STASI generolas: reikia keisti taktiką

Petras Katinas

Buvęs Rytų Vokietijos, vadintos Vokietijos demokratine respublika, visagalis saugumo tarnybos STASI viršininkas, užkietėjęs komunistas generolas Markusas Volfas Rusijos komunistų laikraštyje „Tribuna“ paskelbė straipsnį, pavadintą „Su terorizmu nekovojama lėktuvnešiais“. STASI komunistinio režimo laikais buvo labai gerai organizuota saugumo tarnyba, iš kurios veiklos mokėsi net sovietinis KGB. Aukščiausius sovietinės GRU kontržvalgybos karininkus nuolat konsultavo pats M.Volfas, turėjęs savo šnipų tinklą visame pasaulyje. STASI agentai buvo susukę lizdus aukščiausiose Vakarų Vokietijos valdžios institucijose, aktyviai veikė kitose Vakarų Europos valstybėse, jau nekalbant apie Pietų Amerikos valstybes, kuriose nuolat kurstė komunistinius maištininkus – organizavo perversmus Čilėje ir Nikaragvoje, kartu su KGB visokiais būdais padėjo „laisvės salos“ – komunistinės Kubos diktatoriui Fideliui Kastro rengiant komunistinę agentūrą ne tik Pietų Amerikos šalyse, bet ir Afrikoje bei Pietryčių Azijoje. Viso pasaulio teroristai buvo apmokomi STASI stovyklose. Tarp jų – ir palestiniečių teroristinių organizacijų smogikai. Todėl visokių „Hamas“, „kankinių brigadų“, pagaliau „Al Qaedos“ ištakų reikia ieškoti STASI. O ką jau kalbėti apie Europai siaubą kėlusias Vokietijos „Raudonąją armiją“ ir Italijos „Raudonąsias brigadas“. STASI mokė ir ginklavo Airijos respublikonų armiją IRA bei Ispanijos baskų separatistus. Aišku, STASI generolas M.Volfas veikė su SSRS KGB ir GRU žinia, vadovavosi jų instrukcijomis dėl „šviesaus komunizmo rūmo“ sukūrimo visame pasaulyje, tačiau jo prisibijojo net Lubiankos čekistai. Beje, apie tai geriausiai galėtų papasakoti dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, buvęs KGB rezidentas Vokietijoje. Tai, kad STASI buvo geriausiai organizuota ir bene stipriausia komunistinio lagerio žvalgyba, pripažįsta visi Vakarų žvalgybų, taip pat amerikiečių Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) specialistai ir analitikai.

Aišku, STASI vadovas M.Volfas, pripažinęs, jog 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro aktai Niujorke buvo baisus įvykis, čia pat samprotauja, kad ne ką mažesnis įvyko prieš beveik trisdešimt metų Čilės sostinėje Santjage, kai generolo Augusto Pinočeto vadovaujami Čilės kariškiai bombardavo ir apšaudė tuometinio prokomunistinio šalies prezidento Salvadoro Aljendės rūmus. Pasak M.Volfo, perversmą Čilėje organizavo ne A.Pinočetas, bet už jo nugaros stovėjusi CŽV. Todėl M.Volfas visiškai pateisina islamo teroristų ataką prieš Niujorko Pasaulio prekybos centrą. Esą tai buvo nuskriaustųjų ir neturtingųjų neišvengiamas kerštas prieš turtuolius, nes ir susprogdintuose dangoraižiuose, ir teroristų užgrobtuose lėktuvuose skrido pasiturintys žmonės, tarnaujantys „aukso veršiui“, prieš ką ir kovoja islamistai. Savaime suprantama, M.Volfas nė kiek nesmerkia sovietinės kariuomenės ir GRU įvykdyto perversmo Afganistane 1979 metais, kai žudyti temokantys kariniai daliniai įsiveržė į sovietams jau nusibodusio prezidento Idi Amino rūmus ir sunaikino viską, kas gyva ir negyva. Dabar GRU „specialistai“ saldžiai prisimena tuos „gerai parengtos operacijos“ eigą, kiekvienas girdamas savo vaidmenį joje (knygų ta tema Rusijoje leidžiama devynios galybės).

Gana įdomūs M.Volfo samprotavimai apie „Al Qaedą“. Pasak jo, amerikiečiai, ypač sovietų invazijos į Afganistaną metu, glaudžiai bendradarbiavo su „Al Qaeda“. Todėl STASI generolas klausia: „Kodėl JAV žvalgyba tuo metu neįdiegė savo agentūros šioje organizacijoje? Man tai absoliučiai nesuvokiama. Jeigu amerikiečiai būtų turėję savo agentus „Al Qaedoje“, tai 2001 m. rugsėjo 11-osios tragedijos buvo galima išvengti ir užkirsti jai kelią“. Buvęs STASI šefas atkreipia dėmesį ir į Izraelio bei palestiniečių problemą, vadindamas ją ypatinga problema, ir teigia, kad palestiniečių teroristinės organizacijos nesusijusios su „Al Qaeda“. Pasak jo, palestiniečiai dabar yra bene vienintelė tauta, kuriai, nepaisant Jungtinių Tautų Organizacijos sprendimo, neleidžiama sukurti savo valstybės. Todėl palestiniečių teritorijose kilo didžiulės socialinės problemos, nes palestiniečių pabėgėlių stovyklose visuotiniame skurde jau gimė trys keturios palestiniečių kartos. Todėl STASI generolas siūlo bent jau dalį tų lėšų, kurios išleidžiamos karo tikslams, skirti palestiniečių gerovei, jų valstybės sukūrimui, ir tada taikos perspektyvos Artimuosiuose Rytuose labai pagerėtų. Kažkodėl M.Volfas nenori prisiminti, kad nei Sovietų Sąjunga, nei pagrindiniu teroristų rengimo centru buvusi komunistinė Rytų Vokietija neteikė jokios materialinės pagalbos skurstantiems palestiniečiams, tiktai iki dantų ginklavo ir rengė teroristus. Tos trys kartos, kurias mini M.Volfas, Maskvos ir Rytų Berlyno „pagalbos“ dėka nieko daugiau neišmoko, tik šaudyti iš kalašnikovų ir granatsvaidžių bei sprogdinti bombas, kurias gaminti juos išmokė STASI ir KGB instruktoriai.

Tačiau M.Volfo samprotavimuose yra ir dalis tiesos. Štai ką jis siūlo: „Kovoti su terorizmu lėktuvnešių, raketų pagalba – neefektyvus užsiėmimas. Tą ir parodė pastarųjų dvejų trejų metų įvykiai. Vienintelė veiksminga priemonė šioje kovoje – žvalgyba. Pirmiausia agentūra. Jokie milijardai, mesti gigantiškai karinei mašinai, klausimo neišspręs, neleis prasmukti ten, kur kuriami planai ir saugojamos paslaptys. Tą galima padaryti tiktai turint patikimą agentūrą teroristinių organizacijų viduje. Tokiu atveju pakaktų gerai parengto specialiųjų pajėgų dalinio, kad būtų galima smogti triuškinantį smūgį. Bet tam reikia turėti labai patikimus šaltinius“.

Kad ir kaip galvotum, tačiau matant, kas vyksta Irake ir Artimuosiuose Rytuose bei kitur, STASI generolo samprotavimai iš tiesų verti dėmesio. Tuo labiau kad jis tame darbe, ypač verbuojant šnipus ir žvalgybininkus visur, kur tiktai įmanoma, turi didžiulę patirtį. Be to, milžiniška STASI agentūra po komunistinio režimo žlugimo niekur nedingo. Todėl CŽV ir kitoms Vakarų žvalgyboms bei politiniams vadovams iš tiesų vertėtų pasinaudoti M.Volfo patyrimu.

© 2004 "XXI amžius"