Keičiasi Maskvos propagandos niuansai

Petras KATINAS

Baltijos valstybių tapimas NATO narėmis Rusijoje buvo sutiktas ypač neigiamai. Pirmiausia imta kalbėti apie vos ne mirtiną grėsmę Rusijai, aplink ją užsisklendžiantį apsupimo žiedą, tariamas NATO karines bazes Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tačiau pastaruoju metu Maskvos propagandos tonas pastebimai keičiasi. Pasirinktas naujas variantas: esą NATO ne tik nesugebės užtikrinti Baltijos valstybių saugumo, bet, atvirkščiai, tas saugumas bus dar labiau pažeidžiamas. Imti plačiai cituoti skandalingojo Rusijos Valstybės Dūmos vicepirmininko Vladimiro Žirinovskio žodžiai, jog „Pribaltikos“ šalys bet kokio konflikto atveju atsidurs sunkiausioje padėtyje, nes Rusijos bombonešiai ir raketos pirmiausia bombarduos ne Briuselį, o Baltijos šalis. „O bet kokio konflikto atveju Rusija ir JAV visada susitars mažųjų šalių sąskaita“, - teigia V.Žirinovskis. Priminus jam, kad JAV laikomos pagrindine Baltijos valstybių sąjungininke, nes, skirtingai nuo Vakarų Europos, Vašingtonas niekada nepripažino Baltijos šalių aneksijos, todėl jas gins, ne tik V.Žirinovskis, bet ir kiti Rusijos politikai bei politologai teigia, kad tas stalininės aneksijos nepripažinimas tebuvo dirbtinis, nes Maskva ir Vašingtonas sovietiniais metais visada neblogai susitardavo. Pasak vieno Maskvos laikraščio, iš tiesų JAV paliko Baltijos šalis likimo valiai lygiai taip pat, kaip Vakarų Europos valstybės, o ypač Prancūzija, kuri tapo vos ne geriausia Sovietų Sąjungos drauge komunistinio režimo metais. „Tai visiškai suprantama, kodėl taip buvo ir tikriausiai tebėra: niekas nenori aukoti savo svarbiausių interesų dėl kažkokių mažųjų šalių, netgi jeigu kalbama apie vakarietiškas vertybes. Niekas nenorės veltis į bet kokius rimtus konfliktus, tuo labiau globalinius, dėl Baltijos šalių, statant į pavojų savo teritoriją, jeigu yra galimybė išsigelbėti atiduodant tas šalis. Geriausiu atveju bus tiktai griežti pareiškimai, politiniai demaršai. Bet jie buvo ir 1940 metų vasarą, kai raudonoji armija užėmė Pabaltijo valstybes. Tačiau tuo viskas ir pasibaigė. Niekas nenorėjo dėl Pabaltijo kariauti su Stalinu“, - teigia vienas garsus Rusijos politologas Viktoras Olžyčius, pastaruoju metu labai aktyviai rašantis apie Lietuvos ir kitų Baltijos šalių reikalus.

Beje, cituodama tokį „autoritetą“ kaip V.Žirinovskis, Maskvos žiniasklaida surado jo bendraminčių pačioje Lietuvoje. Aišku, visų pirma tai aršiausi NATO ir JAV priešininkai Lietuvos Seimo nariai R.Pavilionis ir J.Veselka – geriausi atstatydintojo prezidento R.Pakso bičiuliai ir gynėjai. Apie R.Paksą neužsimenama, nes Rusijoje visiems aišku, kad šis žmogus – savas. Rusijos laikraščiuose primenama, kad J.Veselka įspėjo, jog, Lietuvai tapus NATO nare ir įsileidus Aljsano „kariauną“, Lietuva automatiškai tampa priešininko puolimo svarbiausiu objektu. Cituojamos J.Veselkos „geriausios“ mintys, kad Rusija Lietuvos atžvilgiu teisėtai ir pagrįstai sustiprins savo karinę grupuotę Kaliningrado srityje, karines bazes Baltarusijoje, taip pat branduolinės raketos bus nukreiptos į Vilnių ir kitus strateginius Lietuvos objektus. Dar daugiau, rašoma, kad jeigu tokie J.Veselkos ir R.Pavilionio samprotavimai būtų plačiai skelbiami Lietuvos žiniasklaidoje, tai didžioji Lietuvos visuomenės dalis būtų nepritarusi narystei NATO. Mat, anot Maskvos propagandininkų, dauguma lietuvių nepamiršo rusų kalbos ir, nepaisant lietuvių ir rusų mentalitetų skirtumų, lietuviams kur kas artimesnės rusų dvasinės savybės nei amerikiečių. Bet Rusijos propagandininkų pagrindinis teiginys skelbia, jog NATO negins Baltijos valstybių ir Aljansas net negalvoja dėl kažkokių „nykštukų“ pasinaudoti vienu pagrindinių sutarties 5-uoju straipsniu, kuriame aiškiai pasakyta, kad vienos NATO šalies užpuolimas yra viso Aljanso užpuolimas. Aiškinama, kad per visą NATO egzistavimo laikotarpį nieko panašaus nebuvo. Aišku, nutylima, kad Sovietų Sąjunga nedrįso pulti nė vienos NATO šalies kaip tik dėl to 5-ojo straipsnio.

Informacinė agentūra „Regnum“ didžiuliame straipsnyje „Lietuva NATO – logika „už“ ir „prieš“, stengdamasi įteigti Lietuvos žmonėms, kad Aljansas tikrai negins Lietuvos, tuo pačiu pripažįsta, jog daugelio Baltijos šalių žmonių sąmonėje tvirtai įsigalėjusi nuomonė, kad Rusija ištisus šimtmečius veržėsi prie Baltijos. Tuo labiau jog ir dabar baiminamasi, kad Maskvai „niežti rankos“ atsiimti tai, kas buvo prarasta po SSRS žlugimo. „Tai mažojo ir silpnojo baimė dėl savo silpnumo ir nesugebėjimo apsiginti, todėl, savaime suprantama, „pribaltai“ ieško užtarimo pas stipresniuosius“, - teigiama straipsnyje. Vis dėlto pripažįstama, kad jeigu nebūtų buvę Lietuvos okupacijos, tai jos žmonės dabar gyventų nė kiek ne blogiau nei vokiečiai ar prancūzai. Geriausias pavyzdys – Suomija, kuriai pavyko ištrūkti iš Maskvos letenų, o jos žmonių gyvenimo lygis nė kiek ne blogesnis, o kai kuriais atžvilgiais netgi viršija Vakarų Europos lygį.

Pagaliau naujausiose Rusijos žiniasklaidos publikacijose, kurios skirtos ne tiek Rusijos, kiek Baltijos valstybių gyventojams, pradėta eskaluoti tema, kaip brangiai kainuoja narystė NATO. Pirmiausia pateikiamas Lietuvos pavyzdys, kurioje visos pagrindinės politinės partijos susitarė dėl dviejų procentų bendrojo vidaus produkto skyrimo krašto gynybai. Pateikiami skaičiai, jog šiais metais Lietuvos krašto apsaugos ministerijai skirta 1 mlrd. 147 mln. litų. Esą tokiai neturtingai valstybei kaip Lietuva – tai milžiniški pinigai. Todėl daromos prielaidos, kad neturtingiausi Lietuvos visuomenės sluoksniai, pirmiausia valstiečiai, studentai, bedarbiai ir gaunantys minimalų atlyginimą, netolimoje ateityje taps pagrindiniai Lietuvos buvimo NATO priešininkai. Prie jų, anot minėto „Regnum“ straipsnio, prisijungs ir pensininkai, kurie, uždraudus pigių vaistų iš Rusijos ir NVS įvežimą, atsidūrė beviltiškoje padėtyje.

„Tokioje situacijoje NATO priešininkai gauna labai palankią dirvą savo darbui“, - prognozuoja „Regnum“, aiškiai neslėpdama vilčių, kad po priešlaikinių Lietuvos Prezidento, o ypač Seimo rinkimų į valdžią Lietuvoje ateis visiškai kitos politinės jėgos. Į kokias jėgas orientuojasi Maskva, aiškiai matyti iš oficialaus Kremliaus radijo „Golos Rossiji“ politikos apžvalgininkų komentarų. Juose neslepiama, kad Maskva daug vilčių deda ne tiek į socialdemokratų kandidatą į Prezidento postą Č.Juršėną, kiek į K.Prunskienę. Įdomu tai, kad Maskvos politikos apžvalgininkai aiškiai vengia komentuoti V.Uspaskich ir jo sukurtos Darbo partijos augantį populiarumą. Tačiau iš užuominų galima spręsti, jog V.Uspaskich tapimas Lietuvos Premjeru, o K.Prunskienės – Prezidente būtų pats geriausias variantas Rusijai.

© 2004 "XXI amžius"