"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. liepos 14 d., Nr. 13 (82)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Rusija tikisi ES paramos stojant į PPO

Maskvos pareigūnų sprendimas gerokai sumažinti eksportuojamų gamtinių dujų kainas Europos Sąjungos valstybes galutinai įtikino tarpininkauti Rusijos stojimui į Pasaulinę prekybos organizaciją.

Europos Sąjunga ištisus dešimtmečius Rusiją kaltino pelnantis savo gamtinių išteklių kainomis tiek vidaus rinkoje, tiek ir jas eksportuojant. Rusijos gamtinių dujų vartotojų interesams atstovaujančios įmonės suvartoja maždaug šeštadalį visoje Europoje išgaunamų dujų. Dujų gavybos įmonės derybose su Kremliumi pagaliau pasiekė kompromisą. Tuo tarpu Rusijos politikai užsitikrino Europos Sąjungos valstybių paramą siekiant tapti Pasaulinės prekybos organizacijos nare.

Europos Sąjungos prekybos komisaras Pascalis Lamy gegužės 21-ąją susitiko su Rusijos ekonomikos ir prekybos ministru Germanu Grefu ir šio susitikimo metu pabrėžė, jog Rusija žengė milžinišką žingsnį siekdama tapti 147-ąja šios tarptautinės organizacijos nare. Susitikimo metu pasiekta, jog gamtinių dujų kaina palaipsniui Rusijoje padidės beveik du kartus ir beveik visos investicijos į šią pramonės šaką plauks tik iš Rusijos ir jokiu būdu ne Europos verslininkų.

Europos Sąjunga Rusijos stojimui į Pasaulinę prekybos organizaciją bene labiausiai priešinosi dėl nestabilių dujų kainų. Europos politikai kaltino Rusijos vyriausybę monopolizavus stambiausią šalies dujų gavybos koncerną „Gazprom“, kurio metinei apyvartai neprilygsta jokia kita pasaulio gamtinių dujų gavybos įmonė. Europą piktino dirbtinai pakeltos eksportuojamų Europos Sąjungos narėms dujų kainos. Dabar europiečiams pavyko susiderėti pirkti iš Rusijos dujas žemesnėmis nei vidaus rinkoje kainomis.

Dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar 1999-ųjų rugpjūtį išreiškė susirūpinimą dėl gamtinių dujų kainų ir padėties dujų gavybos pramonėje, kuri vidutiniškai finansuojama maždaug šešis kartus mažiau nei analogiškos įmonės Vakaruose. Tąkart Rusijos politikai nesutiko gerokai padidinti dujų kainos vietiniams vartotojams, mat toks kainų šuolis būtų sukėlęs dar vieną infliacijos bangą. Milijonams žemiau skurdo ribos gyvenančių rusų tai suduotų itin skaudų smūgį.

Įstojusi į Pasaulinę prekybos organizacija, Rusija tikisi užmegzti glaudžių abipusiai naudingų kontaktų ir greičiau pagerinti ekonominį šalies augimą, kuris nė kiek nenusileistų daugeliui dabartinių Europos Sąjungos narių. Finansų analitikai pastebi, kad 2003-iaisiais infliacija Rusijoje buvo mažiausia per pastaruosius vienuolika metų, t.y. po Sovietų Sąjungos žlugimo. Todėl dabar pabrangusios dujos vietiniams vartotojams nebesukels neramumų šalyje. Rusijos įmonės, kurios šiandien už tūkstantį kubinių metrų dujų moka maždaug 27-28 JAV dolerius, po dvejų metų mokės po 37-42, o 2010-aisiais – net 49-57 dolerius. Europą tokios kainos tenkintų, nors ir tokiu atveju jos nepasiektų kainų Europos gamtinių dujų rinkoje. Padidindama kainas Rusija tikisi įtikinti Briuselį išsprendusi subsidijavimo problemą ir ateityje sulaukti daugiau investicijų iš Europos valstybių, kurios investuos drąsiau, nes žinos, jog Europa ir Rusija vis glaudžiau bendradarbiauja. Europai kur kas aktualiau, kad „Gazprom“ skirs daugiau lėšų įrengimams atnaujinti ir investuos į dukterines įmones. Europiečiams atrodo, kad tai, ko gero, pati geriausia išeitis.

Tiesa, vien Europos Sąjungos pritarimo stojant į Pasaulinę prekybos organizaciją toli gražu neužteks. Lemiamą balsą turės JAV, Kinija ir Japonija. Tačiau įkalbėti šias valstybes bus kur kas sunkiau. Rusija beveik neprekiauja su Japonija, su kuria nesutaria dar nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir tebekovoja dėl kai kurių teritorijų. Prekyba su JAV taip pat ne kažin kokia. Rusijos rinka kol kas patraukliausia kinams, kurių pigius prastos kokybės gaminius noriai perka paprasti rusai.

Tikėdamasi greitai tapti Pasaulinės prekybos organizacijas nare, Rusija jau pasižadėjo sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų gamybą, nors taip ir nepasirašė vadinamojo Kioto protokolo. Tiesa, Rusijos politikai žada tai padaryti artimiausioje ateityje. Rusijai toks protokolas atneš daugiau žalos negu naudos, tačiau kito kelio pagerinti santykiams su Vakarų valstybėmis šiuo metu tikriausiai nėra.

Gražina MINKAUSKAITĖ

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija