis
dar nėra sukonstruotas idealiai. Juk tebėra dar tokie kaip O.bin
Ladenas, kaip V.Žirinovskis ar V.Alksnis, dar gyvas terorizmas,
o bent dešimt pasaulio šalių turi branduolinį ginklą. Kas gi, pavyzdžiui,
tikėjo, kad Balkanuose užvirs toks etninių konfliktų katilas, kurį
reikės slopinti Aljanso taikdariams, tarp kurių yra ir keliasdešimt
lietuvių.
Skandalas, NATO ir ES Vakarų požiūriu
Kaip jau minėjau, šis sumišusių emocijų pavasaris
neliko nepastebėtas pasaulio žiniasklaidos. Nenuostabu, kad R.Pakso
apkaltą Vakarų spauda dažniausiai siejo su Lietuvos naryste ES ir
NATO.
Ypač visus nustebino Prezidento keleto valandų
mėginimas savo rėmėją J.Borisovą paskirti visuomeniniu patarėju.
Ištisą komentarą šiam R.Pakso akibrokštui skyrė solidus Londono
dienraštis The Times. Laikraštis pastebėjo, kad paskirti Jurijų
Borisovą savo patarėju Prezidentą privertė pats rusų verslininkas
šantažo būdu. Apžvalgininkas Džeremis Peidžas rašė, jog mažą Baltijos
šalį šis skandalas paralyžiavo įstojimo į NATO ir ES išvakarėse.
Gerai, kad tas britų žurnalisto išpranašautas paralyžius visiškai
nesusuko Vilniaus ir Briuselio ketinimų
Kitas įtakingas laikraštis The Wall Street Journal
pateikia Lietuvos žmonių nuomonę apie apkaltą. Daugelis nuogąstauja,
kad skandalas pakenks gegužę į ES stojančiai Lietuvai. Dienraštis
cituoja politikus ir politologus, kurie beveik vieningai tvirtina,
kad tai spjūvis į valstybės veidą.
Vokietijos laikraštis Frankfurter Allgemeine
rašė, kad Lietuvos visuomenė suskaldyta, politikų elgesys tapo šiurkštus,
kad ši nedidelė Baltijos šalis išgyvena sunkiausią politinę krizę
nuo išsivadavimo iš Sovietų Sąjungos laikų. Anot laikraščio, net
stojimas į NATO ir ES nesulaukia tokio dėmesio, kokį šalis skiria
savo Prezidentui. Straipsnio autorius Robertas fon Lucius priduria
dar ir antisemitizmo bangą, tuo pat metu plūstelėjusią iš antro
pagal didį Lietuvos dienraščio. Apžvalgininkas įtaria, kad tai tebuvo
bandymas pridengti R.Pakso skandalą.
Rusijos naujienų agentūros, pranešusios apie R.Pakso
skandalo vingius, viešai nerodo įtarimo, kad jais norėta sukelti
Vakarų abejones Lietuvos tinkamumo stoti į NATO. Bet štai agentūros
Interfax ir ITAR-TASS informavo apie Rusijos Dūmos pareiškimą,
kuriame reiškiamas susirūpinimas NATO plėtra į Rytus ir ketinimais
į Lietuvos teritoriją įsileisti Aljanso karo aviaciją. Maskvą erzina,
kad naujos NATO narės patenka į vadinamą pilkąją zoną, nes jos
neprisijungusios prie Įprastinių ginkluotųjų pajėgų režimo Europoje
sutarties, todėl ir įsileidžia NATO naikintuvus.
Politika - pro šypsenos šydą
Tiesa, tarp šių nerimastingų įvykių ir datų viena
diena viską nuspalvino ryškią humoro ir pokštų spalva.
Balandžio 1-ąją, Melagių dieną, nuskambėjo žinia,
kad R.Paksas, jeigu jis būtų nušalintas nuo pareigų, gali vykti
dirbti Lietuvos ambasadoriumi Gruzijoje. Žinoma, jeigu po apkaltos
jam nebus taikoma baudžiamoji atsakomybė. Apkalta toli gražu nereiškia,
kad atstatydintas Prezidentas negali dirbti diplomatinio darbo.
Tuo labiau kad Gruzija, ypač dabar, kai jai vadovauja 36 metų reformatorius
Michailas Saakašvilis, ieško kontaktų su NATO ir ES, o, viešint
Lietuvoje Gruzijos parlamento pirmininkei Nino Burdžanadzei, Vilnius
Tbilisį patikino, kad Lietuva gali imtis tarpininko, savotiško advokato
vaidmens šiai Kaukazo šaliai integruojantis į Europos struktūras.
Taigi pripažinkime, kad tolesnė R.Pakso karjeros versija, jei jai
nesutrukdys artėjantys rinkimai, gana tikėtina.
Tomis dienomis gauta ir daugiau įdomių naujienų,
kurių patikimumas pagrįstas tam tikra logika. Štai kariškių sluoksniuose
kalbėta, kad į Zoknius atvykusius keliasdešimt belgų lakūnų ir technikų
netrukus pakeis NATO specialistai vokiečiai. Mat jau pačią pirmą
dieną du belgų atvykėliai, vos išėję iš savo viešbučio Šiauliuose,
girti įsivėlė į muštynes su vietiniu jaunimu ir patyrė nemažas traumas.
Kriminalistams pavyko išsiaiškinti, kad svečius sumušė vietiniai
picos kepėjai už tai, jog belgai, apsvaigę nuo alkoholio, kibo prie
vietinių merginų, kurios šiaip jau nevengia pasisukinėti prie šio
viešbučio. Konfliktas tapo tarptautiniu, kai Rusijos žiniasklaida
ėmė džiūgauti, jog štai esą kokie NATO bazių steigimo Baltijos šalyje
pirmieji rezultatai
Buvo primintas ir prieš keletą metų Amerikos
karinėje bazėje Okinavoje nuvilnijęs teismo procesas, kai kariškiai
žiauriai išprievartavo nepilnametę japonę.
Taigi Lietuvos karinė vadovybė, suderinusi su
Briuseliu, esą nutarė atsisakyti belgų kariškių paslaugų ir pasikliauti
vokiečiais, kurie šiuose kraštuose turi šimtametę istorinę patirtį
ir neblogą reputaciją. Ne paslaptis, kad daugelį lietuvių vis dar
erzina nekaltas mūsų Prezidento posakis Ramus kaip belgas
.
Jeigu kalbėtume rimtai, tai galime žvilgtelėti
į prancūzų laikraštį Liberation, kuris balandžio 1-ąją priminė
Juokų dienos istoriją. Ji kilo nuo graikų Juokų dievo tradicijos,
atsiradusios keletą amžių prieš Kristaus gimimą. Ši diena buvo tapatinama
su pavasario atėjimo linksmybėmis. Prancūzijos karalius Karlas IX
1564-aisiais nutarė, kad naujieji metai prasidėtų ne balandžio 1-ąją,
kaip buvo iki tol, o sausio 1-ąją. Bet amžiais nusistovėjusios tradicijos
nebuvo atsisakyta: linksmybės ir juokas nuo pagonių laikų skambėjo
būtent pirmą tikrojo pavasario dieną.
Europos Sąjungoje - Lietuva su Rusija?
Juokausime ar būsime nerimo kupinais veidais,
o lokomotyvas rieda toliau. Kita stotelė - taip pat Briuselis, tik
ji vadinasi Europos Sąjunga. Narystė ES nesukelia tokio pasipriešinimo,
nors Maskva seniai kelia pretenzijas Briuseliui, norėdama iš plėtros
išpešti kiek galima naudos.
Kita vertus, iš Berlyno balandžio pirmąjį savaitgalį
pranešta įdomių naujienų. Viena jų - kad netrukus ir Rusija gali
tapti ES nare - verta nebent balandžio 1-osios sąmojo. Bet informacija
verčia suklusti.
Praėjusį savaitgalį pasibaigus Vokietijos kanclerio
G.Šrioderio vizitui Maskvoje, vokiečių spauda atkreipė dėmesį į
tai, jog Vokietija ir Rusija iki birželio mėnesio žada parengti
kompromisinį dokumentą, kuriuo būtų pašalintas Rusijos nerimas dėl
ekonominių ES plėtros pasekmių.
Vokietijos kancleris G.Šrioderis su žmona vakarieniavo
kartu su Rusijos prezidentu V.Putinu jo rezidencijoje Novo Ogariove,
pamaskvėje. Kanclerio spaudos tarnybos pranešimu, šio neoficialaus
vizito metu abiejų šalių vadovai pokalbyje, be abipusių klausimų,
aptarė ir Europos Sąjungos bei Rusijos santykius, taip pat kovos
su tarptautiniu terorizmu problemas.
Interviu vokiečių radijo stočiai G.Šrioderis sakė,
kad ES ir Rusijos santykiai ateityje galėtų būti geresni. Dabar
jie kartais stringa biurokratiniame lygmenyje. Be to, Vokietijos
ir Rusijos santykiai esą labai geri, abi šalis sieja glaudūs ūkiniai,
kultūriniai bei politiniai ryšiai. Kancleris taip pat išreiškęs
įsitikinimą, jog antrosios V.Putino kadencijos metu toliau stiprės
demokratiniai procesai šalyje.
Kai kuriuose Vokietijos leidiniuose atkreipiamas
dėmesys į Rusijos agentūros ITAR-TASS pranešimą, jog V.Putinas neatmeta
galimybės, kad ateityje Rusija galėtų taip pat tapti ES nare.
Stebina? Tikriausiai ne. Šiuolaikiniame pasaulyje
vargu ar kas gali stebinti. O tuo labiau kai Lietuva su artimiausiomis
Baltijos kaimynėmis jau peržengė tą lemtingą slenkstį, už kurio
- taip gerai prieš daugiau nei 60 metų pažinta Europa.
© 2004 "XXI amžius"
|