Bulgarai siūlo amerikiečiams
kurti karines bazes savo teritorijoje
Nors Bulgarija jau senokai skelbia norinti bendradarbiauti
su Vašingtonu, praėjusiųjų metų gruodžio 19-ąją priimtas sprendimas
nustebino daugelį. Bulgarai pasiūlė amerikiečiams karines bazes
dislokuoti jų valstybės teritorijoje. Aukšti Amerikos pareigūnai
tikina iki šiol nesvarstę realių karinių bazių Vidurio Europoje
kūrimo galimybių. Tuo tarpu Bulgarijos noras sukėlė nerimą Rusijai.
Bulgarijos parlamente 200 deputatų balsavo už
tokį pasiūlymą, prieštaravo vos trys. Toks apsisprendimas liudija
Sofijos siekį paversti Vašingtoną partneriu ir užmegzti kuo glaudesnius
santykius. Karinės bazės šioje valstybėje sukūrimas amerikiečiams
būtų naudingas dėl kelių priežasčių, pirmiausia dėl galimybės stebėti
tai, kas vyksta Viduriniuosiuose Rytuose. Tuo pat metu JAV politikams
atsivertų dar geresnės perspektyvos Vidurio Europos valstybes įtraukti
į savo įtakos zoną. Be abejo, Rusijai tai labai nepatiktų. Bulgarija
NATO nare tapo praėjusią savaitę, o 2007-2008-aisiais tikisi būti
priimta ir į Europos Sąjungą. Amerikiečių palaikymas bulgarams padėtų
jaustis tvirčiau. Todėl jie leido amerikiečių lėktuvams naudotis
savo oro erdve karo Irake metu. Karinės bazės įsikūrimas reikštų
ne ką kita kaip įsitvirtinimą tarptautinėje arenoje ir garantuotų,
jog Rusija nesikiš į vidaus politiką. Beje, esama ir grynai ekonominių
paskatų. Niekam ne paslaptis, kad Bulgarija šiandien viena skurdžiausių
valstybių Europoje. Sutikusioms įsileisti amerikiečių karius šalims
JAV paprastai pasiūlo tam tikrą ekonominę paramą. Tuo tarpu JAV
karo ekspertai tikina, kad didelių karinių bazių Europoje nebus
kuriama, todėl ir parama tebūtų simbolinė.
Paprasti bulgarai parlamento sprendimu džiaugtis
nelinkę. Paskutinės viešosios nuomonės apklausos rodo, jog amerikiečius
įsileisti sutiktų 43 proc. ir tam prieštarautų 41 proc. šios šalies
gyventojų. Bulgarai baiminasi, jog, amerikiečiams įsikūrus jų teritorijoje,
šalis taptų teroristų taikiniu, nukentėtų ir vietinė gamta. Aršiausiai
prieštaraujantys teigia, kad amerikiečiams Bulgarijoje nėra ką veikti.
Į tokias gyventojų nuotaikas politikai negali neatsižvelgti. Tiesa,
kurti konkrečius planus veikiausiai teks tik po 2005 metų rinkimų
į Bulgarijos parlamentą jau naujos kartos politikams.
Na, o kai kurie JAV gynybos departamento pareigūnai
linkę ne tik sveikinti Bulgarijos apsisprendimą, bet ir ragina jos
pavyzdžiu pasekti kitas regiono šalis. Amerikiečiai ilgalaike partnere
Vokietija nebepasitiki taip, kaip anksčiau, todėl siekia rasti naujų
sąjungininkų, kuriems įgriso Rusijos dominavimas. JAV karo strategai
norėtų daugelyje Vidurio Europos valstybių įkurti mažas karines
bazes, kuriose būtų dislokuoti greitojo reagavimo būriai ir pamažu
atsisakyti kur kas didesnių karinių bazių Vakarų Europoje. Neabejojama,
kad Bulgarija per artimiausius kelerius metus sulauks amerikiečių
nemažos karinės paramos bei investicijų į karo pramonę. Visa tai
padėtų bulgarams pagerinti politinę, ekonominę bei gynybinę valstybės
padėtį.
© 2004 "XXI amžius"
|