NATO vadovai žada tęsti
karinę misiją Afganistane

Afganistane ir kaimyniniame Pakistane amerikiečiai telkia karines pajėgas. Pentagono pareigūnai patvirtina, kad dar šį pavasarį rengiama plataus masto karinė operacija, nukreipta prieš Afganistano pietuose susitelkusius talibus bei „Al Qaeda“ kovotojus. Tuo pat metu NATO pareiškė ketinanti šios šalies šiaurėje užtikrinti saugumą.

Šių metų sausį naujuoju NATO vadovu tapo J.de Hopas Šeferis. Vienu pagrindinių tikslų, vos užėmęs NATO generalinio sekretoriaus postą, jis paskelbė taikos sureguliavimą Afganistane. Pasak šio politiko, NATO neturi teisės pralaimėti šioje šalyje. Užsienio valstybių taikdariai čia žada pasilikti ilgai, jei prireiktų – netgi kelerius metus ar dar ilgiau. Tiesa, aukšto rango politikai ir karo ekspertai kol kas vis dar nesiryžta įvardyti, kokia turėtų būti ta NATO dalinių pergalė. Žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, šalyje padėtis pamažu stabilizuosis, bus sukurta demokratija. Tačiau, norint tai įgyvendinti, teks sunkiai paplušėti, nes centrinėje NATO būstinėje Briuselyje įsikūrusių pareigūnų planams ne itin noriai linkę pritarti daugelis šį aljansą sudarančių valstybių. Nepasitenkinimas gerokai padidėja prabilus apie papildomą karinių dalinių siuntimą į Afganistaną ar šiai operacijai planuojamą skirti ginkluotę bei karinę techniką.

Tuo tarpu NATO strategai nežada nuleisti rankų. Artimiausiuose jų planuose numatomas kur kas didesnis nei iki šiol veiklos regionas. Tarptautiniai kariniai daliniai netrukus turėtų įsikurti daugelyje regionų, ne tik sostinėje Kabule. Kunduze jau įkurta vadinamoji provincijos savivalda, kuriai aktyviai talkina taikdariai iš užsienio valstybių. NATO vadovai Briuselyje norėtų matyti kuo daugiau panašių grupių. Pasak naujojo NATO generalinio sekretoriaus, Aljansas privalo garantuoti saugumą ir stabilumą jei ne visoje šalies teritorijoje, tai bent jau tuose regionuose, kur veikia NATO karinės pajėgos. Todėl bene realiausia būtų pradėti kurti vietinę savivaldą Afganistano šiaurinėje dalyje.

Tiesa, skeptikai primena, kad norint įgyvendinti užsibrėžtus tikslus prireiktų mažų mažiausiai dvigubai padidinti NATO dalinių Afganistane skaičių. Šiandien Afganistane karinę misiją atlieka 5,7 tūkst. NATO karių. Kariams neretai tenka spręsti ne tik karines, bet ir kitas problemas, saugoti civilinius objektus. Viena opiausių problemų Afganistane – narkotikų gamyba. Pasak NATO pareigūnų, šiandien beveik pusę Afganistano biudžeto pajamų sudaro lėšos, gaunamos iš narkotinių medžiagų eksporto. Todėl neatmetama galimybė, jog NATO taikdariai artimiausiu metu imsis vadovauti milžiniškų aguonų bei kitų narkotinių savybių turinčių augalų plantacijų naikinimui.

Karo strategai primena, kad Aljansas pats vienas negali atsakyti už viską, kas vyksta Afganistane. Pasak kai kurių NATO atstovų, kovą su narkotikais turėtų organizuoti Didžioji Britanija, NATO pajėgos galėtų jai talkinti. Tokiam žingsniui pritaria ir Hamido Karzajaus vadovaujama Afganistano vyriausybė. Na, o vieni iš Aljanso narių amerikiečiai jau kalba apie taikos procesus ne tik šioje šalyje, bet ir milžiniškuose plotuose nuo Viduržemio jūros iki Šiaurės Afrikos bei Pakistano. NATO atstovai iš kitų valstybių sakosi tikį, jog kur kas efektyviau būtų veikti atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios šalies interesus bei gyventojų norus. Laiko apsispręsti dėl tolesnės NATO politikos dar yra iki šių metų birželio, kai Turkijos sostinėje Stambule vyksiančioje NATO konferencijoje visateisėmis bloko narėmis dalyvaus naujai priimtos septynios valstybės. Kai kurie karo specialistai neatmeta galimybės, kad kartus su NATO kariškiais tarptautinėse misijose galėtų dalyvauti ir daliniai iš arabų valstybių. Naujasis NATO vadovas tokių galimybių irgi neatmeta.

© 2004 "XXI amžius"