Kas bijo tiesos apie „Mažeikių naftą“

Kovo 30 dieną Seimo posėdyje, svarstant Seimo komisijos, tiriančios „Mažeikių naftos“ privatizavimą, darbo pratęsimą, parlamentaras Andrius Kubilius išsakė Tėvynės sąjungos (TS) frakcijos nuomonę dėl „Mažeikių naftos“ privatizavimo.

Keturioliktaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais, įstojus į NATO organizaciją, kai kas stebina, kai kas jau ir nebestebina. Nebestebina nuolatinės pastangos nuteisti Tėvynės sąjungą. Jeigu to nepavyksta padaryti teisme, nusprendžiama padaryti Seime. Ir, be abejo, tai reikia padaryti rinkimų išvakarėse. Primityvu, bet ką padarysi, jeigu ne visus konsultuoja kokie nors išmintingi „almaksai“.

„Mažeikių naftos“ veiklos ir privatizavimo istorija yra svarbi ir pamokanti: tikrai Lietuvai būtų reikalingas jos atviras, išsamus ir sąžiningas tyrimas, o ne vien pastangos nuteisti Tėvynės sąjungą. Deja, tokių tyrimų pėdsakų Seime kol kas nematyti. Nenorima atsakyti į esminius klausimus, susijusius su „Mažeikių naftos“ istorija, nes, matyt, tų atsakymų paprasčiausiai bijomasi. Todėl siūlome keisti Seimo komisijos „Mažeikių naftos“ privatizavimui tirti pirmininką ir skirti A. Sakalą, kuris parodė principingumą, dirbdamas kitoje Seimo komisijoje. Tokio principingumo šioje V. Greičiūno komisijoje, deja, pasigendame.

Pasigendame principingumo elementariais klausimais. Pvz., yra bijomasi tirti, kokį vaidmenį 1999 metais privatizavime suvaidino „Lukoil“ kompanija ir jos draugai tuometinėse įvairiose Lietuvos partijose bei įvairiuose laikraščiuose. Bijoma ieškoti atsakymo į esminį klausimą, kodėl R. Paksas 1999 metų spalį pasielgė taip, kaip to norėjo „Lukoil“ kompanija. Šiandien tokie R. Pakso veiksmų sutapimai su įvairiais Rusijos interesais nebestebina, tačiau stebina V. Greičiūno komisija, kuri galėtų šiuos aspektus iš esmės tirti, bet vengia tai daryti. Kodėl?

Ko gero, atsakymus duoda kovo 30 dieną ,,Lietuvos ryte” spausdintas interviu su žymiu Didžiosios Britanijos saugumo ekspertu Standishu, kuris simboliškai pavadintas ,,Maskva pabandė pigiai nupirkti Lietuvą”. Šiame interviu yra kalbama apie šiandienines Rusijos žvalgybos pastangas Lietuvoje. Ekspertas teigė: ,,Užkulisiniais metodais siekiama poliarizuoiti visuomenę, suskaldant ją į kelias priešingas stovyklas. Tai galima matyti Lietuvoje, o dar geriau – Gruzijoje ir Moldovoje”.

Nematyti to, kad šiandieninė valstybės prezidentinė krizė prasidėjo nuo „Lukoil“ pastangų suskaldyti Lietuvos visuomenę 1999 metais, tam panaudojant ,,Mažeikių naftos” privatizavimą, gali tik aklas. Nematyti tame, kas vyko 1999-ųjų spalį, Kremliaus intereso, nuo kurio mums teko gintis, vėlgi gali tik aklas. Taigi šis Seimas negali išdrįsti nagrinėti tokių Lietuvai svarbių klausimų, kaip 1999 metais buvo ginamasi nuo tuometinių ,,Strekoza” planų, bet yra teisiami tie, kurie gynėsi ir apgynė. Teisiami Tėvynės sąjungos ministrai, bet iš tiesų yra teisiama pati Tėvynės sąjunga, nes ministrai veikė turėdami Vyriausybės įgaliojimus, o Vyriausybės nuostata, nepaisant tuometinės R. Pakso krizės, sutapo su Tėvynės sąjungos politine nuostata, kad sutartį reikia pasirašyti, nors sutartis nelabai kokia ir pagadinta, bet jos nepasirašymo pasekmės būtų buvusios žymiai blogesnės ir finansine, ir valstybės biudžeto, ir valstybės saugumo prasmėmis.

Tėvynės sąjunga sveikina tą faktą, kad prokuratūra po ketverių metų pagaliau baigė „Mažeikių naftos“ privatizavimo tyrimą. Atidžiai išnagrinėję buvusiems ministrams, o tuo pačiu ir TS pateiktus įtarimus, turime pasakyti, kad esame pozityviai nustebę: nepaisant didelio politinių oponentų suinteresuotumo, prokuratūra tik formaliai įvykdė jai duotą užduotį ir surašė tokius kaltinimus, kuriuos bet kuris sąžiningas teismas turės pripažinti nepagrįstais.

Išnagrinėję prokuratūros pareikštus įtarimus, turime konstatuoti keletą paprastų dalykų. Prokuratūra reiškia kaltinimus tik dėl to, kad kai kurios sutarčių nuostatos tariamai prieštarauja įstatymams bei Konstitucijai, nors tai gali nustatyti tik Konstitucinis teismas; bet prokuratūra nustatė, kad šie prieštaravimai jokios žalos valstybei nepadarė. Beliko tik kaltinimai dėl tariamos žalos, kurią dėl sutarčių su „Mažeikių nafta“ patyrė „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Klaipėdos nafta“. Prokuratūra nebegali pagrįsti kaltinimo, kad 1999 metų sutartys padarė pusantro milijardo litų žalos Lietuvos valstybei. Tie, kas anksčiau ir dar šiandien į kairę ir dešinę dalija tokius kaltinimus, turi atsiprašyti Lietuvos žmonių už sąmoningą apgaudinėjimą ir pagaliau pripažinti akivaizdų ekonominį faktą, kad šiandien pelningai dirbanti „Mažeikių nafta“ dirba pagal tas pačias 1999 metų sutartis, todėl teisti dėl pačių sutarčių ar jų pasekmių būtų absurdas.

Prokuratūros kaltinimai, kad „Lietuvos geležinkeliai“ patyrė nuostolių dėl sutarčių su „Mažeikių nafta“, mūsų įsitikinimu, yra ekonomiškai nepagrįsti, nes tokiu būdu žala bandoma pripažinti tas „Lietuvos geležinkelių“ negautas pajamas, kurias patys „Lietuvos geležinkeliai“ turėjo gauti „Mažeikių naftos“ sąskaita. Reikia atsiminti, kad „Lietuvos geležinkelių“ nepagrįsti norai papildomai pasipelnyti „Mažeikių naftos“ sąskaita būtų reiškę dar didesnius „Mažeikių naftos“ nuostolius 1999-aisais ir 2000-aisiais. Taip pat reikia atsiminti, kad dėl sutarčių su „Mažeikių nafta“ „Lietuvos geležinkeliai“ gavo pakankamai dideles papildomas pajamas, kurių nebūtų gavę, jeigu nebūtų aptarnavę „Mažeikių naftos“ krovinių. „Lietuvos geležinkeliams“ „Mažeikių nafta“ mokėjo daugiau nei „Lietuvos geležinkeliai“ gaudavo ir gauna už rusiškų krovinių tranzitinį pervežimą į Kaliningradą.

Tėvynės sąjunga taip pat yra priversta konstatuoti, kad bet koks „Mažeikių naftos“ privatizavimo nagrinėjimas yra nesąžiningas, jeigu nekalbama apie tai, kad nepasirašius sutarties Lietuva būtų turėjusi 1999-2000 metais iš biudžeto skirti 800 mln. Lt paskoloms, už kurias buvo pastatytas Būtingės terminalas. Bėgimas nuo atsakomybės, žinant tokias pasekmes, būtų buvęs nusikaltimas. Tenka apgailestauti, kad prokuratūra apeina šį klausimą.

Tėvynės sąjunga yra priversta konstatuoti, kad prieš trejus metus mūsų oponentų suplanuotas lietuviškas ,,Strekoza“ planas konservatoriams sutriuškinti, pateikiant jiems kaltinimus dėl tariamos milžiniškos žalos Lietuvai, padarytos privatizuojant „Mažeikių naftą“, yra žlugęs. Akivaizdu, kad visas nagrinėjimo tiek prokuratūroje, tiek ir Seime kalendorius jau iš anksto buvo suderintas su būsimais Europos Parlamento ir Seimo rinkimais, nes jeigu partijos negali įveikti rinkimuose, reikia ją nuteisti bent jau Seimo daugumos balsais.

Mes vertiname tokias ilgalaikes ir brangiai kainuojančias mūsų oponentų pastangas susidoroti su Tėvynės sąjunga. Tai rodo, kad bijomasi sąžiningos ir europietiškos Tėvynės sąjungos stiprėjimo. Kaip ir artėjant 1996 metų rinkimams, kurias Tėvynės sąjunga triuškinamai laimėjo, beliks tik valdančios partijos balsais priimti rezoliuciją, kad konservatoriai sugriovė Lietuvą, kolūkius ir „Mažeikių naftą“. 1996 metais konservatoriai LDDP balsais priimtoje rezoliucijoje buvo apkaltinti tuo, kad Lietuvos kaimui padarė 25 mlrd. Lt žalą. Po to LDDP pralaimėjo rinkimus. Kairiesiems socialdemokratams linkime to paties ir šiandien.

Pagal Tėvynės sąjungos informacijos tarnybos pranešimą

© 2004 "XXI amžius"