Pilietinės visuomenės institutas

Atviros Lietuvos fondas (ALF) ir Valdo Adamkaus fondas įkūrė bendrą viešąją įstaigą - Pilietinės visuomenės institutą, kuris bandys stiprinti Lietuvos pilietinę visuomenę, tvirtinti jos idėjinius ir vertybinius pamatus.

Siekis sujungti susiskaldžiusią visuomenę pilietiniais ir bičiulystės ryšiais Pilietinės visuomenės instituto steigėjams neatrodo utopija, nors vien V. Adamkaus vardas ant naujosios organizacijos pamatų daugeliui signalizuoja aiškią politinę kryptį.

Instituto steigėjai pabrėžia vengsiantys bet kokio tapatinimosi su politiniais judėjimais ir kartu visus be išimties kviesiantys prisidėti prie savo veiklos.

Pilietinės visuomenės instituto valdybai vadovaus Arūnas Poviliūnas, o pačiam institutui - jo direktorius Darius Kuolys ir tarptautinių programų direktorius Mantas Adomėnas.

Kaip pabrėžė ALF valdybos pirmininkas Gintautas Bartkus, naujojo instituto steigimą paskatino kelios priežastys. Viena svarbiausių - ryškus piliečių nusivylimas politika ir savotiškas politinis snaudulys, išreiškiantys žmonių nuostatą, kad jie visuomeniniame gyvenime nieko negali pakeisti. Tokias visuomenės nuotaikas atskleidė sociologiniai tyrimai. Pasirodo, net 34 proc. respondentų nepasirašytų peticijų, net ir sutikdami su jose skelbiamomis idėjomis. 58 proc. apklaustųjų niekuomet nedalyvautų boikote, 40 proc. - legalioje demonstracijoje, o nesankcionuotame mitinge nedalyvautų net 74 proc. respondentų. Taip pat pastebima, kad vis didėja atotrūkis tarp politikų ir visuomenės. Vis mažiau tikima, jog per politiką galima daryti įtaką problemų sprendimams. Politika vis labiau tampa siaurų grupių interesų sprendimų įrankiu. Dauguma gyventojų nepasitiki demokratinėmis institucijomis (Seimu, partijomis), tačiau ilgisi “stiprios rankos”. “Šiuo atveju mes aplenkėme net Rusiją - 56 proc. respondentų Lietuvoje mano, kad visai neblogai būtų stiprus lyderis, kurio nevaržytų nei parlamentas, nei rinkimai. Rusijoje taip manančių yra 49 proc. o Baltarusijoje - 40 proc.”, - lygino G. Bartkus.

Dar viena naujojo instituto veiklos prielaida - kad per nepriklausomybės metus Lietuvoje taip ir nesusiformavo tankus įvairių asociacijų ir visuomeninių organizacijų tinklas. Sociologiniai tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai yra tarp mažiausiai laiko praleidžiančių klubuose ar visuomeninėse organizacijose (kiekvieną savaitę tai daro vos 6 proc., o net 85 procentai tai daro vos kelis kartus per metus arba niekada). Anot G. Bartkaus, naująja pilietine iniciatyva bus siekiama kompensuoti ir viešos argumentacijos stygių. Pastebima, kad viešosioms diskusijoms trūksta ne komentarų (jie kasdien pareiškiami televizijoje ar laikraščiuose), bet ekspertų argumentacijos. Viešosios politikos tyrimai vyksta palyginti lėtai, t. y. jie pasirodo žiniasklaidai jau “užmiršus” iškeltą problemą, o atlikti tyrimai labai dažnai nepanaudojami viešosioms diskusijoms ir nedaro įtakos priimamiems sprendimams. Todėl Pilietinės visuomenės institutas skelbia sieksiąs daryti įtaką politikų sprendimams, kad jie būtų viešai argumentuoti ir skaidrūs. Taip pat, anot steigėjų, bus skatinamas valdžios ir visuomenės dialogas, stengiamasi mažinti galimybes manipuliuoti viešąja nuomone. Institutas žada dirbti inicijuodamas mokslininkų, politikų, žiniasklaidos, pilietinių organizacijų ir vietos bendruomenių partnerystę.

Kaip pabrėžė V. Adamkaus fondo valdybos pirmininkas Raimundas Mieželis, naujojo instituto siekiai šiuo požiūriu praktiškai sutampa su V. Adamkaus fondo tikslais - ugdyti aktyvų valstybės pilietį ir pilietinę visuomenę.

Anot ALF valdybos pirmininko G. Bartkaus, tai ir nulėmė ALF pasirinkimą pasirenkant bendradarbiavimo partnerį. G.Bartkus savo ruožtu pabrėžė, jog Pilietinės visuomenės institutas yra “savarankiškas juridinis asmuo” ir stengsis vengti bet kokio aiškaus tapatinimo su politinėms partijomis ar kitais judėjimais, kartu kviesdamas bendradarbiauti visas politines jėgas, kurioms naujojo instituto tikslai yra priimtini. Planuojama sukurti Pilietinės visuomenės instituto patarėjų tarybą, kurią sudarytų apie 20 žinomų visuomenės veikėjų, politikų ir į kurią įeitų visų politinių jėgų atstovai.

“Institutas visais atvejais bus ne valdžios, ne vienos ar kitos partijos, ne vieno ar kito aukšto pareigūno, bet pilietinės visuomenės interesų gynimo pusėje”, - pabrėžė D. Kuolys. Per pirmuosius veiklos metus Pilietinės visuomenės instituto biudžetas sudarys vieną milijoną litų. D.Kuolio teigimu, dalis šių lėšų bus skiriama atlikti tyrimams, kurie aktualūs žmonėms. “Pavyzdžiui, šiandien ateina nemaži pinigai iš Europos Sąjungos fondų. Tai mūsų visų, Lietuvos žmonių, pinigai. Kaip jie bus įsisavinti, kam jie bus naudojami - tai nėra vien vienos ar kitos Vyriausybės, vienos ar kitos grupės politikų reikalas. Institutas žada atlikti tam tikrą monitoringą, kaip šie pinigai skirstomi ir kokius pokyčius visuomenės gyvenime jie atlieka, ar galima juos naudoti efektyviau”, - aiškino D. Kuolys.

Pirmu Pilietinės visuomenės instituto darbu, iš kurio visuomenė turėtų pajusti, kad organizacija veikia, bus prognostinis tyrimas, kurį planuojama pristatyti prieš rudenį vyksiančius Seimo rinkimus. Anot D.Kuolio, tai bus įvykusių Europos Parlamento ir Prezidento rinkimų tyrimas, kuris paaiškins, kodėl visuomenė rinkosi vienaip ar kitaip, kodėl pusė visuomenės atsisakė teisės balsuoti ir kokie yra jos lūkesčiai, kokių politinių procesų galima tikėtis rudenį. “Tai bus informacija ir pačiai visuomenei apie jos nuotaikas, ir politinėms partijoms tam tikras skambutis suklusti - kas darosi su visuomene, ar politinės partijos yra pasirinkusios teisingas dialogo su visuomene taktikas”, - sakė D. Kuolys.

Pagal Eltą

Tomo Černiševo (ELTA) nuotrauka

© 2004 "XXI amžius"