"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. gegužės 12 d., Nr. 9 (78)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

„Al Qaeda“ gviešiasi bombos

Petras KATINAS

Šis grėsmingas koliažas,
paskelbtas pasaulio spaudoje,
sukėlė neramių minčių

Europos Sąjungai, konkrečiai, Europos Komisijos pirmininkui Romanui Prodžiui, pakako ryžto ir išminties kategoriškai atmesti „Al Qaedos“ vadeivos Osamos bin Ladeno ultimatumą siūlant Europos valstybėms paliaubas mainais už pasitraukimą iš Afganistano ir Irako. Kelios arabų televizijos, tarp jų Dubajuje įsikūręs kanalas „Al Arabiya“ ir Katare veikianti televizijos stotis „Al Jazaerra“ transliavo O. bin Ladeno, labiausiai pasaulyje ieškomo teroristo, pareiškimą, kuriame jis siūlo „paliaubas“ Europos valstybėms, jeigu jos įvykdys teroristų sąlygas. Oficialūs JAV pareigūnai pripažino, kad per minėtas televizijas transliuotoje garsajuostėje tikrai buvo O. bin Ladeno balsas. Reikia pasakyti, jog teroristų vadeiva žino, ką daro. Matydamas kai kurių Europos valstybių vadovų neryžtingumą, beveik atvirai reiškiamą priešiškumą Jungtinėms Valstijoms ne tik dėl Vašingtono karinės operacijos Irake, O. bin Ladenas pasijuto tarsi būtų jų sąjungininkas. Todėl, siūlydamas „paliaubas“ Europai, teroristų vadeiva pirmiausia siekia dar labiau sukurstyti antiamerikietiškas nuotaikas Senajame žemyne. O kokį pavojų kelia Europai tarptautinis terorizmas, rodo ne tik pastarieji teroro aktai Ispanijoje, bet ir žmonių grobimas Irake. Tačiau karštas antiamerikietiškas galvas labiausiai turėtų atšaldyti Europoje ir pasaulyje Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinio direktoriaus, beje, arabo, Mohamedo el Baradėjaus pareiškimas, jog „Al Qaeda“ be didelio vargo gali sukurti ar įsigyti branduolinę bombą. Pasak M. el Baradėjaus, branduolinės technologijos jau senokai pardavinėjamos visame pasaulyje.

Šiomis dienomis pasaulio žiniasklaida citavo O. bin Ladeno pavaduotojo, atsakingo už „Al Qaedos“ teroristinį tinklą, Aimano az Zavachiri pareiškimą, jog teroristai jau turi branduolinį užtaisą, kuris buvo sukurtas padedant sovietų mokslininkams, dirbusiems viename slaptame Taškento objekte.

M. el Baradėjus diplomatiškai sakė, jog teroristų siekiai įsigyti branduolinį ginklą pirmiausia priklauso nuo to, kaip vienoje ar kitoje branduolinėje valstybėje saugomi atominiai arsenalai. TATENA generalinis direktorius sakė nesąs įsitikinęs, kad buvę SSRS specialistai atomininkai padėjo Irakui ir Libijai kuriant branduolinį ginklą. Tačiau jis atkreipė dėmesį, jog būtina stebėti, kad buvę sovietų atominės energetikos specialistai, kurių daugelis liko bedarbiai, nesusigundytų teroristų ar tokių valstybių kaip Šiaurės Korėja ir Iranas siūlomais didžiuliais pinigais.

M. el Baradėjus pažymėjo, jog dabar svarbiausia problema – ne „protų nutekėjimas“, o tai, kad pasaulyje susiformavo branduolinių technologijų pardavimo juodoji rinka. Joje galima nusipirkti viską. Ypač didelę paklausą turi urano sodrinimo centrifugos.

Pasaulio spaudoje ne kartą buvo rašyta, kad vogtą uraną ir plutonį daugiausia pardavinėja buvusios SSRS piliečiai. Pats M. el Baradėjus pripažino, jog po Sovietų Sąjungos kracho plutonį bandė parduoti nemažai žmonių. Tarp jų pasitaikė ir apgavikų. Tačiau sausio pabaigoje Libijos diktatorius Muamaras Kadafis prisipažino, kad Libija kūrė savo branduolinį ginklą. Šioje šalyje tik penki milijonai gyventojų, todėl pagrįstai kyla susirūpinimas, jog į branduolinių valstybių klubą gali patekti netgi tokios egzotiškos valstybės kaip Burundis ar Saliamono salos. M. el Baradėjus teigė, kad Libijos atvejis atskleidė, jog egzistuoja branduolinių technologijų juodoji rinka. Todėl TATENA generalinis direktorius siūlo nedelsiant suburti naują globalinę saugumo sistemą, kuri užtikrintų branduolinio ginklo kontrolę. O kol kas guodžiamasi tuo, kad neišsipildė buvusio JAV prezidento Džono Kenedžio prognozės, jog greitai 15-20 valstybių turės branduolines bombas. Laimei, jų tėra tik aštuonios. Tačiau ir to pakanka, kad tai keltų didelį pavojų. Branduolinių valstybių – Indijos ir Pakistano – vadovai nesibaigiančio tarpusavio konflikto paaštrėjimo atvejais ne kartą grasino panaudoti branduolinius ginklus. Ne tik M. el Baradėjus, bet netgi Rusijos politikai pripažįsta, kad stalinistinė Šiaurės Korėja turi visas galimybes sukurti branduolinį ginklą, nes jau dabar gali pagaminti tam tinkamą plutonį. „Jeigu Pchenjanas jau turi branduolinį ginklą, manęs tai nė kiek nestebina. Tačiau blogiausia tai, jog Šiaurės Korėja gali parduoti branduolines technologijas nežinia kam“, - sakė M. el Baradėjus. Tokiu atveju iš Šiaurės Korėjos ar Pakistano „Al Qaedos“ teroristai be didelio vargo gali nusipirkti tas technologijas ir sukurti vadinamąją „purpurinę bombą“, kurią susprogdinus įvyktų didžiulis radioaktyvinis užterštumas. Todėl TATENA generalinis direktorius ragina kaip galima greičiau apriboti priėjimą prie radioaktyvių medžiagų. Žurnalistai Austrijos sostinėje Vienoje uždavė M. el Baradėjui klausimus apie tai, kad prekeiviai iš buvusios SSRS bandė parduoti uraną ir plutonį ir klausė, kas yra šių prekių pirkėjai. M. el Baradėjus atsakė: „Mes šito nežinome. Daugeliu atvejų nepavyko identifikuoti pirkėjų“. Į klausimą, ar tai buvo Šiaurės Korėja, Libija, o gal „Al Qaeda“, M. el Baradėjus atsakė trumpai: „Aš nenorėčiau spėlioti apie tai“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija