ES Parlamentas neprognozuojamas
Per ginčus dėl Europos Komisijos (EK) pirmininko
kandidatūros sustiprėjo Europos Parlamento pozicijos, tačiau nauja
Europarlamento sudėtis nepadarė jo labiau prognozuojamu, - dienraštyje
"Financial Times" šio mėnesio pirmajame numeryje tvirtino įtakingas
britų apžvalgininkas Kventinas Pylas komentare "Neprognozuojama
asamblėja".
Naujo Europos Komisijos vadovo parinkimo procesas
buvo skausmingas. Portugalų premjeras Žozė Manuelis Barozas buvo
iškart nuvertintas kaip "paskutinis" stipresnių, bet daugiau ginčų
keliančių kandidatų eilėje. Europos Taryba, kurią sudaro 25-ių Europos
Sąjungos valstybių vadovai, atrodė draskoma asmeninių nesutarimų
ir smulkaus kerštavimo. EK vadovo parinkimas kaip visada buvo paslaptingas
ir nedemokratiškas. Kaip žinome, Ž.M.Barozas vis dėlto buvo išrinktas
vadovas, tačiau K. Pylas teisingai pastebėjo, kad EK reputacijos
nepagerino įspūdis, jog Europos vykdomosios valdžios vadovas renkamas
ne pagal įgūdžius, bet pagal tai, jog niekam nekliudo. K. Pylo nuomone,
šiomis aplinkybėmis sustiprėjo Europos Parlamento pozicijos. Didžiausia
Europarlamento frakcija - dešiniosios Europos liaudies partijos
(ELP) - pasiekė, kad EK vadovautų būtent dešinysis. "Tai svarbus
simbolinis žingsnis, susiejantis EK pirmininko politiką ir Europarlamento
rinkimų rezultatus", - rašo britų apžvalgininkas. Europarlamentas
dar turi pritarti Ž. M. Barozo kandidatūrai. Pritarimas nebus automatiškas,
nes ELP neturi daugumos, o nemažai frakcijos narių yra nepatenkinti
parinkimo procedūra. Daug priklausys nuo to, kaip kandidatas prisistatys
atskiroms frakcijoms ir visam parlamentui. Anot K. Pylo, Europarlamentas
greičiausiai pasakys "taip", kartu pasistengs parodyti, jog pritarimas
nėra garantuotas.
Naujo Parlamento sudėtis yra pakankamai aiški.
Nors atskirose šalyse Europarlamento rinkimai reiškė sumaištį ir
valdančių vyriausybių pralaimėjimą, Europarlamento politinė sudėtis
bendriausia prasme yra stebėtinai pastovi. Permainos čia palietė
tik kraštutines jėgas. ELP frakcija turi 37 proc. vietų - keliomis
dešimtosiomis procento mažiau nei po 1999 metų rinkimų (36,3 proc.).
Socialistų frakcija turi beveik 29,9 proc., kai ankstesniame Parlamente
buvo 27,5 proc. Kelių naujų grupelių prisijungimo dėka liberalų
vietų dalis padidėjo nuo 8,5 iki 11,5 proc. Nepaisant triukšmo spaudoje,
euroskeptikai ir kraštutiniai dešinieji nacionalistai sustiprėjo
nedaug - nuo 8 iki 10 proc. Kairėje susilpnėjo komunistai ir žalieji.
"Nei kraštutinė dešinė, nei kraštutinė kairė negali
turėti pastovios įtakos Parlamente. Tuo tarpu Europarlamente yra
dešinioji dauguma už reformas, nukreiptas į rinkos ūkį, ir kairioji
dauguma, kuri palaiko socialinį liberalizmą, žmogaus teises ir aplinkosaugos
įstatymų leidybą. Bendroji šio Parlamento sudėtis yra veikiau liberalesnė
negu daugumos ES narių vyriausybės. Liberalų frakcija dažnai nulemia
pusiausvyrą", - rašo K. Pylas. Frakcijų viduje taip pat netrūksta
įtampos. ELP vienija ir ES integracijos šalininkus krikščionis demokratus,
ir euroskeptiškus britų konservatorius. "Pastaruosius sustiprino
naujokai iš Vidurio Rytų Europos". Socialistų frakcijoje anksčiau
vyravo vokiečių socialdemokratai ir britų leiboristai. Per rinkimus
jie smarkiai "gavo į kailį". Dabar stipriausias frakcijos dėmuo
yra Prancūzijos socialistų partija - tradiciškesnė kairioji partija,
kuri yra mažiau linkusi į sandorius su politiniais varžovais. Euroskeptikus
buria frakcija pompastišku pavadinimu "Frakcija už Europos demokratiją
ir įvairovę". Ji taip pat skilusi į norinčius išstoti iš ES (pvz.,
Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija) ir tuos, kurie nori
likti (pvz., ilgametis frakcijos vadovas Jensas Pėteris Bondė iš
Danijos. Euroskeptikai sutaria tik dėl vieno dalyko - reikia bandyti
sutrukdyti ES konstitucinės sutarties priėmimą. "Europarlamentas
tikrai išliks neprognozuojamas. Nacionaliniai interesai gali nugalėti
politinę orientaciją. Balsuojant dėl Ž. M. Barozo, socialistų frakcija
gali balsuoti prieš, bet portugalų ir ispanų socialistai - už",
- rašo britų komentatorius. Tradicinė ES įstaigų konkurencija toliau
vaidins svarbų vaidmenį. Konkurencija gali paaštrėti, nes dauguma
europarlamentarų namuose yra opozicijoje. Augant Europarlamento
galioms, nuolat mažinamas Ministrų Tarybos vyravimas. Tuo tarpu
Europos Komisijai kyla grėsmė būti nustelbtai. EK autoritetas priklausys
nuo Ž. M. Barozo - jis turi įrodyti esąs daugiau nei vien kompromisinis
kandidatas, baigia "Financial Times" apžvalgininkas K. Pylas.
Pagal Eltą
© 2004 "XXI amžius"
|