Naująsias ES nares
ir toliau reikia stebėti

Europos Sąjungos plėtros derybas vedęs pareigūnas pareiškė, kad svarbu ir toliau stebėti naująsias valstybes nares, kad būtų daromas spaudimas tose srityse, kurios Briuseliui vis dar kelia nerimą, praneša tinklapis „EUobserver“.

Pokalbyje su „EU-observer“ apie ES plėtrą Enekas Landaburu teigė: Mes turime kruopščiai stebėti, kad naujosios valstybės narės vykdytų prisiimtus įsipareigojimus.

„Jei, pavyzdžiui, veikiančios skerdyklos neatitinka saugumo standartų, tada jų eksportas į Sąjungą bus uždraustas. Taigi jos negaus naudos iš vidaus rinkos, - kalbėjo pareigūnas. - Jei jos tinkamai nepasinaudos struktūriniais fondais, jos praras pinigus“.

Pareigūnas ispanas, ilgai dirbęs Europos Komisijoje, nurodė dar dvi sritis, kurios Briuseliui kelia nerimą.

„Mes turėsime stebėti, kaip jos sugebės kontroliuoti išorines sienas. Tai yra dar viena sritis, kur mes būsime labai griežti ir toliau stengsimės padėti kovoti su korupcija bei ją sumažinti. Mes skyrėme daug pinigų, kad padėtume joms prisitaikyti. Mes sukūrėme projektą, o dabar „lėktuvas“ turi skristi. Aš esu įsitikinęs, kad jis skris, tačiau kartkartėmis atsiras kliūčių“, - teigė E. Landaburu.

Prisimindamas laikus, kai jis Komisijoje vadovavo deryboms dėl ES plėtros (1999-2003 m.), E. Landaburu prisipažino, kad su Lenkija derybos buvo sunkiausios iš visų dešimt valstybių. „Jie kol kas neišvystė kompromisų kultūros“, - teigė jis.

Jis prisiminė nusivylimą, kurį Komisija jautė prieš 2002 metų gruodžio mėnesį Kopenhagoje vykusį lyderių susitikimą. Tai buvo data, iki kurios valstybės narės buvo pažadėjusios užbaigti derybas dėl narystės su dešimt būsimųjų narių. Tuo metu Varšuva reikalavo skirti daugiau lėšų.

„Likus dviem savaitėms iki Kopenhagos susitikimo, jie (lenkai) pateikė naujus reikalavimus. Tai, mūsų manymu, buvo visiškai nepriimtina, ir aš prisimenu, kad mes su Danijoje pirmininkaujančiais pareigūnais išėjome iš derybų kambario“, - pasakojo E. Landaburu.

Tačiau jis prisipažino, kad kai kuriais atvejais lenkai buvo teisūs. „Mano asmenine nuomone, mūsų finansų paketas buvo nepakankamai dosnus. Aš visiškai suprantu, kodėl jie taip įnirtingai kovojo dėl geresnių sąlygų“, - teigė jis.

E. Landaburu, kuris šiuo metu yra Komisijos užsienio ryšių padalinio vadovas, mano, jog tiek daug naujų valstybių narių turės milžinišką įtaką būsimai Sąjungos veiklai.

„Aš manau, kad ES padidėjimas nuo 15 iki 25 narių suteiks didžiulį šansą, kuris iš tikrųjų atneš pokyčių. Pagrindinės valstybės narės ateityje privalės turėti savo atskirą užsienio ryšių politiką. Bus neįmanoma laukti, kol 27 ar 30 valstybių pasieks susitarimą svarbiausiose srityse. Štai kodėl mums tikriausiai reikia turėti pagrindinę, arba avangardistų, grupę“, - teigė jis.

ES pareigūnas tvirtino, kad Sąjunga nėra susijusi tik su liberalizavimu ir laisvos prekybos zonos sukūrimu. Tai yra susiję su „politine šeima“. „Nepriimtina yra tai, kad tie, kurie nenori eiti į priekį, stabdo kitus. Jei Didžiosios Britanijos, Danijos, Lenkijos ambicijos nėra vienodos, jos neturi trukdyti kitoms. Tai nebuvo įstojimo į Sąjungą esmė“, - pažymėjo jis.

ELTA

© 2004 "XXI amžius"