Nauja knyga apie Lietuvos laisvės lygą

Neseniai pasirodžiusi knyga „Lietuvos laisvės lyga: nuo „Laisvės šauklio“ iki Nepriklausomybės“ jau sulaukė nemažo susidomėjimo. Knygos leidėjai – buvę Lietuvos laisvės lygos Tarybos nariai Antanas Terleckas ir Gintaras Šidlauskas. Knygos sudarytojas ir redaktorius – istorikas G.Šidlauskas. Tiražas – 1000 egz., apimtis – 522 p.

Šią knygą sudaro skyriai: „Lietuvos laisvės lygos susikūrimas“, istoriko Algimanto Liekio du studijiniai tekstai apie LLL, A.Terlecko analitinė studija „Laisvės lygos vaidmuo sutrukdant Lietuvos okupacijos ir aneksijos įteisinimą“, LLL narių kalbos, dokumentai (programos, pareiškimai, kreipimaisi, rezoliucijos, laiškai), konferencijos, skirtos LLL įkūrimo ir veiklos 25 metų sukakčiai, įvykusios 2003 m. rugsėjo 26 d., paminėti medžiaga (LLL kūrėjo A.Terlecko įžangos žodis, istorikų J.R.Bagušausko, A.Jakubčionio, A.Anušausko, buvusių LLL narių A.Tučkaus, G.Šidlausko, R.Giedros, taip pat mokytojos V.Dailidienės, socialinių mokslų dr. V.Terlecko pranešimai), tautiniai santykiai ir geopolitika, bibliografija, LLL narių valstybiniai apdovanojimai.

Leidinyje publikuojamuose 1975-1990 metų Lietuvos laisvės lygos ir kai kurių jos narių parengtuose dokumentuose (jų knygai atrinkta 155) galima susipažinti su programinėmis pogrindinės ir legalios Lygos nuostatomis, kelių į laisvę paieškomis, pastangomis ugdyti tautinę sąmonę, principingą laikyseną sovietinės okupacijos sąlygomis. Lygos dokumentai – kartu ir istorijos liudytojai, Lygos narių patirtų persekiojimų ir drąsos įkvėptų protestų metraštis.

Atskiras knygos skyrius skirtas sudėtingų tautinių santykių ir geopolitinių svarstymų klausimams. Jame tolerantiškai aptariami įvairių tautybių Lietuvos gyventojų tarpusavio santykiai praeityje, išreiškiamas požiūris, kokie jie turėtų būti ateityje. Šiame skyriuje nemažai vietos skiriama Sovietų Sąjungos pavergtų tautų, taip pat Rytų Europos gyventojų padėčiai apžvelgti ir pastangoms iš tos bendros priklausomybės išsivaduoti, aptariamas katastrofiškas Lietuvos žydų bendruomenės likimas, ieškoma būdų (neretai – nestandartinių), kaip atsikūrusiai Lietuvos valstybei įtvirtinti savo nepriklausomybę naujoje pasaulio politinėje realybėje, susidariusioje po sovietinės imperijos žlugimo.

Knygoje nemažai vietos skiriama Laisvės lygos veiklai 1987-1990 metais apžvelgti. Tai buvo šios radikalių metodų nevengusios rezistencinės organizacijos aktyviausios veiklos tarpsnis. Tuo metu Laisvės lyga atviromis politinėmis priemonėmis siekė Sovietų Sąjungos ir Vokietijos nusikalstamo pakto slaptųjų susitarimų padarinių likvidavimo, okupacinės armijos išvedimo, organizavo viešas ir demokratines pilietinio nepaklusnumo bei pasipriešinimo akcijas, aktyviai atstovavo Lietuvai SSRS tautų demokratiniame judėjime.

Laisvės lyga sovietinės okupacijos metais leido pogrindžio spaudą („Laisvės šauklį“, „Vytį“), rengė viešas spaudos konferencijas užsienio korespondentams, surengė pirmąjį viešą protesto mitingą, kurio metu pareikalavo likviduoti nusikalstamo Ribentropo-Molotovo pakto slaptųjų protokolų pasekmes ir išvesti iš okupuotų Baltijos valstybių sovietinę kariuomenę bei atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Lyga dar savo Steigiamojoje deklaracijoje 1978 metais akcentavo, kad pagrindinis jos tikslas – nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos Respublikos atkūrimas. Šis siekis daugybę kartų pakartotas daugelyje kitų šios organizacijos programinių dokumentų, iš kurių pažymėtinas 1979 metais parengtas ir išplatintas lig tol neregėtos narsos ir didelės apimties tekstas – „Moralinis ultimatumas TSRS vyriausybei“. Aktyviausių Lygos narių inicijuotas ir parengtas 45-ių pabaltijiečių Memorandumas (Baltijos Chartija), 1979-aisiais pasirašytas Baltijos kraštų rezistentų ir Rusijos disidentų, iškėlė Lietuvos laisvės bylą į tarptautinį lygmenį. Europos Parlamentas, įkvėptas Memorandumo idėjų, 1983 m. sausio 13 d. priėmė rezoliuciją „Dėl padėties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“, kurioje pasmerkė nepriklausomų Baltijos valstybių okupaciją ir aneksiją bei paragino tarptautinę bendruomenę pripažinti jų teisę į laisvą apsisprendimą.

Lietuvos išsilaisvinimą LLL tiesiogiai susiejo su Sovietų Sąjungos ir Vokietijos sąmokslo prieš Baltijos valstybes viešu iškėlimu ir demaskavimu. Tai skatino nuosekliai rūpintis Lietuvos valstybingumo atkūrimo teisiniais aspektais, atsakingai parengti išsivadavimo iš okupacijos ir valstybingumo tęstinumo koncepciją ir okupuotoje Lietuvoje šiai politinei krypčiai ištikimai atstovauti.

Laisvės lyga, kovodama dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės, nuo pirmųjų egzistavimo dienų pasirinko moralią politiką, besiremiančią prigimtinėmis teisėmis, civilizuotos bendruomenės visuotinai pripažįstamais principais, tarptautinėje jurisdikcijoje įsitvirtinusiomis nuostatomis. Dar antisovietinio pogrindžio ir okupacijos sąlygomis Lygos suformuluoti programiniai tikslai, uždaviniai ir idėjos ilgainiui tapo atsikuriančios Lietuvos valstybės oficialiosios politikos neatskiriama dalimi ir buvo sėkmingai įgyvendintos. Lyga savo pagrindine priederme laikė tiesos, nepaisant jokių autoritetų ir aplinkybių, sakymą.

Knygos apie atgautąją laisvę, jos kainą ir šiam siekiui įsipareigojusias organizacijas bei asmenis niekada neturėtų prarasti savo vertės.

Gintaras ŠIDLAUSKAS

© 2004 "XXI amžius"