Rusijos žaidimai ir NATO
NATO karinės pagalbos projektas
NATO generalinis sekretorius Japas de Hopas Sheferis
pareiškė, kad Aljansas taps visai nereikšminga organizacija, jeigu
nebus imtasi kardinalių reformų. Pranešama, kad naujojo NATO generalinio
sekretoriaus iniciatyva parengta speciali NATO reformavimo programa,
kuri bus pateikta šią savaitę vykstančiame Aljanso viršūnių susitikime
Stambule. Pagrindiniai reformos uždaviniai sudaryti specialių
karinių pajėgų ir resursų rezervą, kuris bus nuolatinis NATO dėmesio
centras. Be to, numatoma paskirstyti finansinę NATO naštą tarp visų
26 Aljanso narių bei uždrausti Aljanso narėms dalyvauti JAV karinėse
operacijose be NATO vadovybės sutikimo. Programoje numatyta ir tolesnė
NATO plėtra. J. de Hopas Sheferis pirmiausia pažymėjo Kroatijos
siekį tapti visateise NATO nare. Tuo pačiu jis paragino Kroatiją
ryžtingai tęsti savo karinę reformą ir glaudžiau bendradarbiauti
su Hagos karinių nusikaltimų tribunolu. Mat Jugoslavijos karo metais
kai kuriems Kroatijos kariškiams irgi keliami kaltinimai kariniais
nusikaltimais.
Be to, NATO planuoja didelį karinės pagalbos projektą
buvusioms sovietinėms Užkaukazės respublikoms Gruzijai ir Azerbaidžanui.
Tokie NATO planai jau sukėlė nemažą Maskvos susierzinimą. Kaip teigia
Rusijos laikraščio Rossijskije vesti karinis apžvalgininkas Jevgenijus
Belovas, ypač didelį aktyvumą padėti Gruzijai ir Azerbaidžanui reformuojant
jų kariuomenę rodo Lietuva, Latvija ir Estija. Joms labai padeda
Jungtinės Amerikos Valstijos, siekiančios, kad Gruzijos ir Azerbaidžano
ginkluotosios pajėgos būtų rengiamos ir apginkluojamos pagal NATO
standartus. J.Belovas teigia, kad JAV vien Gruzijos kariuomenės
pertvarkai skyrė apie 70 mln. dolerių ir parengė specialią programą.
Vykdant tą programą, nuo 2002-ųjų gegužės jau visiškai parengti
keturi Gruzijos kariuomenės pėstininkų batalionai ir viena tankų
kuopa. Pasak J.Belovo, Rusijos armijos vadovybė susirūpinusi nauja
amerikiečių iniciatyva Kaspijos sargybinis, kuri jau apima ne
tik Kaukazo regioną. Pagal tą iniciatyvą, amerikiečiai jau padeda
Azerbaidžanui, iš dalies ir Kazachstanui sustiprinti saugumą Kaspijos
regione sausumoje, ore ir jūroje. Aišku, JAV ir jos sąjungininkai
suinteresuoti, kad Kaspijos naftos tiekimas būtų saugus. Rusijos
generalinio štabo atstovas pažymėjo, kad, be JAV, karinę pagalbą
Užkaukazės šalims teikia Didžioji Britanija, Vokietija, o ypač Turkija.
Na, o Baltijos valstybės su jų gana ribotomis
finansinėmis galimybėmis pasidalija su Gruzija ir Azerbaidžanu,
iš dalies ir Armėnija savo patirtimi reformuojant ginkluotąsias
pajėgas, siekiant, kad jos atitiktų NATO standartus. Taip pat Baltijos
šalys siekia padėti Užkaukazės šalims mokyti pasieniečius, - teigia
Rossijskije vesti.
Kartu Maskva vėl bando spausti NATO siekdama,
kad naujosios jos narės būtų tarsi nepagrindinės. Vis keliamas reikalavimas,
kad septyniose Rytų Europos ir Baltijos šalyse naujosiose Aljanso
narėse jokiu būdu nebūtų karinių infrastruktūrų, netgi žvalgybinės
aviacijos. Esą tai kelia didžiulę grėsmę Rusijos saugumui. Taip
pat ieškoma priekabių ir teigiama, kad NATO, panaudodama Baltijos
šalis, siekia įsitvirtinti Kaukaze. Tačiau ką daro Rusija Kaukaze
nutylima.
Vienintelė sąjungininkė
Armėnija vienintelė Užkaukazės valstybė, kuri
ne tiktai nereikalauja Rusijos armijos išvedimo iš savo teritorijos,
bet dargi neprieštarauja, kai Rusija stiprina Armėnijoje savo karinį
potencialą. Kaip pareiškė Rusijos gynybos ministerijos atstovas,
Rusija jokiu būdu negali aukoti bent mažos dalies savo interesų
strategiškai svarbiame regione ir todėl tiesiog priversta stiprinti
savo pozicijas Armėnijoje. Šiandien tos pozicijos ypač stiprios,
o tą lemia galingos 102-osios Rusijos karinės bazės buvimas Armėnijoje.
Kaip rašo dienraščio Rossijskaja gazeta karinis
apžvalgininkas Jurijus Gavrilovas, naktimis visas Ararato kalnas
apsuptas galingų prožektorių šviesų. Tai esą labai slaptos amerikiečių
karinės bazės, kurių radioelektronės žvalgybos objektai slopina
Rusijos armijos radarus. Dar 2002 metais Rusija įrengė Armėnijoje
ir laiko nuolatinėje kovinėje parengtyje zenitines raketines S-300
V sistemas, kurios laikomos vienomis efektyviausių Rusijos ginkluotose
pajėgose. Tos raketinės sistemos yra Giumri vietovėje, esančioje
tik už 180 kilometrų nuo artimiausios NATO bazės Turkijoje ir vos
už septynių kilometrų nuo Turkijos sienos. Rusų generolai giriasi,
kad S-300 V raketų bazė gali apsaugoti ne tik Armėniją, bet ir visą
pietinį NVS regioną. Nuo ko?
Rusijos armijos Armėnijoje pagrindinis uždavinys
saugoti sienas su Turkija ir Iranu. Be motorizuotų pėstininkų,
tankų ir artilerijos dalinių, į 102-osios rusų bazės sudėtį įeina
ir karinės aviacijos grupė, kurioje yra aštuoniolika modernizuotų
naikintuvų MiG-29 ir keturios zenitinių raketų S-300 V baterijos.
Tokios galingos ginkluotės neturi nė viena Rusijos armijos divizija.
Rusijos 102-osios divizijos kariškiai Giumri (buvusiame Leninakane)
ir Armėnijos sostinėje Jerevane jaučiasi kaip namuose. Kitaip ir
būti negali, nes pusė šios divizijos karininkų yra armėnai, o beveik
100 proc. eilinių sudaro irgi armėnai, pagal kontraktą tarnaujantys
šioje rusų divizijoje. Už tai visiems jiems suteikta Rusijos pilietybė.
O 330 kilometrų Armėnijos-Gruzijos sieną saugoja
armėnų pasieniečiai. Tačiau siena su Azerbaidžanu primena fronto
liniją. Keliomis eilėmis pasienį juosia apkasų ir įtvirtintų betoninių
bunkerių linijos. Na, o sieną su Turkija (370 km) ir Iranu (50 km)
saugoja Rusijos armijos daliniai. Įdomu, kad Maskva puikiai išnaudoja
nemažos dalies Armėnijos gyventojų nuo seno jaučiamą kaimyninės
Turkijos baimę. Tą baimę nuolat kursto Rusijos ir Armėnijos žiniasklaida.
Pavyzdžiui, skelbiama, jog, rusų žvalgybos operatyviniais duomenimis,
jeigu Turkija užpultų Armėniją (kas yra fantastika), tai iš NATO
bazių Turkijoje bemat pakiltų 250 taktinės aviacijos naikintuvų
ir bombonešių. Taip pat būtų smogta raketomis Patriot iš trijų
NATO bazėse esančių raketinių kompleksų. Esą tos raketos gali pasiekti
ne tik Armėnijos, bet ir viso pietinio NVS regiono objektus. Visa
tai esą priverčia Rusiją stiprinti savo karinius pajėgumus Armėnijoje.
Petras Katinas
© 2004 "XXI amžius"
|