ES Parlamentas – neprognozuojamas

Per ginčus dėl Europos Komisijos (EK) pirmininko kandidatūros sustiprėjo Europos Parlamento pozicijos, tačiau nauja Europarlamento sudėtis nepadarė jo labiau prognozuojamu, - dienraštyje "Financial Times" šio mėnesio pirmajame numeryje tvirtino įtakingas britų apžvalgininkas Kventinas Pylas komentare "Neprognozuojama asamblėja".

Naujo Europos Komisijos vadovo parinkimo procesas buvo skausmingas. Portugalų premjeras Žozė Manuelis Barozas buvo iškart nuvertintas kaip "paskutinis" stipresnių, bet daugiau ginčų keliančių kandidatų eilėje. Europos Taryba, kurią sudaro 25-ių Europos Sąjungos valstybių vadovai, atrodė draskoma asmeninių nesutarimų ir smulkaus kerštavimo. EK vadovo parinkimas kaip visada buvo paslaptingas ir nedemokratiškas. Kaip žinome, Ž.M.Barozas vis dėlto buvo išrinktas vadovas, tačiau K. Pylas teisingai pastebėjo, kad EK reputacijos nepagerino įspūdis, jog Europos vykdomosios valdžios vadovas renkamas ne pagal įgūdžius, bet pagal tai, jog niekam nekliudo. K. Pylo nuomone, šiomis aplinkybėmis sustiprėjo Europos Parlamento pozicijos. Didžiausia Europarlamento frakcija - dešiniosios Europos liaudies partijos (ELP) - pasiekė, kad EK vadovautų būtent dešinysis. "Tai svarbus simbolinis žingsnis, susiejantis EK pirmininko politiką ir Europarlamento rinkimų rezultatus", - rašo britų apžvalgininkas. Europarlamentas dar turi pritarti Ž. M. Barozo kandidatūrai. Pritarimas nebus automatiškas, nes ELP neturi daugumos, o nemažai frakcijos narių yra nepatenkinti parinkimo procedūra. Daug priklausys nuo to, kaip kandidatas prisistatys atskiroms frakcijoms ir visam parlamentui. Anot K. Pylo, Europarlamentas greičiausiai pasakys "taip", kartu pasistengs parodyti, jog pritarimas nėra garantuotas.

Naujo Parlamento sudėtis yra pakankamai aiški. Nors atskirose šalyse Europarlamento rinkimai reiškė sumaištį ir valdančių vyriausybių pralaimėjimą, Europarlamento politinė sudėtis bendriausia prasme yra stebėtinai pastovi. Permainos čia palietė tik kraštutines jėgas. ELP frakcija turi 37 proc. vietų - keliomis dešimtosiomis procento mažiau nei po 1999 metų rinkimų (36,3 proc.). Socialistų frakcija turi beveik 29,9 proc., kai ankstesniame Parlamente buvo 27,5 proc. Kelių naujų grupelių prisijungimo dėka liberalų vietų dalis padidėjo nuo 8,5 iki 11,5 proc. Nepaisant triukšmo spaudoje, euroskeptikai ir kraštutiniai dešinieji nacionalistai sustiprėjo nedaug - nuo 8 iki 10 proc. Kairėje susilpnėjo komunistai ir žalieji.

"Nei kraštutinė dešinė, nei kraštutinė kairė negali turėti pastovios įtakos Parlamente. Tuo tarpu Europarlamente yra dešinioji dauguma už reformas, nukreiptas į rinkos ūkį, ir kairioji dauguma, kuri palaiko socialinį liberalizmą, žmogaus teises ir aplinkosaugos įstatymų leidybą. Bendroji šio Parlamento sudėtis yra veikiau liberalesnė negu daugumos ES narių vyriausybės. Liberalų frakcija dažnai nulemia pusiausvyrą", - rašo K. Pylas. Frakcijų viduje taip pat netrūksta įtampos. ELP vienija ir ES integracijos šalininkus krikščionis demokratus, ir euroskeptiškus britų konservatorius. "Pastaruosius sustiprino naujokai iš Vidurio Rytų Europos". Socialistų frakcijoje anksčiau vyravo vokiečių socialdemokratai ir britų leiboristai. Per rinkimus jie smarkiai "gavo į kailį". Dabar stipriausias frakcijos dėmuo yra Prancūzijos socialistų partija - tradiciškesnė kairioji partija, kuri yra mažiau linkusi į sandorius su politiniais varžovais. Euroskeptikus buria frakcija pompastišku pavadinimu "Frakcija už Europos demokratiją ir įvairovę". Ji taip pat skilusi į norinčius išstoti iš ES (pvz., Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija) ir tuos, kurie nori likti (pvz., ilgametis frakcijos vadovas Jensas Pėteris Bondė iš Danijos. Euroskeptikai sutaria tik dėl vieno dalyko - reikia bandyti sutrukdyti ES konstitucinės sutarties priėmimą. "Europarlamentas tikrai išliks neprognozuojamas. Nacionaliniai interesai gali nugalėti politinę orientaciją. Balsuojant dėl Ž. M. Barozo, socialistų frakcija gali balsuoti prieš, bet portugalų ir ispanų socialistai - už", - rašo britų komentatorius. Tradicinė ES įstaigų konkurencija toliau vaidins svarbų vaidmenį. Konkurencija gali paaštrėti, nes dauguma europarlamentarų namuose yra opozicijoje. Augant Europarlamento galioms, nuolat mažinamas Ministrų Tarybos vyravimas. Tuo tarpu Europos Komisijai kyla grėsmė būti nustelbtai. EK autoritetas priklausys nuo Ž. M. Barozo - jis turi įrodyti esąs daugiau nei vien kompromisinis kandidatas, baigia "Financial Times" apžvalgininkas K. Pylas.

Pagal Eltą

© 2004 "XXI amžius"