"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. birželio 16 d., Nr. 11 (80)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Paminėjo sąjungininkų
išsilaipinimą Normandijoje

Didžiosios Britanijos princas
Čarlzas Normandijoje
karo metinių iškilmėse
EPA-ELTA nuotrauka

Tūkstančiai Antrojo pasaulinio karo veteranų birželio 6-ąją susirinko Prancūzijoje paminėti 60-ąsias sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje metines. Šiai ceremonijai saugoti buvo dislokuotos 30 tūkst. karių pajėgos. Minėjimo iškilmėse dalyvavo 17 šalių vadovai bei trys monarchai. Normandijos pakrantėse tarp Šerbūro ir Dovilio uostų esančią neskraidymo zoną saugojo kariniai lėktuvai ir sraigtasparniai bei priešlėktuvinės raketos.

1944 m. birželio 6 d. Normandijos krantuose išsilaipinusius karius, jau dabar veteranus, iš Didžiosios Britanijos pietinio Portsmuto uosto į Kanus Normandijoje atgabeno laivų flotilė.

Tarp kitų tą dieną vykusių iškilmių dalyvių Normandijoje buvo Prancūzijos, JAV ir Rusijos prezidentai Žakas Širakas, Džordžas Bušas ir Vladimiras Putinas. Tuo tarpu Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis buvo pirmasis Vokietijos vadovas, dalyvavęs sąjungininkų išsilaipinimui skirtose iškilmėse Prancūzijoje.

„Amerika dėl savo draugų tą patį darytų ir vėl“, - pareiškė JAV prezidentas amerikiečių karių kapinėse Kolvil siur Mere. Dž. Bušas pažymėjo, kad „Prancūzija buvo pirmoji Amerikos draugė pasaulyje“, ir priminė, kad 1984 metais D dienos iškilmėse Prancūzijoje dalyvavo tuometinis JAV prezidentas Ronaldas Reiganas.

„Prancūzija niekada nepamirš to, ką išlaisvintojai padarė šaliai“, - bendroje ceremonijoje kalbėjo Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas. Jis perdavė amerikiečių tautai „draugystės ir broliškumo, pripažinimo ir dėkingumo žinią“. Amerika yra „amžina“ Prancūzijos draugė, pridūrė Ž. Širakas.

Ceremonijoje dalyvavęs Popiežiaus Jono Pauliaus II atstovas kardinolų kolegijos dekanas ir Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektas kardinolas Jozefas Ratcingeris perdavė Popiežiaus laišką, kuriame rašoma, jog „būtina atsiminti didžiuosius nuopelnus ir auką tų žmonių, kurie prieš šešis dešimtmečius kovojo ir žuvo už visų mūsų laisvę. Tie įvykiai tebūnie pamoka visoms po jų sekančioms kartoms. Niekados daugiau karo! – rašo Popiežius laiške. – Žmonija tekeliauja taikos keliais!“

Didžiosios Britanijos princas Čarlzas stebėjo, kaip Normandijos Ranvilio miestelyje išsilaipina britų ir kanadiečių desantininkai.

Minėjimo iškilmės taip pat buvo surengtos pagerbti ir seniausią išgyvenusį sąjungininkų karį 93 metų britą Džeimsą Hilą. „Dalykas, kurį aš ir šiandien labai gerai prisimenu, yra tai, kad kai mes išsilaipinome, visi sužeistieji pasitiko mus džiaugsmingais šūksniais. Po valandos ar dviejų jų neliko nė vieno gyvo“, - sakė Dž. Hilas.

D dienos iškilmių kulminacija buvo po pietų Aromanče vykusi tarptautinė ceremonija, kurioje dalyvavo 22 valstybių ir vyriausybių vadovai. Jų apsaugai sutelkta 20 tūkst. saugumo pajėgų narių.

Kolvil siur Mero kapinėse palaidota 9 tūkst. 380 karių. Jos yra visiškai netoli tos vietos, kur 1944-aisiais vyko kruviniausi mūšiai. Per mūšį dėl Normandijos 1944 metais žuvo 60 tūkst. sąjungininkų ir 75 tūkst. vokiečių karių, taip pat 20 tūkst. civilių.

Normandijoje vykusiose iškilmėse dalyvavo daugiau nei 1 mln. žmonių. Nušviesti D dienos paminėjimo Prancūzijoje susirinko 1 tūkst. 300 žurnalistų. Prancūzija ėmėsi ypatingų apsaugos priemonių. Šalies kariuomenė buvo pasiruošusi numušti bet kokį lėktuvą, įskridusį į Normandijos pakrantėse nustatytą neskraidymo zoną.

VR, dpa-Reuters-ELTA

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija