Kijevas suka į Vakarus
Ukrainos Aukščiausioji Rada ratifikavo partnerystės
tarp NATO ir Ukrainos memorandumą. Remiantis šiuo dokumentu, NATO
karinėms pajėgoms suteikiama teisė bei galimybė greitai ir operatyviai
atvykti į Ukrainą, jeigu tai reikėtų realizuojant bendrą Aljanso
politiką. Šis dokumentas buvo pasirašytas dar 2002 metų vasarą,
bet Kijevas nesiryžo jo ratifikuoti, puikiai žinodamas, kad tuo
sukeltų didelį Maskvos nepasitenkinimą. Netgi iš gana aukštų Kremliaus
pareigūnų lūpų ne kartą skambėjo įspėjimai, jog, Ukrainai suartėjus
su NATO, Maskva gali imtis net ekonominių sankcijų. Tai senas Maskvos
triukas. Kai tik kokioje nors buvusioje SSRS respublikoje priimami
Rusijai nepalankūs sprendimai, tuoj pat griebiamasi ekonominio bauginimo
ir šantažo. Kodėl Kijevas iki šiol delsė ratifikuoti šį memorandumą?
Pirmiausia todėl, kad prezidentas Leonidas Kučma, laviruodamas tarp
Vakarų ir Rusijos, visokiais būdais trukdė šiam veiksmui. Dabar
padėtis, artėjant prezidento rinkimams, kurie įvyks spalio 31 dieną,
gerokai pasikeitė. L.Kučmai buvo tiesiog būtina pademonstruoti savo
nepriklausomumą nuo Kremliaus, puikiai žinant, kad nemaža visuomenės
dalis, jau nekalbant apie provakarietišką opoziciją, nė girdėti
nenori apie glaudesnę sąjungą su Rusija. Tuo labiau apie Maskvos
peršamą naująją sąjungą, kurios branduolį, be Rusijos bei Baltarusijos,
sudarytų Ukraina ir Kazachstanas. Aišku, vėliau įtraukiant į tą
sąjungą ir kitas NVS šalis. Pirmiausia - skurstančią Moldovą.
Todėl niekas net neabejoja, kad L.Kučma patvirtins
Aukščiausios Rados sprendimą. Juk faktiškai jis turi labai mažai
kozirių būsimuosiuose rinkimuose nugalėti ryžtingai vakarietiškai
nusiteikusį opozicijos kandidatą Viktorą Juščenką.
Pagal ratifikuotą memorandumą, Aljansas galės
laisvai dislokuoti Ukrainos teritorijoje bet kokios paskirties karines
pajėgas, įskaitant sausumos kariuomenę, aviaciją, materialines technines
priemones, ginkluotės sandėlius.
Šis Kijevo žingsnis sukėlė naują nepasitenkinimo
protrūkį Maskvoje, nors oficialaus pareiškimo tuo klausimu ji dar
nepaskelbė, tačiau beveik neabejojama, kad tai bus padaryta artimiausiu
metu. Bet jau dabar Kremliui artimi politologai piktinasi, jog didžiausia
Rusijos kaimynė suteikė visas galimybes NATO šeimininkauti Ukrainoje
kaip savo namuose. Be to, anot kai kurių Rusijos dienraščių, nors
kiekviena suvereni valstybė turi teisę elgtis, kaip jai atrodo geriau,
bet priduriama, jog Ukraina yra dirbtinai sudaryta valstybė, todėl
be Maskvos žinios neturi teisės priiminėti tokių sprendimų, kurie
jai nepatinka.
Aišku, Maskva pastebimai nervinasi dėl Ukrainos
suartėjimo su NATO. Prarijusi karčią piliulę Baltijos valstybėms
tapus Aljanso narėmis, Rusija dės visas įmanomas pastangas, kad
taip neatsitiktų su Ukraina.
Petras KATINAS
© 2004 "XXI amžius"
|