Al Qaeda taikiniu renkasi Saudo Arabiją ir naftos
versloves
2002-ųjų rudenį JAV politikai ir politologai pranašavo,
kad netrukus Al Qaeda teroristų tinklas ims veikti savo gimtinėje
Saudo Arabijoje. Šiandien karas tarp teroristų ir Saudo Arabijos
valdžios pačiame įkarštyje. Tuo tarpu vakariečiams šioje šalyje
itin nesaugu, vos ne kasdien pranešama apie jų pagrobimus.
Saudo Arabiją teroristų tinklas pasirinko neatsitiktinai.
Tai valstybė, kurios ekonominė, politinė, religinė ir socialinė
situacija idealiai atitiko tinklo tikslus. Karalystė garsėja naftos
ištekliais ir laikoma bene turtingiausia arabų valstybe, darančia
milžinišką įtaką viso regiono politiniam gyvenimui. Nei religiniam,
nei socialiniam Saudo Arabijos gyventojų gyvenimui kitos kaimyninės
valstybės neturi jokios įtakos. Būtent čia susidarė palankios sąlygos
idėjiškai pagrįsti strateginius teroristų tinklo planus. Al Qaedos
atstovai vis dar turi ambicijų visiškai užvaldyti šią naftos imperiją,
garsėjančią ne tik didžiausiu pasaulyje naftos eksportu, bet ir
dviem visame musulmoniškame pasaulyje žinomais šventaisiais miestais
Meka ir Medina, sutraukiančiais milijonus maldininkų iš visų islamą
išpažįstančių kraštų. Tad visiškai pelnytai Saudo Arabija laikoma
musulmoniškųjų valstybių lydere. Įsitvirtinę čia teroristai lengvai
įsitvirtintų ir gretimuose kraštuose.
Teroristų tikslai karą terorizmui paskelbusių
Jungtinių Amerikos Valstijų anaiptol nežavi. Todėl tai suvokdami
Al Qaedos nariai neskuba, bent jau tiesiogine žodžio prasme, užimti
postų Saudo Arabijos vyriausybėje. Jiems kol kas pakanka daugumos
genčių vadų, verslo elito atstovų ir jėgos struktūrų paramos. Norint
pasiekti šį tą daugiau, teroristams reikėtų susilpninti valstybės
ryšius su JAV, sukiršinti karališkąją šeimą su religiniais lyderiais
ir kita linkme pakreipti užsienio politiką. Jei Vašingtonas prarastų
pasitikėjimą Saudo Arabijos vyriausybe, netektų ir svarbaus galimo
sąjungininko. Norėdami šalyje sukelti politinį chaosą, karališkąją
šeimą teroristai skuba kaltinti korupcija ir veidmainiavimu, tačiau
šiek tiek baiminasi, kad toks žingsnis neatsisuktų prieš juos pačius.
Pagrindinė to priežastis susijusi su milžiniška finansine parama.
Pasak JAV slaptųjų tarnybų, teroristai kasmet išleidžia maždaug
30 milijonų dolerių. Po tragiškųjų 2001-ųjų rugsėjo 11-osios išpuolių
pradėtas tyrimas atskleidė, kad didžioji lėšų dalis buvo gauta iš
Persijos įlankos regiono valstybių ir ypač iš Saudo Arabijos. Tikėtina,
jog dalis pinigų buvo gauti prisidengiant labdaringais tikslais.
Saudo Arabijos politikai tikina amerikiečius likviduosiantys kai
kurių įtartinų, neva paramą teikiančių labdaros fondų veiklą, tačiau
dar nė vienas jų atstovas teisėsaugos akiratin nepateko.
Siekdami išvaryti užsieniečius, teroristai siekia
naftos perdirbimo pramonėje suteikti išskirtines teises arabų verslininkams.
Užsienio investuotojai nepageidaujami, juos siekiama įbauginti nestabilia
padėtimi ir vakariečiams kylančiais pavojais. Teroristai vietos
gyventojams žada tūkstančius naujų darbo vietų naftos versle ir
taip tikisi pelnyti Saudo Arabijos ir kitų musulmoniškų valstybių
vyriausybių simpatijas. Tačiau arabų verslininkai abejoja, ar jiems
pavyktų sėkmingai dirbti be jokios vakariečių paramos, mat vien
naftos išteklių tam nepakanka. Sumaištis Saudo Arabijos naftos verslovėse
reikštų ne ką kitą, o ekonominę krizę. To labai bijo paprasti šalies
piliečiai, ypač pasigirdus kalboms apie teroristų planus sukelti
masinį naftos verslovių darbuotojų streiką.
Amerikiečiai linkę manyti, jog Al Qaedos lyderiai
dar nėra galutinai apsisprendę, kaip toliau kovos ir kokios strategijos
laikysis. Jei Saudo Arabijos vadovai griebtųsi radikalaus aukštus
postus užimančių ir teroristams simpatijų neslepiančių pareigūnų
pašalinimo, teroristų gretos pasipildytų tūkstančiais įniršusių
kovotojų. Šiandien teroristai Saudo Arabijoje taikiniu pasirinko
vakariečius, o išpuoliai prieš juos primena gerai organizuotą partizaninį
karą. Manoma, kad kitas etapas bus kur kas žiauresnis ir taikiniu
taps Saudo Arabijos valdžios struktūros, kurias teroristų tinklo
atstovai šturmuos jėga ir mėgins patys paimti valdžią. Sausio mėnesį
išplatintame įraše, kuris priskiriamas pačiam tinklo lyderiui O.bin
Ladenui, raginama kovoti prieš korumpuotus ir islamiškųjų tradicijų
nesilaikančius arabų valstybių vadovus, kurių vietą turėtų užimti
Al Qaedai parankūs politikai. Saudo Arabijos vyriausybė taptų
pirmuoju teroristų taikiniu.
Pagrindiniais taikiniais JAV teritorijoje teroristų
tinklo atstovai įvardija strateginės įtakos turinčius karinius objektus,
pavyzdžiui, oro pajėgų būstines ar Pentagoną, taip pat ir jiems
talkinančias kompanijas, be kurių paramos amerikiečių misijos Irake
ar kituose karštuosiuose pasaulio taškuose būtų neįmanomos. Kitu
taikiniu taptų JAV vyriausybė ir ekonomika visa tai teroristai
tikisi įgyvendinti kirsdami stiprų smūgį amerikiečių valdomoms naftos
verslovėms. Jei 1993-iaisiais ir 2001-aisiais jų įniršis buvo nukreiptas
į Pasaulio prekybos organizacijos pastatus, tai šiandien jis jau
tegali būti laikomas daugiau simboliniu nei realia grėsme JAV ekonomikai.
Amerikiečių ir arabų verslininkai su baime laukia galimų visuotinių
naftos verslovių darbuotojų streikų, kurie padarytų daugiau žalos
nei keletas teroristinių išpuolių. Sunerimę Irako naftos verslo
magnatai jau suskubo mažinti savo kompanijose dirbančių užsieniečių
skaičių. Tuo tarpu amerikiečiai mano, kad pirmasis rimtas smūgis
bus kirstas JAV naftos verslo lyderei Hallibarton kompanijai bei
jos padaliniams ir dukterinėms įmonėms užsienio valstybėse.
Gražina Minkauskaitė
© 2004 "XXI amžius"
|