Maskvos taktika ir strategija
Petras KATINAS
Kada 1999 metais NATO narėmis tapo Lenkija, Čekija
ir Vengrija, Maskvos pareiškimai priminė graudžias dejones: būkite
žmonės, nelieskite nors buvusių respublikų. Kaskart tos aimanos
darėsi vis graudesnės. Tiesa, retsykiais jos buvo papildomos grasinimais
imtis atsakomųjų veiksmų. Dabar, Baltijos valstybėms tapus Aljanso
narėmis, buvo sukeltas didžiulis triukšmas dėl iškilusios vos ne
mirtinos grėsmės Rusijai. Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto
pirmininkas Konstantinas Kosačiovas ir gynybos ministras Sergejus
Ivanovas tą grėsmę įžiūri Latvijoje: ten, už 50 kilometrų nuo Rusijos
sienos, pernai pastatytas radaras, kuriuo galima stebėti ne tik
Baltijos valstybių, bet ir Baltarusijos bei Rusijos vakarinės dalies
oro erdvę. Bet, pasirodo, Lietuvoje dislokuoti keturi Belgijos ginkluotųjų
pajėgų naikintuvai F-16 yra patys pavojingiausi. Dėl to Rusijos
gynybos ministras S.Ivanovas bemat surengė Rževe Rusijos priešlėktuvinės
gynybos pajėgų mokymus, kuriuose, kaip skelbia Rusijos spauda, buvo
imituojami veiksmai tuo atveju, jeigu Lietuvoje dislokuoti NATO
naikintuvai pažeistų sąjunginės Rusijos-Baltarusijos valstybės
sieną.
Dar aiškiau pasisakė Rusijos Dūmos revanšistinės
frakcijos Rodina lyderis Dmitrijus Rogozinas. Pareiškęs, jog reikia
paversti Kaliningrado anklavą geležiniu Rusijos kumščiu ir liautis
sekti pasakas apie kažkokią laisvą ekonominę zoną, D.Rogozinas visai
nusikalbėjo. Jo žodžiais tariant, neseniai įvykusiuose Šiaurės laivyno
manevruose Barenco jūroje, kai nepavyko paleisti naujausio modelio
balistinių raketų, tai galėjo atsitikti dėl priešų surengtos diversijos
panaudojant elektromagnetinį ir elektroninį ginklą, kuriais buvo
sunaikintos Rusijos raketų paleidimo sistemos. Jeigu tai pasitvirtins,
tai jau reikia vertinti kaip atviros agresijos aktą, - teigė D.Rogozinas.
O buvęs Rusijos karinių oro pajėgų vadas Anatolijus Kornukovas saldofoniškai
atvirai išrėžė: Reikia pagaliau baigti tuščias kalbas apie NATO
lėktuvus. Pažeidė sieną numušti be jokių ceremonijų, ir baigta.
Na, o Federacijos Tarybos gynybos ir saugumo komiteto
pirmininkas Viktoras Ozerovas iškėlė naują idėją, kaip reikia nubausti
JAV ir NATO. Anot V.Ozerovo, Rusijai būtina ieškoti sąjungininkų
vadinamojoje Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje. Mes privalome
nedelsdami įteisinti santykius su Indija ir Kinija, ypač gynybos
ir saugumo srityje, - sakė V.Ozerovas. Ketverius metus atstovavęs
Rusijai NATO štabe, dabar Dūmos gynybos komiteto pirmininkas Viktoras
Zavarzinas pareikalavo žymiai padidinti išlaidas gynybai. Tačiau
V.Zavarzinas taip pat siūlo bendraujant su NATO efektyviau pasinaudoti
politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis. Mat, anot V.Zavarzino,
NATO nariai laikosi skirtingų pozicijų, ypač dėl Irako. Todėl pirmiausia
Rusijai tenka remtis tomis skirtingomis pozicijomis. Su NATO darbuotis
galima. Sunku, bet galima. Ir reikia. Taigi, paprastai kalbant,
tas Maskvos darbas bus skiriamas senųjų Aljanso valstybių, pirmiausia
Vokietijos ir Prancūzijos, ir naujųjų narių iš Rytų bei Vidurio
Europos supriešinimui. Tai aišku kaip dukart du. Tokioje situacijoje
įdomūs garsaus JAV politologo, Ričardo Niksono už taiką ir laisvę
centro prezidento Dmitrijaus Saimso pastebėjimai, pateikti šiomis
dienomis per valstybinę Rusijos televiziją. Pasak D.Saimso, šiuo
metu Rusijos politiką smarkiausiai puola labai įtakingų JAV laikraščių
Washington Post, New York Times ir kitų didžiųjų šalies laikraščių
žurnalistai. Jų straipsniuose ir komentaruose rašoma, jog visai
galimas dalykas, kad Rusijoje atgimsta stalinizmas, vis labiau stiprėja
neoimperializmas. Be to, teigiama, jog prezidentą Džordžą Bušą supa
žmonės, neturintys tvirtų įsitikinimų. Aišku, tokios užuominos
JAV didžiuosiuose laikraščiuose pirmiausia skirtos JAV valstybės
sekretoriui Kolinui Pauelui ir prezidento patarėjai Kondalizai Rais,
kurie esą nepasako Dž.Bušui, kas vyksta Rusijoje. Ypač didieji laikraščiai
sukritikavo paskutiniuosius K.Pauelo ir K.Rais pareiškimus, kai
jie Rusiją ir prezidentą V.Putiną pavadino patikimais JAV partneriais.
Aišku, Vašingtonui, vis labiau klimpstančiame
Irako smėlynuose, šiuo metu nelabai naudinga bloginti santykius
su Maskva. Beje, ir pačiai Maskvai, kuri net šaltojo karo laikais
be perstojo žvangino ginklais, santykiai su JAV buvo svarbiausi.
Tai nepasikeitė ir žlugus Sovietų Sąjungai, kai JAV tapo vienintele
supervalstybe pasaulyje. Šiandien Jungtinėse Valstijose gyvena du
kartus daugiau žmonių nei Rusijoje, o pagal bendrąjį vidaus produktą
JAV lenkia Rusiją daugiau nei dešimt kartų, jau nekalbant apie išlaidas
gynybai, kurios viršija Rusijos išlaidas net 50 kartų.
D.Saimsas aiškina, kad nepasitenkinimas Maskvos
politika kilo nuėjus nuo politinės scenos buvusiam prezidentui B.Jelcinui
ir užsienio reikalų ministrui A.Kozyrevui. Tuo metu, kai B.Jelcinas
atvykdavo į Vašingtoną, iš derybų kabineto būdavo išvaromi visi
patarėjai, B.Jelcinas nugirdomas ir šitaip išgaunami palankūs Vašingtonui
sprendimai, - kalbėjo D.Saimsas per Rusijos televiziją ir pridūrė,
kad su ta Rusija, kuri tiktai kaulijo pinigų iš JAV, buvo kur kas
lengviau susitarti nei su V.Putino Rusija, kuri demonstruoja ekonominį
pakilimą ir stiprina savo įtaką tarptautiniuose reikaluose. D.Saimsas
taip pat aiškino, jog, nepaisant Rusijos politikos pasikeitimo,
su V.Putinu visgi sunku derėtis, tačiau jeigu susitariama, tai V.Putinas,
kitaip nei B.Jelcinas ar buvę sovietiniai gensekai, visada laikosi
duoto žodžio.
Po NATO generalinio sekretoriaus vizito į Maskvą
gerokai pasikeitė aukščiausių Kremliaus pareigūnų griežta retorika
dėl Aljanso plėtros. Daugelį nustebino Rusijos gynybos ministro
S.Ivanovo pareiškimas, kad Rusija sieks glaudesnių santykių su NATO,
ir jis netgi užsiminė, jog kartu su NATO karo laivais Rusijos laivai
patruliuos Viduržemio jūroje, taip pat dar šiemet bus pasirašytas
NATO ir Rusijos susitarimas, kuris leis NATO kariniams daliniams
įžengti į Rusijos teritoriją, o rusų armijos daliniams į Aljanso
valstybių teritoriją. Jeigu toks susitarimas bus pasirašytas, tai
būtų tiesiog precendento neturintis atvejis, kuris vargu ar galės
sulaukti pritarimo, ypač naujųjų NATO valstybių. Rytų Europos žiniasklaidoje
jau pasirodė gana pesimistiškų prognozių, jog toks JAV ir Aljanso
vadovų koketavimas su Maskva nieko gero nežada buvusioms sovietų
imperijos kolonijoms. Jau net užsimenama apie antrąjį Miuncheną
ar Jaltą. Ypač tokiu atveju, jeigu Jungtinės Valstijos nebepakels
Irako naštos.
© 2004 "XXI amžius"
|