Naujų teroro išpuolių akivaizdoje
Gražina Minkauskaitė
Šių metų gegužę amerikiečių politikai vėl itin
susirūpino galimų teroro išpuolių grėsme. Ypač po gegužės 26-osios,
kuomet JAV vyriausybė iš patikimų šaltinių gavo pranešimų apie kruopščiai
rengiamas naujas teroristų atakas. Baiminamasi, kad teroristai gali
pasirinkti naujus taikinius ir visiškai naujus puolimo metodus.
Kruvinas išpuolis kovo 11-ąją Madride amerikiečius
privertė susimąstyti ir apie visuomeninio transporto saugumą. Prieš
terorizmą kovojančių struktūrų pareigūnai teigia, neva Jungtinėms
Valstijoms realiausias cheminio išpuolio pavojus. Teroristai nuodingas
chemines medžiagas gali paskleisti masinio susibūrimo vietose. Tuo
tarpu liūdnai pagarsėjusio Al Qaedos tinklo atstovai nė nebando
slėpti, kad jų taikinyje amerikiečiai atsidurs dar ne kartą. Todėl
JAV teisėsaugos pareigūnai ėmėsi ypatingo atsargumo: jie tikrina
kiekvieną bent menkiausią įtarimą sukėlusį praeivį ir ragina žmones
informuoti pareigūnus, jei tik šie pastebės ką nors neįprasto. Baiminamasi,
kad savižudžiai teroristai Niujorko, Bostono ar Vašingtono visuomeniniame
transporte nepanaudotų radioaktyvių medžiagą, pavyzdžiui, zarino
dujų. Šios nervus paralyžiuojančios dujos panašių išpuolių metu
naudotos ne kartą. Kambario temperatūroje zarinas yra skysto pavidalo
medžiaga, tačiau vos patekęs į orą jis tampa bespalvėmis, bekvapėmis
ir beskonėmis dujomis, kurios akimirksniu sutrikdo kvėpavimo sistemos
veiklą. Amerikiečių pareigūnai primena 1995-ųjų išpuolį Tokijo metro,
tąkart vieno pasaulio pabaigą skelbusio kulto lyderiai panaudojo
nervus paralyžiuojančias medžiagas. Žuvo dvylika, į ligonines pateko
net penki tūkstančiai žmonių. JAV didmiesčių metro stotys saugomos
gana menkai. Todėl toks scenarijus visai realus.
Kitą pavojų gali sukelti chlorino ir amonio sandėliai,
įkurti netoli didmiesčių. Teroristai gali įsilaužti į cheminių medžiagų
saugyklas, pažeisdami jų apsaugos sistemas, ir taip sukelti milžinišką
katastrofą. Įtarimų pareigūnams sukėlė ir prieš kelias savaites
netoli Atlantos neaiškiomis aplinkybėmis kilęs gaisras prie vienos
iš tokių saugyklų. Tirštas dūmų debesis driekėsi net penkias mylias.
Naujų išpuolių galima tikėtis jau šių metų vasarą
ar rudens pradžioje. Politikai ir politologai tikina, kad teroristų
akiratin galėjo patekti Didžiojo aštuoneto valstybių susitikimo
nariai, kurie praėjusią savaitę susirinkę Džordžijos valstijoje,
taip pat demokratų partijos suvažiavimas Bostone bei analogiškas
respublikonų renginys Niujorke. Tiesa, vietiniams gyventojams nesiūloma
kuriam laikui persikelti kitur. Teisėsaugos pareigūnai tikina garantuosią
saugumą ir prašo aktyvios amerikiečių paramos sulaikant septynis
Al Qaedos teroristų tinklo narius, kurie, pasak JAV slaptųjų tarnybų,
šiuo metu gali gyventi kurioje nors valstijoje. Pasak kai kurių
ekspertų, galimas ir dar vienas skaudus smūgis amerikiečiams, o
gal ir kitoms valstybėms, kurį teroristai gali kirsti per žemės
ūkį ir prekybos centruose parduodamus maisto produktus. Amerikiečių
fermeriai baiminasi, kad jų pasėliai nebūtų apkrėsti nuodingomis
medžiagomis, o gyvuliai netikėtai nesusirgtų retomis epideminėmis
ligomis. Tam pakaktų iš nedidelio lėktuvėlio išberti į orą tam tikrų
nuodingųjų medžiagų ar bakterijų. Laimei, medikai tvirtina, kad
taip sukelti epidemijų pavojų žmonėms neįmanoma. Tuo tarpu amerikiečiai
mano, kad 32 mėnesius išpuolių jų šalyje nerengusi Al Qaeda veikiausiai
rengiasi naujiems dideliems išpuoliams, todėl visais įmanomais būdais
norėtų užkirsti jiems kelią. Amerikiečiams pritaria ir daugelis
Europos valstybių, kuriose imamasi didesnio saugumo.
Ispanija, kuri nenorėtų patirti dar vienos panašios
tragedijos, suskubo išvesti savo karius iš Irako. Šių metų kovo
11-ąją Madride per teroristų išpuolį žuvo daugiau nei 190 žmonių.
Ispanų teisėsaugininkai sulaikė penkiolika įtariamųjų, dauguma jų
marokiečiai. Ispanijoje, kaip ir kitose kaimyninėse valstybėse,
gyvena nemažai išeivių iš Maroko, kurie ilgus metus niekuo neišsiskyrė
iš aplinkos. Iškart po išpuolio stotyje teroro akto rengimu buvo
įtarta baskų teroristų organizacija ETA. Prancūzijos pareigūnai
buvo linkę įtarti atvykėlius iš Alžyro ar Tuniso. Susirūpino ir
ramumu garsėjantys belgai, mat daugelis šios valstybės musulmoniškosios
visuomenės dalies atstovų kilę iš Maroko. Prancūzams ir belgams
pavyko užkirsti kelią kelioms smulkioms vietinės reikšmės teroristų
grupuotėms, suimta kelios dešimtys įtariamųjų. Europa prisiminė,
kad radikaliai nusiteikę marokiečiai savo idėjiniais vadais laiko
karinio judėjimo, siekusio nuversti monarchiją jų gimtojoje šalyje,
lyderius. Daugelis šio judėjimo narių slapstosi Europos valstybėse.
2000-aisiais Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė šį judėjimą priskiriančios
Al Qaedos rėmėjams. Kitais metais šios organizacijos pavyzdžiu
pasekė ir Jungtinės Valstijos.
2003 metais teroro aktai drebino beveik visą pasaulį.
Todėl į kovą prieš terorizmą stoja vis daugiau pasaulio valstybių.
2004-ieji bent jau kol kas laikomi palyginti ramiais metais. Pasak
oficialios statistikos, tai ramiausi metai nuo pat 1969-ųjų. Mažėja
ir teroro išpuolių skaičius. 2003-aisiais įvykdyta 190 išpuolių,
kai 2002-aisiais jų būta 198, o 2001-aisiais net 346. Per praėjusius
metus nuo teroristų rankos žuvo 307, užpernai 725 žmonės. Deja,
statistika verčia susirūpinti amerikiečius. 2003-aisiais net 82
teroro aktai įvykdyti jų tėvynėje. Amerikiečiai ir toliau įvardija
septynias bene labiausiai teroristus remiančias valstybes: Libiją,
Sudaną, Šiaurės Korėją, Kubą, Iraną, Siriją ir Iraką. Irakas iš
šio sąrašo bus išbrauktas tik tada, kai taps demokratine valstybe
tikrąja šio žodžio prasme. Šiame sąraše nėra Saudo Arabijos, nors
po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios teroro aktų JAV, vos paaiškėjus, kad
penkiolika iš devyniolikos lėktuvų pagrobėjų buvo išeiviai iš Saudo
Arabijos, JAV vyriausybė nutarė griebtis tam tikrų ekonominių sankcijų,
kurių vėliau buvo atsisakyta motyvuojant Saudo Arabijos vadovų pastangomis.
Teigiamai įvertintos ir Rusijos pastangos, tačiau nerimą kelia nesibaigiantys
palestiniečių ir izraelitų nesutarimai Artimuosiuose Rytuose.
Amerikiečiai linkę manyti, kad daugelį teroristinių
išpuolių rengęs Al Qaedos teroristų tinklas šiandien nebe toks
grėsmingas, kaip, tarkim, prieš kelerius metus. Po 2001-ųjų rugsėjo
11-osios tinklas neteko maždaug 70 proc. narių, kurie areštuoti,
suimti ar žuvę. Įvairiuose kalėjimuose kali apie 3400 buvusių tinklo
narių. Sunkumų kelia tai, kad šis tinklas savo struktūra ir vykdoma
veikla nė iš tolo neprimena klasikinės teroristų organizacijos.
Tai labiau primena tam tikrą gyvenimo būdą. Jo atstovams nebaisios
valstybių sienos, ir nors organizacija prarado iki 2001-ųjų turėtą
hierarchiją ir vadovybę, tačiau likę gyvi tinklo nariai veikia mažomis
grupelėmis ir buriasi į naujas teroristines organizacijas.
Ekspertai mano, kad vien Vokietijoje islamo ekstremistų
gali būti apie 30 tūkstančių, tačiau savižudžiais teroristais galėtų
tapti mažiau nei 300 jų atstovų. Hamburge kurį laiką gyveno ir 2001-ųjų
rugsėjo 11-osios atakoms rengėsi Mohamedas Ata ir dar du jo bendražygiai.
Teroro aktų metu neretai nukenčia vokiečių turistai, o tai vargu
ar gali būti atsitiktinumas. Daugelyje Vokietijos miestų renkasi
teroristinio Didžiųjų Rytų islamo kovotojų fronto atstovai. Šalyje,
kur nemaža islamą išpažįstančių imigrantų, ypač turkų, gali nugriaudėti
galingi išpuoliai. Manoma, kad teroristinės grupuotės Vokietijoje
veikia pavieniui ir nėra informuotos apie vieną kitos planuojamą
veiklą. Teroristinės idėjos iš Vokietijos plinta į Olandiją, Švediją,
Šveicariją ir Prancūziją, kur atranda pasekėjų.
© 2004 "XXI amžius"
|