„Juodojo aukso“ milijardai

Petras KATINAS

Pasaulio rinkoje naftos, arba vadinamojo „juodojo aukso“, kaina pasiekusi neregėtą mastą – daugiau kaip 40 JAV dolerių už barelį. Bet dar ne pabaiga naftos kainoms kilti. Kaip rašo amerikiečių spauda, Niujorko biržoje jau pasirengę liepos-spalio mėnesiais mokėti už barelį 50 dolerių.

Tuo tarpu ekonomikos ekspertai labai skirtingai vertina tokio naftos kainų šuolio pasekmes pasaulio ir, konkrečiai, Rusijos, kaip vienos didžiausių naftos eksportuotojų, ekonomikai. Kai kurie Rusijos politikai džiūgauja, jog dabar doleriai už naftą plaukte plaukia į Rusijos biudžetą ir todėl ekonominis šalies augimas garantuotas. Tuo labiau kad Rusijoje naftos gavyba sparčiai didėja. Rusijos valstybinis statistikos komitetas pateikė duomenis apie naftos gavybą. Jeigu 1970 metais buvo išgauta 282 mln. tonų naftos, tai 1980-aisiais – jau 541 mln. tonų. Vėliau – 1990 metais – sumažėjo iki 506 mln. tonų, o 1995-aisiais nukrito net iki 298 mln. tonų. Pastaraisiais metais pastebimas ryškus naftos gavybos didėjimas: 2000 metais – 313 mln. tonų, 2003-iaisiais – 412 mln. tonų, o šiemet planuojama išgauti 440 mln. tonų. Nepaisant to, kad ekonomikos augimas pernai buvo 7 proc., o šiemet planuojamas 8 proc., įžvalgesni Rusijos ekonomistai ir ekspertai pataria valdžiai pernelyg nesidžiaugti. Ekspertas Aleksejus Uljanovas teigia, kad Rusijos ekonomika vystosi labai neracionaliai ir pirmiausia orientuojasi į žaliavų gavybą. Pasak A.Uljanovo, tokį reiškinį galima pavadinti „olandiška liga“. Juk, nepaisant rekordinių augimo tempų ir investicijų didėjimo, pastaraisiais metais Rusijoje nebuvo pastatytas nė vienas stambus pramonės objektas. O naftos gavyba auga tik eksploatuojant dar sovietmečiu įrengtus naftos telkinius. Kalbant apie valstybės finansus, didžiausią naudą dėl aukštų naftos kainų gavo vadinamasis stabilizavimo fondas. Vietoje planuotų 120 milijardų rublių metų gale į fondą įplauks mažiausiai 500 milijardų rublių. Taigi, kai arabų naftos monarchai ir šeichai 1970 metų naftos krizės metu dykumose kūrė sodus, tai Rusija tegali pasiūlyti tiktai gana abejotinos vertės vertybinius popierius.

Tuo tarpu Vakaruose irgi skaičiuojami nuostoliai ir silpnėja ekonominio augimo tempai. Būgštaujama, jog, užsitęsus tokiam naftos kainų augimui, industrinių valstybių laukia pavojingas sąstingis. Prieš trisdešimt metų, kai įvyko panašus kainų šuolis, Vakarų valstybių rinkos ekonomikos reagavo dideliu techniniu ekonomikos perginklavimu. Neabejojama, kad ir dabar Vakarų valstybės padidins investicijas į naujų technologijų kūrimą ir alternatyvaus kuro bei energetinių šaltinių paieškas. Galimas dalykas, kad netrukus gali atsirasti visiškai naujos technologijos, apie kurias dabar net sunku įsivaizduoti. Juk septintajame dešimtmetyje daugelis net negalėjo įsivaizduoti tokio masiško interneto ar mobiliojo ryšio paplitimo.

Todėl A.Uljanovas teigia: „Galima net prognozuoti, kad naftos barelio kaina pasieks 50 ar net 60 dolerių, ir į Rusijos bei į naftos kompanijų biudžetus įplauks daugybė milijardų. Tačiau visa bėda, jog niekas nežinos, kaip tuos milijardus panaudoti. Ir Rusijos atsilikimas, tiek kokybinis, tiek technologinis, dar labiau išaugs“.

Tuo tarpu Kremlius ir toliau naikina „Jukos“ naftos kompaniją. Vakarų spaudoje tam pasitelkiami netgi užsakomieji straipsniai, nukreipti prieš „Jukos“. Solidus Didžiosios Britanijos laikraštis „Financial Times“ paskelbė straipsnį esą dabar sėdintis kalėjime „Jukos“ kompanijos vadovas Michailas Chodorkovskis, siekęs sujungti „Jukos“ su kita naftos kompanija „Sibneft“, turėjo vieną tikslą – perduoti šių susijungusių naftos kompanijų kontrolinį akcijų paketą stambiausiems JAV naftos koncernams. Tokiu būdu, anot minėto straipsnio autorių, Rusija būtų visiškai praradusi naftos verslovių, perdirbimo įmonių ir transportavimo bei realizacijos kontrolę tiek užsienio, tiek vidaus rinkoje.

„Tikriausiai šios aplinkybės ir perpildė Kremliaus kantrybės taurę ir sukėlė „Jukos“ kompanijos bei jos vadovų persekiojimą“, - rašo „Financial Times“.

Na, o kol M.Chodorkovskis sėdi už grotų, kitas oligarchas, vis dar Čiukotkos gubernatorius Romanas Abramovičius, toliau stebina Rusiją ir pasaulį savo karališkais pirkiniais. Jau turėdamas savo nuosavą laivyną – tris jachtas, kurių deniuose gali nusileisti net nedideli lėktuvai, povandenį laivą, R.Abramovičius užsimanė įsigyti ir savo oro laivyną. Populiaraus Anglijos futbolo klubo „Čelsi“ savininkas jau paklojo 560 mln. svarų sterlingų (beveik milijardą JAV dolerių) už visiškai naują personalinį lėktuvą „Boeing – 767“. Dabar šis lėktuvas rengiamas pagal R.Abramovičiaus skonį garsiojoje Šveicarijos firmoje „Jet Aviation“, kurios specializacija – prabangių interjerų įrengimas privatiems oro laineriams. Šis naujas R.Abramovičiaus pirkinys bus jo skraidantysis asmeninis štabas. Po pertvarkymo lėktuve bus prabangios vonios, televizoriai su didžiuliais plazminiais ekranais ir daugybė kitų dalykų, kokių jokiame kitame lėktuve nepamatysi.

Kaip rašo britų spauda, R.Abramovičiaus skraidantieji rūmai savo įranga ir puošnumu pralenks garsųjį JAV prezidento lainerį „Air Force One“. Londono laikraščiai pažymi, kad Čiukotkos gubernatorius jau turi vieną didžiulį lėktuvą – „Boeing –737“, kuriuo skraido po Rusiją. „Taigi, jeigu reikalai eis ta pačia linkme ir tokiais pat tempais, tai R.Abramovičius netrukus gali pasiskelbti ne tik admirolu, bet ir aviacijos maršalu. O juk dar yra ir kosmosas“, - ironizuoja vienas britų laikraštis.

© 2004 "XXI amžius"