Al Qaeda gviešiasi bombos
Petras KATINAS
|
Šis grėsmingas koliažas,
paskelbtas pasaulio spaudoje,
sukėlė neramių minčių
|
Europos Sąjungai, konkrečiai, Europos Komisijos
pirmininkui Romanui Prodžiui, pakako ryžto ir išminties kategoriškai
atmesti Al Qaedos vadeivos Osamos bin Ladeno ultimatumą siūlant
Europos valstybėms paliaubas mainais už pasitraukimą iš Afganistano
ir Irako. Kelios arabų televizijos, tarp jų Dubajuje įsikūręs kanalas
Al Arabiya ir Katare veikianti televizijos stotis Al Jazaerra
transliavo O. bin Ladeno, labiausiai pasaulyje ieškomo teroristo,
pareiškimą, kuriame jis siūlo paliaubas Europos valstybėms, jeigu
jos įvykdys teroristų sąlygas. Oficialūs JAV pareigūnai pripažino,
kad per minėtas televizijas transliuotoje garsajuostėje tikrai buvo
O. bin Ladeno balsas. Reikia pasakyti, jog teroristų vadeiva žino,
ką daro. Matydamas kai kurių Europos valstybių vadovų neryžtingumą,
beveik atvirai reiškiamą priešiškumą Jungtinėms Valstijoms ne tik
dėl Vašingtono karinės operacijos Irake, O. bin Ladenas pasijuto
tarsi būtų jų sąjungininkas. Todėl, siūlydamas paliaubas Europai,
teroristų vadeiva pirmiausia siekia dar labiau sukurstyti antiamerikietiškas
nuotaikas Senajame žemyne. O kokį pavojų kelia Europai tarptautinis
terorizmas, rodo ne tik pastarieji teroro aktai Ispanijoje, bet
ir žmonių grobimas Irake. Tačiau karštas antiamerikietiškas galvas
labiausiai turėtų atšaldyti Europoje ir pasaulyje Tarptautinės atominės
energijos agentūros (TATENA) generalinio direktoriaus, beje, arabo,
Mohamedo el Baradėjaus pareiškimas, jog Al Qaeda be didelio vargo
gali sukurti ar įsigyti branduolinę bombą. Pasak M. el Baradėjaus,
branduolinės technologijos jau senokai pardavinėjamos visame pasaulyje.
Šiomis dienomis pasaulio žiniasklaida citavo O.
bin Ladeno pavaduotojo, atsakingo už Al Qaedos teroristinį tinklą,
Aimano az Zavachiri pareiškimą, jog teroristai jau turi branduolinį
užtaisą, kuris buvo sukurtas padedant sovietų mokslininkams, dirbusiems
viename slaptame Taškento objekte.
M. el Baradėjus diplomatiškai sakė, jog teroristų
siekiai įsigyti branduolinį ginklą pirmiausia priklauso nuo to,
kaip vienoje ar kitoje branduolinėje valstybėje saugomi atominiai
arsenalai. TATENA generalinis direktorius sakė nesąs įsitikinęs,
kad buvę SSRS specialistai atomininkai padėjo Irakui ir Libijai
kuriant branduolinį ginklą. Tačiau jis atkreipė dėmesį, jog būtina
stebėti, kad buvę sovietų atominės energetikos specialistai, kurių
daugelis liko bedarbiai, nesusigundytų teroristų ar tokių valstybių
kaip Šiaurės Korėja ir Iranas siūlomais didžiuliais pinigais.
M. el Baradėjus pažymėjo, jog dabar svarbiausia
problema ne protų nutekėjimas, o tai, kad pasaulyje susiformavo
branduolinių technologijų pardavimo juodoji rinka. Joje galima nusipirkti
viską. Ypač didelę paklausą turi urano sodrinimo centrifugos.
Pasaulio spaudoje ne kartą buvo rašyta, kad vogtą
uraną ir plutonį daugiausia pardavinėja buvusios SSRS piliečiai.
Pats M. el Baradėjus pripažino, jog po Sovietų Sąjungos kracho plutonį
bandė parduoti nemažai žmonių. Tarp jų pasitaikė ir apgavikų. Tačiau
sausio pabaigoje Libijos diktatorius Muamaras Kadafis prisipažino,
kad Libija kūrė savo branduolinį ginklą. Šioje šalyje tik penki
milijonai gyventojų, todėl pagrįstai kyla susirūpinimas, jog į branduolinių
valstybių klubą gali patekti netgi tokios egzotiškos valstybės kaip
Burundis ar Saliamono salos. M. el Baradėjus teigė, kad Libijos
atvejis atskleidė, jog egzistuoja branduolinių technologijų juodoji
rinka. Todėl TATENA generalinis direktorius siūlo nedelsiant suburti
naują globalinę saugumo sistemą, kuri užtikrintų branduolinio ginklo
kontrolę. O kol kas guodžiamasi tuo, kad neišsipildė buvusio JAV
prezidento Džono Kenedžio prognozės, jog greitai 15-20 valstybių
turės branduolines bombas. Laimei, jų tėra tik aštuonios. Tačiau
ir to pakanka, kad tai keltų didelį pavojų. Branduolinių valstybių
Indijos ir Pakistano vadovai nesibaigiančio tarpusavio konflikto
paaštrėjimo atvejais ne kartą grasino panaudoti branduolinius ginklus.
Ne tik M. el Baradėjus, bet netgi Rusijos politikai pripažįsta,
kad stalinistinė Šiaurės Korėja turi visas galimybes sukurti branduolinį
ginklą, nes jau dabar gali pagaminti tam tinkamą plutonį. Jeigu
Pchenjanas jau turi branduolinį ginklą, manęs tai nė kiek nestebina.
Tačiau blogiausia tai, jog Šiaurės Korėja gali parduoti branduolines
technologijas nežinia kam, - sakė M. el Baradėjus. Tokiu atveju
iš Šiaurės Korėjos ar Pakistano Al Qaedos teroristai be didelio
vargo gali nusipirkti tas technologijas ir sukurti vadinamąją purpurinę
bombą, kurią susprogdinus įvyktų didžiulis radioaktyvinis užterštumas.
Todėl TATENA generalinis direktorius ragina kaip galima greičiau
apriboti priėjimą prie radioaktyvių medžiagų. Žurnalistai Austrijos
sostinėje Vienoje uždavė M. el Baradėjui klausimus apie tai, kad
prekeiviai iš buvusios SSRS bandė parduoti uraną ir plutonį ir klausė,
kas yra šių prekių pirkėjai. M. el Baradėjus atsakė: Mes šito nežinome.
Daugeliu atvejų nepavyko identifikuoti pirkėjų. Į klausimą, ar
tai buvo Šiaurės Korėja, Libija, o gal Al Qaeda, M. el Baradėjus
atsakė trumpai: Aš nenorėčiau spėlioti apie tai.
© 2004 "XXI amžius"
|