"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. balandžio 7 d., Nr. 7 (76)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Europa pasislinko į Rytus

Česlovas IŠKAUSKAS,

Politikos apžvalgininkas

 

JAV prezidentas Džordžas Bušas
Baltųjų rūmų ovaliniame kabinete
nusifotografavo su septynių naujųjų
NATO narių vyriausybių vadovais.
Pirmas iš dešinės - Lietuvos
premjeras Algirdas Brazauskas

Gyvename iš tiesų įdomiu laiku. Keletą mėnesių tęsęsis R.Pakso apkaltos procesas susimaišė su istoriniais lūkesčiais - kada gi peržengsime NATO ir ES slenkstį? Nerimas buvo suprantamas: tiek Prezidento nušalinimas, tiek stojimas į gynybinę ir ekonominę Europos organizacijas - tai iš tiesų daroma pirmą kartą. O tas tautinis virpulys tuo labiau didesnis, kai sklido gandai, esą rietenos šalies viduje atbaidys ne tik užsienio investuotojus, bet ir politikus, taigi Briuselis gali atidėti mūsų narystę šiose organizacijose.

Bet - vieną skaistų, nors ir šaltoką ankstyvo pavasario rytą prabudome - ir mes jau po NATO skėčiu, o kariškių terminologija – už Aljanso skydo.

Dviejų minučių laukta keturiolika metų

Iš tiesų tą kovo 29-osios vakarą, tiksliau, apie 21 val., 55 metus gyvuojanti Šiaurės Atlanto organizacija pagaliau pasipildė didžiausia nuo jos įsikūrimo 1949-aisiais šalių grupe. Septynios Rytų ir Centrinės Europos valstybės įsiliejo į NATO karinį gynybinį bloką, ir dabar jų yra 26, tai yra beveik pusė visų Europos šalių.

Dešimt metų nuo paraiškos pateikimo stimuliuojama lietuvių euforija laiko atžvilgiu atrodo gana keistai. Vašingtone septynių šalių premjerai JAV valstybės sekretoriui Kolinui Pauelui ratifikuotus stojimo į Aljansą protokolus įteikė per kokias dvi minutes, kad net mūsų TV nespėjo visko parodyti žiūrovams: kai tik A.Brazauskas segtuvą su deponavimo raštu ištiesė K.Pauelui, staiga ekrane išvydome Lietuvos TV studijoje nuobodžiaujančius pašnekovus. Gerai, kad turime ne vieną TV kanalą.

Taigi dvi minutės ir keturiolika Lietuvos nepriklausomybės metų. Stebėti ceremonijos transliaciją parlamente susirinkę Seimo nariai ir politikai kraipė galvas: kas galėjo pagalvoti, kad, vos 1993-iųjų rugpjūtį išvarę sovietinę kariuomenę, dabar jau glaudžiamės po kitu skėčiu! Kiek daug ir kiek mažai mus skiria nuo Varšuvos sutarties organizacijos iki šito, kaip tada vadino, agresyvaus imperialistinio karinio bloko!

Argi tikėjosi lageriuose ir Stalino kalėjimuose kalėję mūsų tėvai, kad sovietinė okupacinė valdžia išsilaikys vos pusę amžiaus – trumpiau, negu kažkada čia viešpatavę carai ir generalgubernatoriai? Netgi mes patys, duoną valgę iš numesto sovietinio rublio ir buvę liudytojais, kaip pamažu byra imperinis kolosas, negalėjome atsitokėti nuo tokių staigių pokyčių – atkurtos nepriklausomybės, tarptautinio pripažinimo, išvestos svetimos kariuomenės ir štai dabar – narystės NATO, gegužę – ir įstojimo į ES.

NATO naikintuvai - Baltijos padangėje

Didžiuosius mūsų kaimynus šitas globalinis kaleidoskopas stebina ne mažiau nei mus pačius. Maskva atrodė suglumusi, kai buvo paskelbta stojimo į NATO data. Mat iš pradžių manyta, kad tai įvyks kartu su ES plėtra – gegužės pradžioje. Paskui nutarta, kad septynių naujų NATO narių priėmimo ceremonija vyks per 55-ąsias Aljanso įkūrimo metines. Pasirodo, oficiali priėmimo data dar anksčiau – kovo 29-ąją. Štai Maskva ir susidūrė tarsi su jau įvykusiu faktu, kuris jai iš principo yra nepriimtinas ir nemalonus.

