Penktoji Kremliaus kolona
Viename paskutiniųjų mūsų laikraščio numerių buvo
rašoma, kad kuriama Europos Sąjungos rusų partija. Jos iniciatoriai
trijų Baltijos valstybių tada dar kandidatai į Europarlamentą:
Latvijos susivienijimo Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje
vadovė, aktyvi Latvijos nepriklausomybės ir valstybės griovėja,
arši komunistė Tatjana Ždanok, neestiškų Estijos gyventojų visuomeninių
ir politinių organizacijų forumo vadovas Georgijus Bystrovas ir
Lietuvos rusų sąjungos lyderis valdančiosios A.Brazausko ir Č.Juršėno
partijos (liežuvis neapsiverčia sakyti socialdemokratų) Seimo frakcijos
narys, didelis A.Lukašenkos mylėtojas Sergejus Dmitrijevas. Beje,
šiomis dienomis Europos žmogaus teisių teismas priteisė Latvijos
vyriausybei sumokėti buvusiai Interfronto (Lietuvos Jedinstvos
analogas), 1990-1991 metais siautėjusiai Latvijoje, veikėjai T.Ždanok
20 tūkst. eurų. Esą už jos teisių pažeidimą, nes pagal dabar Latvijoje
galiojančius įstatymus buvusiems komunistams ir kagėbistams, kovojusiems
prieš Latvijos nepriklausomybę, uždrausta kelti savo kandidatūras
į Latvijos Seimą. Keisčiausia, kad Europos žmogaus teisių teismas
šiuo atveju, kaip ir panašiais, pademonstravo visišką savo nesupratimą
ir nesuvokimą, kas vyksta naujojoje ES valstybėje Latvijoje, nežino
ar nenori žinoti jos skaudžios istorijos. Maskvos spaudimas Latvijai
dėl vadinamųjų rusakalbių teisių kasdien darosi vis labiau akiplėšiškas.
Ta pati T.Ždanok ir keli Seimo nariai kelia didžiulį triukšmą dėl
tariamo rusų persekiojimo, reikalauja netgi paskelbti rusų kalbą
antrąja valstybine kalba. Rusijos Dūmos revanšistinės imperinės
frakcijos Rodina lyderis, buvęs prezidento V.Putino specialusis
įgaliotinis Kaliningrado klausimais Dmitrijus Rogozinas nepraleidžia
progos kelti Rygai vis naujus reikalavimus. Nepraeina nė dienos,
kad Rusijos spaudoje nepasirodytų antilatviški straipsniai, perpildyti
atvirais grasinimais. Pačia grubiausia forma užpuldinėjama Latvijos
prezidentė Vaira Vykė-Freiberga dėl jos pozicijos mokyklų reformos
klausimu. Pasinaudojus tuo, tūkstančiai sukurstytų Rygos rusų mokyklų
moksleivių išėjo į gatves, provokavo policiją.
Šiomis dienomis posėdžiavo Latvijos Seimo gynybos
ir vidaus reikalų komitetai, dalyvaujant nacionalinio saugumo ir
policijos aukščiausiems pareigūnams. Nors posėdžiai vyko už uždarų
durų, tačiau paaiškėjo, kad Latvijos politikams kelia didesnį rūpestį
ir nerimą kurstomų bei Maskvos apmokamų rusakalbių atvirai reiškiamos
antivalstybinės nuotaikos. Masiškai steigiami įvairiausi komitetai,
štabai tariamai koordinuoti veiksmus pasipriešinant švietimo reformai.
Tiems rusiškų mokyklų direktoriams ir mokytojams, kurie nemato reformoje
jokios grėsmės rusų kalbai ir kultūrai, atvirai grasinama. Gausioje
vietos rusiškoje spaudoje jie apšaukiami išdavikais. Latvijos Seimo
narys Andrejus Tolmačiovas be paliovos skundžiasi Maskvos kolegoms,
kad Latvijoje užgniaužiama demokratija. Tačiau, kaip pažymėjo Seimo
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Janis Strazdinis,
skubiai sukurtuose štabuose mažiausiai kalbama apie švietimą, o
nuolat eskaluojamos mintys versti dabartinę nacionalistų valdžią.
Neatsitiktinai buvęs Latvijos premjeras Einaras Repšė pareiškė,
jog pagaliau reikia imtis baudžiamųjų priemonių prieš galvas pakėlusius
antivalstybinius gaivalus svetimtaučius, nekreipiant dėmesio į ES
pseudoliberalų svaičiojimus. Pasak E.Repšės, valstybei iškilo rimtas
pavojus.
Maskva kiek mažiau nei Latviją puola Estiją. Mat
Estijoje vadinamieji rusakalbiai ne tokie agresyvūs. Pasitenkinama
protestais, kad Estijoje nugriautas paminklas vienam Sovietų Sąjungos
didvyriui išvaduotojui.
Taigi Baltijos šalių rusų deklaracijoje skelbiama,
kad pakliuvę į Europarlamentą Lietuvos, Latvijos ir Estijos internacionalistai
visomis išgalėmis gins rusų teises. Deklaracijoje reikalaujama nutraukti
komunistų ir kagėbistų persekiojimą, griežtai bausti vietinius
nacionalistus, o jeigu kokiam nors sovietinio genocido vykdytojui
ar organizatoriui bus iškeltos baudžiamosios bylos, suteikti jiems
juridinę pagalbą, ir valstybės privalo už jas apmokėti. Reikalaujama
įsteigti ES naują instituciją Nacionalinių mažumų biurą. Taip
pat pasiekti, kad ES struktūrose Baltijos šalims atstovautų rusai,
proporcingai pagal ten gyvenančių svetimtaučių gyventojų skaičių.
Bet svarbiausia, Baltijos valstybių internacionalistai reikalauja
paskelbti rusų kalbą ES darbo kalba, paskelbti vadinamąją pergalės
dieną gegužės 9-ąją visos Europos Sąjungos švente.
Deklaracijoje atskiras skyrius skirtas užsienio
politikai. Jis pavadintas: Santykiai su Rusija strateginis ES
prioritetas!. Reikalaujama vėliausiai nuo 2007 metų įvesti Rusijos
piliečiams bevizį režimą. O pirmiausia nedelsiant išvesti Baltijos
šalių karinius kontingentus iš Irako ir Afganistano.
Nėra jokios abejonės, jog kuriama ES rusų partija
tebus tik Maskvos instrumentas. Nes, kaip pareiškė vienas šios partijos
kūrėjų Estijos rusų politinių ir visuomeninių organizacijų forumo
lyderis Georgijus Bystrovas, išsiplėtusioje Europos Sąjungoje gyvena
apie šeši milijonai rusų, tačiau Europarlamente ir kitose ES institucijose
jų interesų niekas negina. Čia G.Bystrovas aiškiai sumelavo. Gina
ir dar kaip. Neatsitiktinai Lietuvos rusų sąjungos pirmininkas S.Dmitrijevas
džiaugėsi, kad kandidatės į Lietuvos prezidentus K.Prunskienės ir
jo pozicijos visiškai sutampa. Pastaroji jau pareiškė, kad vykdys
pagrindinius ES rusų partijos reikalavimus: prioritetiniais skelbianti
santykius su Rusija, taip pat sieks išvesti lietuvių karius iš Irako.
Neatsitiktinai prieš antrąjį Lietuvos Prezidento rinkimų ratą Rusijos
informacijos agentūra Regnum išplatino straipsnį, kuriame ypač
akcentuojama K.Prunskienės antiamerikietiška pozicija. Latvijoje
irgi yra ne vienas toksai politikas. Be komunistų vado Rubikso,
čia pirmuoju smuiku groja Janis Jurkansas.
Petras Katinas
© 2004 "XXI amžius"
|