Rusija atkakliai neigia
tiekusi ginkluotę Irakui

Neseniai JAV aukščiausieji pareigūnai oficialiai paskelbė apie faktus, kurie neva liudija, kad Rusija teikė ginkluotę Irakui, nepaisydama Jungtinių Tautų (JT) sankcijų. Rusija tokius kaltinimus skuba paneigti ir, net jei amerikiečiams pavyks rasti įtikinamų įrodymų, vargu ar savo kaltę pripažins.

Į klausimus, ar amerikiečių kaltinimai pagrįsti, Rusijos karo ekspertai taip pat neskuba atsakyti. Pasak jų, mažai tikėtina, kad JAV ginkluotosios pajėgos šiuos kaltinimus prisimins po karinių veiksmų Irake pabaigos, ypač jei nebus akivaizdžių įrodymų. Kita vertus, JAV kariškiai nevengia pabrėžti Rusijos specialiųjų tarnybų nenoro bendradarbiauti su kolegomis amerikiečiais ir teikti bet kokią informaciją apie karinių technologijų kūrimo paslapčių perdavimą Irakui. Rusijos pareigūnai teigia, kad tyla šiuo atveju reiškianti ne ką kitą kaip idealų karinių paslapčių saugojimą, o gandus esą skleidžiančios tos užsienio valstybių firmos, kurios pačios galėjusios Irakui perparduoti Rusijoje pirktą karinę techniką. Juk niekam ne paslaptis, kad Rusijoje gaminama ginkluotė iki šiol itin populiari daugelyje pasaulio valstybių.

Vienos Rusijos kompanijų, kuri pateko į skandalo sūkurį, vadovai tikina, kad amerikiečiai gali apkaltinti rusus teikus irakiečiams naktinio matymo įrenginius, karines signalines raketas ir kitus panašius dalykus. Pentagonas taip esą stengiasi nuslėpti savas klaidas. Rusijos karo ekspertai sako, jog tokie argumentai buvo pateisinami tik tada, kai buvo aktyviai rengiamasi karinei operacijai Irake. Gandai, kad JAV kariškiai taip siekia Rusiją visiškai išstumti iš ginkluotės prekybos rinkos, neturi absoliučiai jokio pagrindo, mat rusai dairosi tik į tas valstybes, kurios dėl vienų ar kitų priežasčių neperka ginklų iš amerikiečių.

Irake dislokuotų karinių dalinių vadai skelbia, jog Rusija naujausią karinę techniką Irakui teikė per tarpininkę Siriją, o tiekimas nenutrūko net ir tada, kai karas atrodė nebeišvengiamas. Rusijos kariškiai irakiečius aprūpino ne tik moderniais naktinio matymo prietaisais, bet ir antiraketine įranga. Rusijos kompanija „Aviakonversija“, kurios gaminama antiraketinė įranga veikia 200 kilometrų spinduliu, tvirtina irakiečiams savo produkcijos nepardavusi ir nepažeidusi JT numatytų sankcijų.

JAV Pensilvanijos valstijoje įsikūrusio JAV armijos karinio koledžo profesorius S.Blankas mano, kad Rusijos ir JAV santykių šis karinis skandalas tikrai nepagerins. Pasak jo, rusai ir toliau atkakliai neigs pažeidę JT reikalavimus, nes šiandien Rusijos oficialiesiems pareigūnams pasaulio tvarkdare kur kas palankiau matyti JT nei JAV. Ir Rusija, ir JT dabar išgyvena toli gražu ne geriausius laikus. Rusijos vyriausybė nepajėgia kontroliuoti privačių firmų veiklos ir užkirsti kelią pasaulio bendruomenėje netoleruotiniems sandoriams. Ginklai iš Rusijos adresatus tolimuose kraštuose pasiekia per Baltarusiją, galbūt ir per Ukrainą ar Moldovą, Armėniją. Kadaise absoliučią valdžią turėjęs Kremlius oficialiai nebežino, kas vyksta šalyje. Naivu tikėti, jog tokie tarptautiniai sandoriai vykdomi be aukštus postus valdžios struktūrose užimančių politikų pagalbos. Tiesa, iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tai tik privačių kompanijų verslas.

Amerikiečiai mano, jog tokios politikos Rusijoje bus laikomasi ir artimiausioje ateityje. Dabar JAV karo ekspertai sutelkė pajėgas kitur: jie skuba patikrinti faktus, ar tikrai 2002-2003-iųjų pradžioje Irako diktatoriaus S.Huseino įsakymu dalis turėtos karinės ginkluotės iš šios šalies buvo slapta išgabenta į kaimyninę Siriją, iš kur vėliau galėjo pasiekti Libaną. JAV prezidento patarėja nacionalinio saugumo klausimais K.Rais leidžia daryti išvadas, kad amerikiečiai mano tokią informaciją gavę iš patikimų šaltinių ir ji bus kruopščiai tikrinama.

Prekyba karine technika itin pelninga. Lengvai praturtėti siekia ne viena Rusijos nusikaltėlių grupuotė, taip pat ir kai kurie politikai. Gali atsitikti taip, kad tai, ko nepavyko padaryti buvusiam Rusijos gynybos ministerijos analitinio skyriaus vadovui V.Barancui, lengvai pavyks Rusijos prezidentą V.Putiną remiančioms vadinamosioms Sankt Peterburgo grupuotėms.

JAV žvalgyba metė kaltinimus dviem Rusijos kompanijoms – „Aviakonversija“ ir „Tula“. Panašia veikla Rusijoje užsiima ir daugiau kompanijų, kurios partnerių užsienio valstybėse bei pirkėjų ieško savarankiškai. Teoriškai jos pavaldžios „Rosoboroneksport“, kuri atsakinga už įstatymų laikymąsi, tinkamų užsienio užsakovų pasirinkimą teikiant karinę ginkluotę bei jai taisyti reikalingas atsargines detales. Deja, komerciniai tikslai neretai užgožia protingą pasirinkimą. Verslininkai lengvai atranda būdų, kaip apeiti tarptautines sankcijas ir bendradarbiauti su tomis valstybėmis, kurioms taikomas tarptautinis embargas.

„Rosoboronoeksport“ buvo sukurta tam, kad Rusija galėtų sėkmingai prekiauti karine technika užsienyje ir nepatektų kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų nemalonėn. Suirus Sovietų Sąjungai buvo nutarta prekybą ginklais paversti valstybės monopoliu. Tačiau jau nuo pat pirmųjų dienų pastebėta daug pažeidimų. Vadinamosios premijos už sėkmingus komercinius sandorius neretai siekdavo šimtus tūkstančių dolerių. Nebuvo aišku, kokį komisinį procentą pardavėjai gali pasilikti sau. Pavyzdžiui, daugelyje valstybių jis siekia 5 proc., tuo tarpu Rusijoje – 10 proc. Per dešimtmetį ginklų prekybą kontroliuojanti institucija pakeitė keletą vadovų, kurie postą palikdavo susikompromitavę ir patekę į teisėsaugos organų akiratį. V.Putino specialiu įsaku ginklų prekybos kontrolė perėjo Gynybos ministerijos žinion. Rusijos kariuomenės valdininkams bent jau pavyko pasiekti, kad karinės pramonės privatizavimas būtų pristabdytas. Dabartinio prezidento pirmtakas B.Jelcinas taip pat palaikė valstybinį ginklų prekybos monopolį. Tiesa, užsienio valstybių karo ekspertai baiminasi, kad Kremlius neimtų savavaliauti. Mat esama dokumentų, kurie įrodo, kad visa ginklų prekyba palaipsniui pereina į anksčiau specialiosiose tarnybose dirbusių asmenų rankas.

© 2004 "XXI amžius"