"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. liepos 14 d., Nr. 13 (82)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Ukraina ir Gruzija veržiasi į NATO

Petras KATINAS

Ukrainos karinių oro pajėgų vadas Jaroslavas Skalko pareiškė, jog po konsultacijų su NATO atstovais Kijevas tikisi neilgai trukus sulaukti pakvietimo į Aljansą ir pasirašyti memorandumą dėl Ukrainos strateginės transporto aviacijos panaudojimo NATO operacijose ir kariniuose mokymuose. „Šis memorandumas suteiks Ukrainos ir NATO santykiams naują impulsą“, - sakė Ukrainos karinių oro pajėgų vadas. Jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainos sunkiųjų transporto lėktuvų AN-124 „Ruslan“ prezentacija pagal NATO ir ES programą jau įvyko Vokietijoje ir buvo gerai įvertinta. Dabar ir NATO kuluaruose bei Kijeve beveik neabejojama, kad po memorandumo pasirašymo NATO sudarys kontraktą nuomoti Ukrainos transporto lėktuvus AN-124 ir IL-76. Pasak J.Skalko, Ukrainos karinės oro pajėgos jau pradėjo modernizuoti IL-76 transporto lėktuvus jų skrydžiams tarptautinėmis trasomis. NATO ir ES išreiškė pageidavimą panaudoti daugiau nei 30 Ukrainos oro lainerių. Kaip žinoma, Ukrainos prezidento L.Kučmos vadovaujama delegacija buvo pakviesta į birželio 28-30 dienomis vykuši NATO viršūnių susitikimą Stambule.Pasak Ukrainos vyriausybės ir ginkluotųjų pajėgų pareigūnų, Kijevas įvykdė visus Aljanso pageidavimus. Pirmiausia sutiko perduoti NATO reikmėms stambiausią Javorinskio karinių mokymų poligoną, taip pat sutiko leisti NATO karinėms pajėgoms, jeigu reikės, greitai pasinaudoti Ukrainos teritorija. Ukrainos ministras pirmininkas Viktoras Janukovičius tvirtai pareiškė, kad „Ukrainos ir NATO bendradarbiavimas pagreitina Ukrainos euroatlantinių prioritetų realizavimą“.

Tuo tarpu Ukrainos Aukščiausiosios Rados (parlamento) kairiosios jėgos, pirmiausia komunistai ėmė visais balsais šaukti ir rašyti peticijas į Maskvą, prašydami gelbėti, nes „Kijevo valdžia parsidavė NATO“. Komunistai gąsdina žmones, jog nuo šiol Ukrainos vaikinai bus siunčiami mirti į karštuosius pasaulio taškus už „JAV imperializmo“ interesus.

Aišku, tokie Ukrainos komunistų veiksmai susilaukia pritarimo Maskvoje. Rusijos Dūmos NVS reikalų komiteto pirmininkas A.Kokošinas jau užsimena apie galimybes imtis prieš Kijevą ne tik politinio spaudimo, bet ir ekonominių sankcijų. Dar radikaliau nusiteikęs žinomas imperininkas frakcijos „Rodina“ lyderis Dmitrijus Rogozinas, gąsdinantis Kremlių, kad Ukrainos suartėjimas su NATO kelia kur kas didesnį pavojų Rusijai nei Baltijos šalių tapimas Aljanso narėmis.

Ne mažesnį Kremliaus susierzinimą sukėlė tai, jog naujasis Gruzijos gynybos ministras G.Bežuašvilis apsilankė NATO centrinėje būstinėje Briuselyje. Pasak ministro, abi pusės susitarė dėl terminų, kaip Gruzija vykdys savo įsipareigojimus Aljansui. Tame plane numatyta sumažinti Gruzijos kariškių skaičių 2-3,5 tūkst. ir pasiekti, kad Gruzijos kariuomenėje būtų dešimt ūkstančių žmonių. Dabar Gruzijos kariuomenėje, kartu su nacionalinės gvardijos, vidaus ir pasienio kariuomene, tarnauja 20-25 tūkst. žmonių. Iš jų visiškoje karinėje parengtyje yra tik keturi armijos batalionai (apie du tūkstančius karių), kuriuos parengė amerikiečių instruktoriai. Programoje taip pat numatyta palaipsniui atsisakyti šauktinių ir pereiti prie kontraktinės tarnybos. Be to, Gruzija įsipareigojo artimiausiu metu griežtai atriboti nuo vidaus reikalų ministerijos dalinių, kad jie vykdytų armijos funkcijas.

Kaip rašo Rusijos laikraščio „Rossijskaja gazeta“ karinis apžvalgininkas Vladimiras Bogdanovas, Rusijos politikus, o ypač generolus labai nervina Gruzijos veržimasis į NATO. Todėl neatsitiktinai į Maskvą skubiai buvo iškviestas marionetinis Pietų Osetijos prezidentas Eduardas Kokoity, kuris pareiškė atvirą prašymą Rusijos prezidentui ir Valstybės Dūmai nedelsiant prijungti Pietų Osetiją prie Rusijos. Pasak E.Kokoity, tam prijungimui yra visos galimybės – politinės ir istorinės. Be to, jau dabar dauguma Pietų Osetijos gyventojų turi Rusijos pilietybę. E.Kokoity pareiškė: „Mes vadovaujamės tuo, jog turime visus politinius, teisinius ir istorinius pagrindus, kad taptume Rusijos Federacijos dalimi. Tai atitinka visus tarptautinius įstatymus, tarptautinę teisę ir Rusijos įstatymus“.

Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Borisas Gryzlovas savo ruožtu pareiškė: „Situacija Pietų Osetijoje – labai svarbus Rusijos valstybinės politikos klausimas, kuris jaudina visus Rusijos piliečius. Šiame regione gyvena daug Rusijos piliečių. Todėl šiandien mes turime skirti kur kas daugiau dėmesio ten vykstantiems procesams ir įvertinti situaciją bei išnaudoti visus tarptautinės teisės svertus, kad išspręstume šią problemą“. Kitaip tariant, prijungti Pietų Osetiją prie Rusijos. Tačiau ne tik ją, bet ir Abchaziją. Taip nuo Gruzijos bus atplėštos didelės jos teritorijos dalys. Kaip pareiškė Abchazijos užsienio reikalų „ministras“ Sergejus Šamba, Abchazija net nesileis į jokias derybas su Tbilisio valdžia dėl plačios autonomijos suteikimo Abchazijai. „Mums nereikia jokio ypatingo statuso ar plačios autonomijos. Mus tenkina tiktai nepriklausomos valstybės statusas. Todėl jokių derybų nebus“, - pareiškė marionetinis Maskvos išlaikomas „ministras“. Tiesa, aiškiai turėdamas galvoje Adžarijos „prezidento“ A.Abašidzės pabėgimą į Maskvą, S.Šamba pareiškė, kad nuo Gruzijos „agresijos“ ginsis patys, tačiau pridūrė tvirtai tikįs, jog Rusija gins savo interesus.

Na, o artimi Kremliui Rusijos politologai kelia aliarmą, esą Rusija, palikdama Adžariją, pakenkė savo nacionaliniams interesams. Viena tokia imperininkė M.Martova laikraštyje „Moskovskij komsomolec“ taip ir parašė: „Pakaks apgaudinėti patiems save: mes susidūrėme su gerai apgalvota strategija atplėšti Kaukazą nuo Rusijos. O kokią gi politiką vykdo Kremlius? Žodžiais gina nacionalinius interesus, o iš tiesų velkasi amerikiečių interesų Kaukazo regione farvateryje“. Kad Maskva nepaliks ramybėje Gruzijos, tuo galima neabejoti. Šiomis dienomis per valstybinį Rusijos radiją „Golos Rossiji“ teko girdėti vieno politikos komentatoriaus samprotavimus. Pagąsdinęs, kad Gruzija labai greitai užpuls Pietų Osetiją, komentatorius aiškino: „Karas Pietų Osetijoje neišvengiamai įtrauks ir Šiaurės Osetiją. O Abchazijai ateis į pagalbą kabardinai, čerkesai, adygėjai. Jeigu Maskva išduos abchazus ir osetinus, sprogs visas Šiaurės Kaukazas, kuriame ir taip Rusiją vos pakenčia dėl jos siautėjimo Čečėnijoje. Kaukazas – tai vieningas organizavimas. Jis negali egzistuoti skirtingose koordinatėse. Jokiu būdu negalima išeiti iš Pietų Osetijos, o pasilikti tik Šiaurės Osetijoje. Negalima išeiti iš Gruzijos ir tuo pačiu likti Kaukaze. Naujieji Gruzijos vadovai ir jų šeimininkai (turima galvoje amerikiečiai. – P.K.) iš šio placdarmo inspiruos naujas rožių revoliucijas kituose Kaukazo vietose. Galbūt mūsų generolams jų saldžiuose sapnuose vaidenasi, kad kartu su ištikimais sąjungininkais gruzinais jie vaikosi po kalnus čečėnų „boevikus“. Tačiau dabartiniai Gruzijos valdovai - tai ne tie Rusijos patriotai kunigaikščiai Bagrationas ar Cicianovas. Dabartiniai – ne Rusijos patriotai, bet jos priešai. Neatsitiktinai Gruzijos čečėnų lyderis Chizri Aldamovas garbingiausioje vietoje laiko fotografiją, kurioje dabartinis Gruzijos premjeras Z.Žvanija apkabinęs Čečėnijos prezidentą A.Maschadovą, o tas šypsodamasis glosto Žvanijos jam padovanotą vilkiuką“. (Vilkas-Čečėnijos herbo simbolis. – P.K.).

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija