Rusija ir ES:
šalinami povendeniniai rifai

Česlovas Iškauskas,

Politikos apžvalgininkas

„Europiečių nuolaidos derybose dėl narystės PPO turės teigiamos įtakos Rusijos pozicijai Kioto klausimu”, - po pokalbių su Europos Komisijos pirmininku Romanu Prodžiu (dešinėje) pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Maskvoje dpa-ELTA nuotrauka

Galinga ir nesulaikoma Europos Sąjungos plėtros banga pažadino ir pragmatiškus Rusijos politikus ieškoti proveržio į pasaulį kanalų, ne tik statyti barjerus ir kelti sąlygas bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis kelyje, bet ir ieškoti kompromisų, sutikti su nuolaidomis, atsisakyti ideologizuotų ir vienašališkų reikalavimų. Tuo labiau kad, kaip gegužės 12-osios numeryje rašė britų verslo dienraštis „The Financial Times”, Briuselis gegužės viduryje paskelbė naują ES plėtros strategiją, kuri apima naujų santykių vystymą su tokiais bendrijos kaimynais kaip Gruzija, Ukraina, Izraelis, Marokas, Egiptas, Jordanija.

Maskva, žinoma, akylai stebi šį procesą ir skuba nelikti vieniša…

Rusija pakilo į lemiamą ataką

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Kremliuje kartu su Europos Sąjungos vadovais aptarė Maskvos ir Briuselio santykius, kurie grindžiami strateginės partnerystės principais. Į Maskvą buvo atvykęs visas ES „žiedas”: Airijos, ES pirmininkės, atstovai, taip pat Europos Komisijos vadovas Romanas Prodis bei du ES komisarai - Paskalis Lami ir Krisas Patenas. Tradicinis, du kartus per metus rengiamas ES ir Rusijos vadovų susitikimas šiemet buvo išskirtinis – jame pirmą kartą Europos Sąjungai atstovavo ir dešimt naujų narių, iš kurių aštuonios kažkada buvo Maskvos įtakos zonoje.

Viršūnių susitikimas vyko įprasta tvarka - derybos, darbo pusryčiai, spaudos konferencija. Iš pradžių V. Putinas pranešė, kas padaryta Rusijoje po lapkričio susitikimo, o Europos Sąjungos vadovai informavo apie padėtį išsiplėtusioje ES. (Dar viena išskirtinė susitikimo ypatybė: nebuvo rengiami atskiri dvišaliai V. Putino susitikimai su kitais dalyviais.)

Šiame susitikime svarbiausia tema buvo keturių bendrų erdvių - ekonomikos, išorinio ir vidinio saugumo, mokslo, švietimo ir kultūros – kūrimas. Ši tema nagrinėjama nuo 2003 metų gegužės, o baigti svarstymą politiniu sprendimu ketinama lapkritį būsimame ES ir Rusijos viršūnių susitikime Hagoje.

Kitos temos buvo įvairios, priklausomai nuo dalyvių interesų. Rusija linkusi kelti rusakalbių teisių naujosiose ES narėse klausimą. Pasak Kremliaus, Europos Sąjunga yra pripažinusi tokią problemą, dabar jau laikas įrodyti tai praktikoje. „Reikia sukurti sąlygas tautinėms mažumoms ne tik Suomijoje, Slovėnijoje, bet ir Latvijoje, Estijoje”, - įsitikinę Kremliaus atstovai. Taip pat svarstyti ir tokie klausimai kaip tranzito į Kaliningrado sritį problema - bevizio greitojo traukinio paleidimo galimybės, aptarta padėtis „karštuosiuose” planetos taškuose – Artimuosiuose Rytuose, Irake, Afganistane.

Didžiausias Maskvos pasiekimas – pasirašytas bendras pareiškimas dėl Rusijos stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). Rusija siekia tapti 148-ąja PPO nare.

Trumpai apie PPO ir Lietuvą joje

Pasaulio prekybos organizacija įkurta 1995 m. sausio 1 d. ji performuota iš beveik 50 metų gyvavusio Generalinio susitarimo dėl tarifų ir prekybos (GATT). Ši organizacija reguliavo tarptautinę prekybą, ribodama vienašališkus veiksmus, rengdama serijas derybų, kuriose iš pat pradžių buvo tariamasi, kaip sumažinti prekybos apribojimus ir tarifus, kaip kovoti su antidempingu ir netarifinėmis priemonėmis ekonomikoje.

Paskutinis, vadinamasis Urugvajaus derybų raundas, vykęs 1986-1994 metais ir pasibaigęs PPO įkūrimu, išplėtė organizacijos veiklos sritis, aprėpiant prekybą paslaugomis bei intelektualiąja nuosavybe. PPO įgijo specializuotos JTO institucijos statusą.

Dabar PPO yra 147 pasaulio šalys, ir jos biudžete yra 161 mln. Šveicarijos frankų, PPO sekretoriato būstinėje Ženevoje dirba 601 žmogus, generalinis direktorius – Supačajus Panitčpakdis.

Lietuva šios organizacijos 141-ąja nare tapo 2001-ųjų gegužės 31 dieną. Dabar visos 25 išsiplėtusios ES narės yra ir PPO narės. Be to, Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, gegužės 1 dieną tapo ir Pasaulio prekybos organizacijos Viešųjų pirkimų sutarties nare. Susitarimas dėl dešimt naujų ES šalių narių prisijungimo prie šios sutarties buvo pasiektas po aktyvių konsultacijų ir derybų tarp PPO Viešųjų pirkimų sutarties šalių balandžio 26 dieną.

Viešųjų pirkimų sutarties komitetas nusprendė, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija ir Slovakija tampa Europos Bendrijos dalimi ir tuo pačiu taikys minėtos sutarties nuostatas viešųjų pirkimų objektams.

PPO Viešųjų pirkimų sutartis yra skirta valstybinių pirkimų ir užsakymų rinkai liberalizuoti bei konkurencijai skatinti.

Nelengvas kelias į prekybos olimpą

Tiesą sakant, visi pagrindiniai viršūnių susitikimo dokumentai buvo parengti dar jo išvakarėse. Derybose Paryžiuje gegužės 13-ąją ES atstovai pareiškė, kad „buvo pasiekta esminė pažanga derybose, įskaitant ir pozicijas dėl kainų energijos resursams, ir dėl užsienio kapitalo skverbimosi į Rusijos paslaugų rinką”.

Pagrindinis Rusijos įstojimo į PPO „architektas” ekonomikos ministras Germanas Grefas sakė, kad „opiausias klausimas” taip pat buvo pajudintas iš mirties taško. Jis turėjo galvoje energetikos problemą, kuri, jo nuomone, turi būti galutinai išspręsta. Ministro nuomone, iš 160 klausimų, buvusių derybų pradžioje prieš šešerius metus, dabar neišspręstų liko kokie du trys, arba, ekonomistų kalba kalbant, 8-10 proc.

Dar balandžio 5 dieną grįžę iš Ženevos rusų derybininkai buvo ne tokie laimingi. Tuomet strigo net šešios vadinamojo „dujų ultimatumo” sąlygos: dujų eksporto demonopolizavimas, kainų kėlimas iki dujų savikainos, tranzito liberalizavimas, užsienio investuotojų galimybės statyti Rusijos dujotiekį ir eksporto muitų dujoms atsisakymas (dabar jie sudaro 30 proc.). Maskva darė nuolaidas, bet į ką ji iškeitė savo griežtą poziciją dujų klausimu, nebuvo aišku iki paskutinės penktadienio derybų minutės. O ir po jų G.Grefas žurnalistams ne ką tepaaiškino…

Nesutarimų derybose su ES pašalinimas dar nereiškia, kad Rusija jau priimta į PPO. Maskva dar turės pasirašyti dvišalius susitarimus su JAV (šios derybos iki šiol yra kiečiausias riešutėlis), taip pat su Japonija ir Kinija. Be šių prekybos „liūtų”, protokolai dėl prisijungimo prie PPO jau pasirašyti su Kirgizija, Naująja Zelandija, Izraeliu, Moldova, Brazilija, Slovėnija.

Kioto protokolui – kol kas „ne”

Apžvalgininkus nustebino, kad derybose net nebuvo užsiminta apie Rusijos ketinimus ratifikuoti vadinamąjį Kioto protokolą, kuris reglamentuoja tarptautines globalinio klimato reguliavimo sąlygas. Šioje srityje Maskva dar atsargesnė. Kaip pranešė ES interneto svetainė „EUobserver.com”, Rusijos prezidento atstovas ryšiams su ES Sergejus Jestržembskis pareiškė, kad sandėris gali įvykti iki metų pabaigos, jei Rusija ką nors gaus iš antros pusės, pavyzdžiui, narystę PPO.

Priminsime, kad JAV atsisakė pasirašyti Kioto protokolą, todėl pagrindinis ES uždavinys – priversti jį ratifikuoti bent Rusiją, ir tai būtų didelis žingsnis įgyvendinant šį susitarimą.

Ultimatumų kalba baigėsi?

Britų laikraštis „The Financial Times” primena visai neseną Maskvos priešinimąsi ES plėtrai, kai gegužės 1-ąją naujomis ES narėmis tapo dešimt Rytų ir Centrinės Europos valstybių, taip pat ir Lietuva. Rusija užėmė priešišką poziciją, teigdama, kad šių narių priėmimas daro žalą jos įmonėms, praktiškai laidoja Rusijos ir ES susitarimą dėl partnerystės ir bendradarbiavimo, ir iškėlė keturiolika ultimatyvių reikalavimų. Tai gerokai atšaldė Maskvos ir Briuselio santykius.

Rusijos ir naujų bendrijos narių prekybos santykiai dar bus svarstomi Rusijos Valstybės Dūmoje. Tik tuomet parlamentas priartės prie ratifikavimo procedūros, o pats pritarimo narystės PPO procesas gali įvykti galbūt spalio mėnesį. Taip interviu „The Financial Times” teigė Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas.

Gaivus vėjas – ir per Lietuvą

Derybose Maskvoje buvo kalbama apie vadinamąsias „keturias prekybos erdves”: ekonominio bendradarbiavimo, išorės bei vidaus saugumo, mokslo, kultūros ir švietimo. Į kurią zoną patenka prekių tranzito į Kaliningrado sritį problema, sunku nustatyti. Viršūnių susitikime buvo nagrinėtas ir vizų režimo, vykstant per Lietuvos teritoriją iš ir į Kaliningradą, sušvelninimo klausimas. „The Financial Times” rašo, kad Rusijos pusė daro grubų spaudimą Briuseliui, norėdama išpešti bevizių kelionių į šį anklavą planą. Bet tai dar tolesnės ateities klausimas.

O kol kas Kremlius džiaugiasi: jau tai, kad, kaip rašo interneto svetainė „Gazeta.ru”, visa Europos Sąjunga atvyko į Maskvą, rodo, jog su ja skaitomasi. Kurgi ne! Europa tikisi, kad galingoji ir nenuspėjamoji Rytų kaimynė gali ne tik apkartinti mūsų bendrabūvį, bet ir suteikti jam gaivaus vėjo, naujų impulsų, žinoma, turint galvoje ne vien neaprėpiamus šios valstybės resursus, bet, tarkime, ir geranorišką rusišką dvasią. O ji daug reiškia tarpusavio ir tarpvalstybiniuose santykiuose.

© 2004 "XXI amžius"