Bet jų laukė dar nemalonesnė žinia, kad nuo pat pirmos narystės dienos Baltijos šalių oro erdvę ėmė saugoti NATO naikintuvai. Kovo 29-ąją, iki oficialaus Lietuvos priėmimo į Aljansą likus kokioms keturioms valandoms, du Belgijos karo lėktuvai F-16 nusileido Zoknių oro uoste. Du naikintuvai čia buvo atskridę anksčiau. Regioninis skrydžių valdymo centras įsikurs Karmėlavoje. Tik Estijos Emario miestelyje, kuris yra už 40 km nuo Talino, planuojamas atsarginis NATO lėktuvų oro uostas.

Krašto apsaugos ministras L.Linkevičius neatmetė galimybės, kad Zokniuose bus įkurdinta NATO karinė bazė. Lėktuvų pakilimo takai čia buvo statyti sovietinėms oro mašinoms, beje, ant jų gali nusileisti ir rusų kosmoso galiūnas „Buran“.

Tai nereiškia, kad kaimyninės Baltijos šalys neneš Aljanso atsakomybės naštos. Štai Latvija skirs keletą dalinių sprogmenims utilizuoti, Estija – karinius narus ir išminuotojus. Tuo tarpu penkios naujos narės, išskyrus Estiją ir Rumuniją, dalyvaus specialios paskirties operacijose, kokios vyksta Afganistane, Bosnijoje ir Hercegovinoje ar Kosove.

O vis dėlto NATO naikintuvų skrydžiai prie Rusijos ir Baltarusijos sienų Rytų kaimynus erzina labiausiai. Iš visos aukštų Maskvos pareigūnų reakcijos labiausiai išsiskyrė Rusijos karinių oro pajėgų vyriausiojo vado pavaduotojo Anatolijaus Kornukovo kvietimas be ceremonijų numušinėti NATO lėktuvus. „Pažeidė sieną, ir taškas – numušti nedvejojant!“ – kariškai nukirto generolas. Paskui savo įkarštį jis atvėsino politine išvada: „Baltijos valstybėms iš stojimo į NATO nieko gero nebus…“

Rusijos Dūmos deputatų mąstymas nebe toks „saldofoniškas“. Praėjusią savaitę parlamentas svarstė situaciją prie Rusijos sienų ir rekomendavo tai padaryti šalies saugumo tarybai. Balandžio 2 dieną, kai naujose Aljanso šalyse ir Briuselyje vyko plėtros iškilmės, ir tarp 26 šalių vėliavų ėmė plevėsuoti ir Lietuvos trispalvė, įvyko Rusijos ir NATO tarybos posėdis. Jame vyko karštos diskusijos, kodėl taip staiga ir įžūliai kariniai ideologiniai priešai (tiesa, buvę) atsidūrė vos už 620 kilometrų nuo Maskvos… Siekdamas kompromiso, Briuselis nutarė toliau žengti bendradarbiavimo su Maskva keliu.

NATO - ekonominė sąvoka?

Ne paslaptis, kad stojimo į NATO džiaugsmas švyti ne visuose Lietuvos gyventojų veiduose. Tad verta paklausti: gerai ar blogai, kad Lietuvą priglaudė dar po vienu kariniu skėčiu?

Rusijos interneto svetainė „Grani.ru“, paskelbusi išsamų komentarą apie septynių šalių integraciją į NATO, jį pavadino gana taikliai: „NATO - tai ekonominė sąvoka“.

Profesorius Kęstutis Glaveckas šią tezę detalizuoja. Jis teigia, kad Baltijos šalių įstojimas į NATO ir ES - tai veiksmas, kuriuo ketinama pritraukti užsienio kapitalą. Pirmiausia juo siekiama lengvatinėmis sąlygomis gauti Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio bankų kreditų. Šie bankai reikalauja, kad šalys prašytojos atitiktų visus vakarietiškos rinkos reikalavimus. Vienas svarbiausių - kad šalis būtų saugi užsienio kapitalo depozitorė, kitaip sakant, kad visi užsienio skolinti ir investuoti pinigai būtų saugūs. Štai šį saugumo skėtį Lietuvai ir pasiūlė Aljansas.

Galima tvirtinti, kad niekas Lietuvai ir jos resursams negrasina, o dabar vos už 620 kilometrų nuo rytinės NATO sienos esanti Rusijos sostinė nesikėsina į kaimynines valstybes. Bet pasaulis dar nėra sukonstruotas idealiai. Juk tebėra dar tokie kaip O.bin Ladenas, kaip V.Žirinovskis ar V.Alksnis, dar gyvas terorizmas, o bent dešimt pasaulio šalių turi branduolinį ginklą. Kas gi, pavyzdžiui, tikėjo, kad Balkanuose užvirs toks etninių konfliktų katilas, kurį reikės slopinti Aljanso taikdariams, tarp kurių yra ir keliasdešimt lietuvių.

Skandalas, NATO ir ES Vakarų požiūriu

Kaip jau minėjau, šis sumišusių emocijų pavasaris neliko nepastebėtas pasaulio žiniasklaidos. Nenuostabu, kad R.Pakso apkaltą Vakarų spauda dažniausiai siejo su Lietuvos naryste ES ir NATO.

Ypač visus nustebino Prezidento keleto valandų mėginimas savo rėmėją J.Borisovą paskirti visuomeniniu patarėju. Ištisą komentarą šiam R.Pakso akibrokštui skyrė solidus Londono dienraštis „The Times“. Laikraštis pastebėjo, kad paskirti Jurijų Borisovą savo patarėju Prezidentą privertė pats rusų verslininkas šantažo būdu. Apžvalgininkas Džeremis Peidžas rašė, jog „mažą Baltijos šalį šis skandalas paralyžiavo įstojimo į NATO ir ES išvakarėse“. Gerai, kad tas britų žurnalisto išpranašautas paralyžius visiškai nesusuko Vilniaus ir Briuselio ketinimų…

Kitas įtakingas laikraštis „The Wall Street Journal“ pateikia Lietuvos žmonių nuomonę apie apkaltą. Daugelis nuogąstauja, kad skandalas pakenks gegužę į ES stojančiai Lietuvai. Dienraštis cituoja politikus ir politologus, kurie beveik vieningai tvirtina, kad „tai – spjūvis į valstybės veidą“.

Vokietijos laikraštis „Frankfurter Allgemeine“ rašė, kad Lietuvos visuomenė suskaldyta, politikų elgesys tapo šiurkštus, kad ši nedidelė Baltijos šalis „išgyvena sunkiausią politinę krizę nuo išsivadavimo iš Sovietų Sąjungos laikų“. Anot laikraščio, net stojimas į NATO ir ES nesulaukia tokio dėmesio, kokį šalis skiria savo Prezidentui. Straipsnio autorius Robertas fon Lucius priduria dar ir antisemitizmo bangą, tuo pat metu plūstelėjusią iš antro pagal didį Lietuvos dienraščio. Apžvalgininkas įtaria, kad tai tebuvo bandymas pridengti R.Pakso skandalą.

Rusijos naujienų agentūros, pranešusios apie R.Pakso skandalo vingius, viešai nerodo įtarimo, kad jais norėta sukelti Vakarų abejones Lietuvos tinkamumo stoti į NATO. Bet štai agentūros „Interfax“ ir ITAR-TASS informavo apie Rusijos Dūmos pareiškimą, kuriame reiškiamas susirūpinimas NATO plėtra į Rytus ir ketinimais į Lietuvos teritoriją įsileisti Aljanso karo aviaciją. Maskvą erzina, kad naujos NATO narės patenka į vadinamą „pilkąją zoną“, nes jos neprisijungusios prie Įprastinių ginkluotųjų pajėgų režimo Europoje sutarties, todėl ir įsileidžia NATO naikintuvus.

Politika - pro šypsenos šydą…

Tiesa, tarp šių nerimastingų įvykių ir datų viena diena viską nuspalvino ryškią humoro ir pokštų spalva.

Balandžio 1-ąją, Melagių dieną, nuskambėjo žinia, kad R.Paksas, jeigu jis būtų nušalintas nuo pareigų, gali vykti dirbti Lietuvos ambasadoriumi Gruzijoje. Žinoma, jeigu po apkaltos jam nebus taikoma baudžiamoji atsakomybė. Apkalta toli gražu nereiškia, kad atstatydintas Prezidentas negali dirbti diplomatinio darbo. Tuo labiau kad Gruzija, ypač dabar, kai jai vadovauja 36 metų reformatorius Michailas Saakašvilis, ieško kontaktų su NATO ir ES, o, viešint Lietuvoje Gruzijos parlamento pirmininkei Nino Burdžanadzei, Vilnius Tbilisį patikino, kad Lietuva gali imtis tarpininko, savotiško advokato vaidmens šiai Kaukazo šaliai integruojantis į Europos struktūras. Taigi pripažinkime, kad tolesnė R.Pakso karjeros versija, jei jai nesutrukdys artėjantys rinkimai, gana tikėtina.

Tomis dienomis gauta ir daugiau įdomių naujienų, kurių patikimumas pagrįstas tam tikra logika. Štai kariškių sluoksniuose kalbėta, kad į Zoknius atvykusius keliasdešimt belgų lakūnų ir technikų netrukus pakeis NATO specialistai vokiečiai. Mat jau pačią pirmą dieną du belgų atvykėliai, vos išėję iš savo viešbučio Šiauliuose, girti įsivėlė į muštynes su vietiniu jaunimu ir patyrė nemažas traumas. Kriminalistams pavyko išsiaiškinti, kad svečius sumušė vietiniai picos kepėjai už tai, jog belgai, apsvaigę nuo alkoholio, kibo prie vietinių merginų, kurios šiaip jau nevengia pasisukinėti prie šio viešbučio. Konfliktas tapo tarptautiniu, kai Rusijos žiniasklaida ėmė džiūgauti, jog štai esą kokie NATO bazių steigimo Baltijos šalyje pirmieji rezultatai…Buvo primintas ir prieš keletą metų Amerikos karinėje bazėje Okinavoje nuvilnijęs teismo procesas, kai kariškiai žiauriai išprievartavo nepilnametę japonę.

Taigi Lietuvos karinė vadovybė, suderinusi su Briuseliu, esą nutarė atsisakyti belgų kariškių paslaugų ir pasikliauti vokiečiais, kurie šiuose kraštuose turi šimtametę istorinę patirtį ir neblogą reputaciją. Ne paslaptis, kad daugelį lietuvių vis dar erzina nekaltas mūsų Prezidento posakis „Ramus kaip belgas…“.

Jeigu kalbėtume rimtai, tai galime žvilgtelėti į prancūzų laikraštį „Liberation“, kuris balandžio 1-ąją priminė Juokų dienos istoriją. Ji kilo nuo graikų Juokų dievo tradicijos, atsiradusios keletą amžių prieš Kristaus gimimą. Ši diena buvo tapatinama su pavasario atėjimo linksmybėmis. Prancūzijos karalius Karlas IX 1564-aisiais nutarė, kad naujieji metai prasidėtų ne balandžio 1-ąją, kaip buvo iki tol, o sausio 1-ąją. Bet amžiais nusistovėjusios tradicijos nebuvo atsisakyta: linksmybės ir juokas nuo pagonių laikų skambėjo būtent pirmą tikrojo pavasario dieną.

Europos Sąjungoje - Lietuva su Rusija?

Juokausime ar būsime nerimo kupinais veidais, o lokomotyvas rieda toliau. Kita stotelė - taip pat Briuselis, tik ji vadinasi Europos Sąjunga. Narystė ES nesukelia tokio pasipriešinimo, nors Maskva seniai kelia pretenzijas Briuseliui, norėdama iš plėtros išpešti kiek galima naudos.

Kita vertus, iš Berlyno balandžio pirmąjį savaitgalį pranešta įdomių naujienų. Viena jų - kad netrukus ir Rusija gali tapti ES nare - verta nebent balandžio 1-osios sąmojo. Bet informacija verčia suklusti.

Praėjusį savaitgalį pasibaigus Vokietijos kanclerio G.Šrioderio vizitui Maskvoje, vokiečių spauda atkreipė dėmesį į tai, jog Vokietija ir Rusija iki birželio mėnesio žada parengti kompromisinį dokumentą, kuriuo būtų pašalintas Rusijos nerimas dėl ekonominių ES plėtros pasekmių.

Vokietijos kancleris G.Šrioderis su žmona vakarieniavo kartu su Rusijos prezidentu V.Putinu jo rezidencijoje Novo Ogariove, pamaskvėje. Kanclerio spaudos tarnybos pranešimu, šio neoficialaus vizito metu abiejų šalių vadovai pokalbyje, be abipusių klausimų, aptarė ir Europos Sąjungos bei Rusijos santykius, taip pat kovos su tarptautiniu terorizmu problemas.

Interviu vokiečių radijo stočiai G.Šrioderis sakė, kad ES ir Rusijos santykiai ateityje galėtų būti geresni. Dabar jie kartais stringa biurokratiniame lygmenyje. Be to, Vokietijos ir Rusijos santykiai esą labai geri, abi šalis sieja glaudūs ūkiniai, kultūriniai bei politiniai ryšiai. Kancleris taip pat išreiškęs įsitikinimą, jog antrosios V.Putino kadencijos metu toliau stiprės demokratiniai procesai šalyje.

Kai kuriuose Vokietijos leidiniuose atkreipiamas dėmesys į Rusijos agentūros ITAR-TASS pranešimą, jog V.Putinas neatmeta galimybės, kad ateityje Rusija galėtų taip pat tapti ES nare.

Stebina? Tikriausiai ne. Šiuolaikiniame pasaulyje vargu ar kas gali stebinti. O tuo labiau kai Lietuva su artimiausiomis Baltijos kaimynėmis jau peržengė tą lemtingą slenkstį, už kurio - taip gerai prieš daugiau nei 60 metų pažinta Europa.


Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija