Azerbaidžanas eina į NATO, o Rusija grūmoja atominiu vėzdu

Jau prieš savo mirtį Azerbaidžano prezidentas Heidaras Alijevas, susitikęs su atvykusiu į Baku JAV NATO komiteto pirmininku B.Džeksonu, pareiškė: „Nuo 1994 metų Azerbaidžanas ramiai, nekeldamas didelio triukšmo, daro viską, kas įmanoma, kad taptų NATO nariu. Tai mūsų galutinis pasirinkimas“. Baku spauda rašo, kad šie H.Alijevo žodžiai tapo tarsi jo politiniu testamentu.

Tuo tarpu Rusijos laikraštis „Trud“ teigia, kad amerikiečių karinis dalyvavimas Azerbaidžane jau faktiškai neišvengiamas ir beveik visiškai išspręstas reikalas. Neseniai Baku viešėjo JAV generolas Čarlzas Voldas su didele NATO karinės vadovybės Europoje delegacija. Amerikiečių generolas buvo priimtas pačiame aukščiausiame lygyje. Patvirtinęs JAV ketinimus plėsti karinį bendradarbiavimą su Azerbaidžanu, generolas pareiškė, jog savo karinių bazių šioje pietų Kaukazo šalyje JAV kurti neketina. Tačiau tas pats generolas Č.Voldas prieš porą mėnesių duotame interviu vienam JAV dienraščiui teigė, kad penkiolika tūkstančių amerikiečių karių iš Vokietijos bus permesta į Pietų Kaukazą. Jis taip pat pažymėjo, kad Kaspijos jūroje yra didelės naftos ir kitų naudingų iškasenų atsargos, todėl būtina užtikrinti saugų tų naudingų resursų išgavimą bei transportavimą. Tuos generolo žodžius patvirtino šiomis dienomis per Londono BBC radiją kalbėjęs šio radijo karinis apžvalgininkas, pareiškęs: „Pentagonas leido amerikiečių kariams naudotis Azerbaidžano aerodromais ir kitomis karinėmis bazėmis, taip pat sutiko siųsti į Azerbaidžaną amerikiečių karinius instruktorius apmokyti Azerbaidžano karinių oro ir jūrų pajėgų karius“. Rusijos gynybos ministerijos atstovas, neslėpdamas savo susierzinimo, pareiškė, kad vienokia ar kitokia forma amerikiečių kariuomenės mobilios grupės Azerbaidžane atsiras labai greitai. Tos mobilios grupės kartu su Azerbaidžano armija dalyvaus įvairiose karinėse pratybose. Pasak Rusijos gynybos ministerijos pareigūnų, visi šie klausimai dėl JAV karių dislokavimo Azerbaidžane buvo suderinti 2003-iųjų pabaigoje, kai Baku lankėsi Pentagono šefas, JAV gynybos sekretorius Donaldas Ramsfeldas.

Dabar telieka laukti tik Azerbaidžano medžliso (parlamento) pritarimo. Niekas neabejoja, kad toks pritarimas bus paskelbtas jau artimiausiu metu.

Tvirtas Azerbaidžano siekis tapti NATO nariu ir amerikiečių karių buvimas Kaspijos regione labai nervina ne tik Rusiją, bet ir kaimyninį Iraną. Šios šalies ambasados Maskvoje spaudos atstovas pareiškė, kad Iranas dės visas pastangas įtikinti pasaulį, kad trečiųjų šalių ginkluotųjų pajėgų buvimas regione tik dar labiau pablogins padėtį Pietų Kaukaze. Tuo tarpu žinomas Azerbaidžano politologas Rasimas Musabekovas pareiškė: „Mūsų pasirinkimas nėra lengvas, tačiau strateginiu požiūriu JAV atėjimas į Azerbaidžaną, taip pat ir jų ginkluotųjų pajėgų buvimas atneš tiktai naudą“.

Tuo tarpu iš Maskvos kasdien ateina vis nauji raginimai ginkluotis, dar labiau stiprinti branduolinį Rusijos potencialą. Štai ką pareiškė Rusijos mokslų akademijos tarptautinio saugumo instituto direktorius, Valstybės Dūmos NVS reikalų komiteto pirmininkas, taip pat atsakingas už ryšius su tėvynainiais „artimajame užsienyje“, Andrejus Kokošinas: „NATO jau prie Rusijos sienų. Lietuvoje – aljanso lėktuvai. Iki Maskvos tik 20 minučių skrydžio“.

A.Kokošinas užsipuolė buvusią prezidento B.Jelcino administraciją, kad ji pasidavė amerikiečių pažadams suteikti ekonominę pagalbą mainais už nusiginklavimą. Jis džiaugėsi, kad V.Putinas vykdo visai kitokią politiką, stiprina branduolinį skydą, karinį jūrų laivyną, skiria daug dėmesio ir pinigų naujausiems modeliams, tarp jų ir „Topol M“ raketoms kurti. „Ne kiekvienos aštrios krizės atveju reikia siekti įveikti tą krizę grasinant tiktai branduoliniu ginklu. Būtina taip pat turėti stiprias, labai modernias tolimojo veikimo ginkluotąsias pajėgas ir ginklus, kad jais būtų galima sunaikinti svarbiausius karinius ir ekonominius objektus“, - citavo A.Kokošinas savo neseniai pasirodžiusios knygos „Branduoliniai konfliktai XX amžiuje“ ištraukas. Toliau šis politikas, turintis didelę įtaką V.Putino administracijoje, teigia, kad Vakarų pasaulio vadovai, nepaisant jų užtikrinimų apie draugystę su Rusija, daro viską, kad Rusija netaptų ekonomiškai stipria valstybe, tuo labiau karinėje srityje. Jis sakė, kad JAV, plėsdamos NATO į Rytus, siekia uždėti Rusijai „korsetą“. Todėl A.Kokošinas labai teigiamai įvertino Rusijos gynybos ministerijos oficialiai paskelbtą dokumentą, pavadintą „Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų aktualiausi uždaviniai“. Jame rašoma: „JAV turi įsipareigoti nevykdyti posovietinėje erdvėje didesnių karinių pratybų, neleisti karo laivų ir lėktuvų, jūrų pėstininkų perdislokacijos šioje erdvėje. Nekurti posovietinėje erdvėje jokių radiolokacinės žvalgybos centrų. Vašingtonas privalo žymiai sumažinti savo karinį dalyvavimą Centrinėje Azijoje ir Gruzijoje. Jeigu NATO išliks kaip karinis aljansas su dabar galiojančia karine doktrina, tai tokiu atveju būtinas esminis Rusijos ginkluotųjų pajėgų pertvarkymas, naujas karinis planavimas, taip pat nauji branduolinės strategijos principai“.

Tai labai griežtas ir juodžiausius „šaltojo karo“ laikus primenantis pareiškimas, nedviprasmiškai grūmojantis visam pasauliui, jau nekalbant apie Rusijos kaimynes. Tokių grėsmingų pareiškimų vis daugėja. Ir ne tik pareiškimų. Kaip teigia Vakarų žiniasklaida, labai suaktyvėjo Rusijos šnipų veikla ne tik Vakarų valstybėse, bet ypač buvusiose posovietinėse šalyse. Pirmiausia naujose NATO valstybėse.

Tuo tarpu Rusijos fondo „Visuomenės nuomonė“ apklausų duomenimis, 51 proc. rusų įsitikinę, kad NATO kelia pavojų Rusijos saugumui. Tiek pat rusų mano, jog NATO plėtra tą pavojų dar labiau didina. Nemato jokio pavojaus 26 proc. apklaustųjų.

Petras KATINAS

© 2004 "XXI amžius"