Kernavė - pasaulio
kultūros paveldo sąraše
Kazimieras DOBKEVIČIUS
|
Archeologijos profesorius
daktaras Aleksas
Luchtanas Kernavėje
|
|
Kernavės valstybinio
kultūrinio rezervato
direktorius Saulius Vadišis
skelbia šventės pradžią
Autoriaus nuotraukos
|
|
Viduramžių kariai iš Lenkijos
|
|
Kernavės XIV amžiaus
gyvenvietės maketas
|
Rytų Kinijos Sužou mieste birželio 28 - liepos
7 dienomis vykusioje 28-oje UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijoje
nuspręsta į Pasaulio kultūros paveldo sąrašą įtraukti Kernavės (Širvintų
r.) archeologinę vietovę. Seniai žinojome apie turiningą Kernavės
istorinę praeitį, tačiau tik 1968 metų gegužę, kuomet melioratoriai,
kasdami trasą, aptiko Aukuro piliakalnio prieigose senosios XIV
amžiaus pirtelės pamatinį medinių rąstų vainiką, tapo akivaizdu
- pagaliau užčiuoptas viduramžių Kernavės miesto archeologinis siūlo
galas. Spaudoje pasipylė straipsniai antraštėmis: Surasta Lietuvos
Pompėja, Žilagalvė Kernavė - Lietuvos Troja, Kernavė - archeologijos
Meka ir t.t. Susirūpinta šios unikalios vietovės išsaugojimu. Buvo
nutraukta žemės ūkio veikla 18-22 ha teritorijoje Pajautos slėnyje.
(O juk buvo sėjami ir auginami rugiai. Surištų rugių pėdai stovėjo
gubomis. Šių eilučių autoriui savo akimis teko matyti šį reginį
1954-1965 metais...).
Dabar, kai Kernavė tampa viena žymiausių archeologijos
vietovių pasaulyje, ją pradės lankyti viso pasaulio turizmo entuziastai,
mokslininkai, kurie norės pamatyti žilagalvę Lietuvos sostinę. Liepos
4-6 dienomis jau šeštus metus vykstančias Gyvosios archeologijos
dienas Kernavėje, o tuo pačiu ir į Lietuvos karaliaus Mindaugo
karūnavimo Valstybės dienos šventę XXI amžiaus korespondentas
atvyko jau pirmąją šios šventės dieną.
Gyvosios archeologijos dienų šventės šurmulyje
suradau Vilniaus universiteto profesorių, archeologijos mokslų daktarą,
jau 25 metus dirbantį Kernavės archeologijos draustinyje, mokslinių
kasinėjimų vadovą Aleksą Luchtaną. Mokslininkas, pasipuošęs egzotišku
XII - XIV amžių lietuvių drabužiu, sutiko atsakyti į korespondento
klausimus.
Prieš porą savaičių Lietuvą pasiekė džiugi žinia:
Kernavės kultūrinis rezervatas įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros
paveldo sąrašą. Profesoriau, papasakokite išsamiau apie Kernavę.
Visi labai nudžiugome išgirdę šią žinią. Tai didelis
visų Lietuvos mokslininkų, istorikų, archeologų veiklos įvertinimas.
Tikėsimės žymiai didesnio Lietuvos valdžios vyrų dėmesio Kernavei.
Neginčijama, kad Kernavė XIII amžiuje buvo vienas reikšmingesnių
Lietuvos valstybės formavimosi centrų. Čia, gynybinių piliakalnių
papėdėje, XII - XIV amžiais išauga viduramžių miestas, turėjęs apie
tris keturis tūkstančius gyventojų. Miestas su gatvėmis ir namais,
su nagingų amatininkų dirbtuvėmis. Dar 1279 metais, aprašant nesėkmingą
kalavijuočių žygį į kunigaikščio Traidenio žemę, Kernavė paminima
eiliuotoje Livonijos bei Hermano Vartbergės kronikose. Paskutinis
židinys Pajautos slėnyje užgeso 1390 metais po galingo kryžiuočių
antpuolio. Deja, sudegusių pilių jau niekas neatstatė. Nuo XV amžiaus
gyventojai palieka Pajautos slėnį ir kuriasi už piliakalnio esančioje
viršutinėje terasoje...
Esate sakęs, kad tokios pilys kaip Kernavė mūsų
valstybės aušroje apgynė mūsų kalbą, kultūrą. Jau 25 metus darbuojatės
šiame archeologiniame draustinyje. Aptikote daug įdomių radinių
ir visą tą laikotarpį teigėte, jog aptikta, ištyrinėta tik vienas
procentas visos teritorijos.
Žinoma, darbų čia liko dar labai daug, nesuklysiu
sakydamas, kad keliems šimtmečiams, o gal ir daugiau. Kernavės archeologijos
ir istorijos muziejus - rezervatas, įkurtas 1989 metais. Tai unikalus
archeologijos, istorijos ir gamtos paminklų kompleksas, apimantis
196,2 ha teritoriją: Pajautos slėnį, penkis piliakalnius ir dalį
Neries viršutinės terasos, esančios dabartiniame miestelyje ir jo
prieigose. Rezervate šiuo metu yra 36 archeologijos, istorijos ir
kultūros paminklai. Šioje zonoje draudžiama ūkinė veikla, galinti
padaryti žalą archeologijos, istorijos ir kultūros paminklams bei
pažeidžianti gamtinius procesus. Vienas išraiškingiausių rezervato
akcentų - piliakalniai. Lietuva - piliakalnių kraštas, jų priskaičiuojama
iki kelių tūkstančių, tačiau niekur nerasime šalia vienas kito dunksančių
penkių piliakalnių. Tai nepakartojamas gamtos (pasitraukusio ledyno)
ir žmogaus veiklos palikimas.
Seniausias piliakalnis - centrinis, nupjauto kūgio
formos Aukuro kalnas apgyventas I tūkstantmetyje prieš Kristų. Jau
XIII - XIV amžiais visi penki piliakalniai, sutvirtinti pylimais
ir gynybiniais įtvirtinimais, sudarė vieningą gynybinį kompleksą.
Kernavės miesto kvartalai išsidėstė piliakalnių papėdėje - Pajautos
slėnyje. Daugelio metų archeologinių tyrinėjimų duomenys sudaro
galimybę rekonstruoti viduramžių Kernavę. Jos širdis buvo Aukuro
piliakalnis. Pilis turėjo galingus įtvirtinimus, tad čia buvo įsikūręs
didysis kunigaikštis. Prabangos dalykų gausa irgi rodo čia buvus
didžiojo kunigaikščio rezidenciją. Pilies kalno radiniai kalba ką
kita. Aiškiai būta amatininkų apgyvento papilio. Grynai gynybinio
pobūdžio buvo Mindaugo sosto piliakalnis. Matyt, jis naudotas
kaip slėptuvė, gynybinis forpostas, saugojęs centrinį Aukuro kalną.
Tikėtina, kad čia gyveno kunigaikščio įgulos kariai. Lizdeikos piliakalnis
kol kas nekasinėtas. Manoma, kad jis atliko tokią pačią funkciją
kaip ir Mindaugo sosto piliakalnis. Bene daugiausia klausimų kelia
penktojo Kernavės piliakalnio - Žvalgakalnio funkcinė reikšmė. Žvalgomųjų
tyrinėjimų metu čia rasta tik keletas šukių. Jokių įtvirtinimų ar
pastatų jame nebuvo. Gali būti, kad tai yra nebaigtas statyti gynybinis
piliakalnis. Už 100 metrų į šiaurę nuo jo yra to paties laikotarpio
tyrinėtas kapinynas. Daug laiko sugaišome, kol jį suradome. Nedidelis
atstumas tarp paminklų rodo, kad Žvalgakalnis galėjo būti ir apeiginė
kulto vieta.
Atlikti stacionarūs bei žvalgomieji archeologiniai
tyrinėjimai Kernavės viduramžių paminklų komplekse leidžia apibrėžti
to meto miesto ribas. Žemutinis miestas Pajautos slėnyje buvo ne
mažesnis nei vienuolikos hektarų ploto, o dar per 1,5 ha užėmė amatininkų
pastatai Pilies kalne. Apytikriai buvo apgyvendintas trylikos hektarų
plotas ( žinoma, be keturių piliakalnių). Tyrinėta kauladirbio sodyba
slėnyje siekė arti 1000 m. Iš viso šiame plote galėjo būti iki 135
sodybų.
Kernavės lankymą labai pagyvino prieš šešerius
metus surengta pirmoji paroda Gyvosios archeologijos dienos. Nuo
tada ir prasidėjo didžiulis žmonių antplūdis į senąją Lietuvos sostinę.
Sakykite, kokia dabar prognozuojama ateitis Lietuvos archeologijos
Mekai?
Archeologija mums dovanoja stebuklą - grąžina
į tolimą praeitį, į mūsų civilizacijos ištakas, leidžia prisiliesti
prie to, ką lietė protėvių rankos prieš šimtus ar tūkstančius metų.
Gyvoji archeologija - praeities atkūrimas mūsų sukauptų žinių pagrindu.
Kernavė - Lietuvos valstybingumo lopšys, tad šią šventę skiriame
Mindaugo karūnavimo dienai - Valstybės dienai. Šiemet pasikvietėme
daug svečių - iš Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Vokietijos. Visi,
kurie nori, gali patys atsiskelti titnago skeltę, nužiesti puodą,
nusikalti monetą, iššauti strėlę iš lanko, pagaliau išsimaudyti
kubile. Svečiai galėjo pasijusti viduramžių gyventojais. Daugiausia
žiūrovų sutraukė viduramžių karių kovos. Aptvertoje aikštelėje,
negailėdami jėgų, vienas kitą kardais ir kirviais pliekė baltarusių
karybos klubo Kniažy guf nariai, lenkų Jantar ir lietuvių klubo
Varingis kariai. Trisdešimt septyniose palapinėse įsikūrė meistrai,
dauguma jų profesoriai, dėstytojai, susibūrę į Lietuvos eksperimentinės
archeologijos klubą Pajauta, o taip pat užsienio svečiai demonstravo
įvairius amatus. Šio festivalio rengėjai pasikvietė vokiečių neofolkloro
grupę Fidelius, koncertavusią daugelyje Europos valstybių. Esame
labai patenkinti svečių gausa, o taip pat dideliu žiūrovų susidomėjimu.
Ateitį matome tikrai džiugią, daug žadančią. Apsilankius Kernavėje
vieną kartą, norisi čionai ir vėl sugrįžti. Virš šimtamečių ąžuolų,
didingų piliakalnių, pilkapių ir kapinynų, virš legendinio Pajautos
slėnio sklando mūsų protėvių dvasia, kviečianti mus ateiti prie
savo valstybės ištakų pasisemti stiprybės rytdienos darbams.
Ačiū už išsamų pasakojimą. Geros kloties ateities
darbuose.
* * *
Dabartinis Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato
direktorius Saulius Vadišis tikrai patenkintas, nes aiškiai mato
ateities gaires. Pamokos Lenkijoje, analogiškame Biskupino renginyje,
išėjo į naudą. Sužadino mūsų piliečių domėjimąsi istorija, archeologija.
Laukiama išskirtinio užsienio turistų dėmesio.
Kernavės seniūnas Virginijus URBONAS (pareigas
eina nuo 2001 metų pavasario) pasakoja: Kernavės seniūnijoje gyvena
490 žmonių. Šiais metais gimė keturi vaikai, mirė trylika gyventojų.
Daugiavaikių šeimų trylika, o neįgaliųjų esama net keturiasdešimt
keturiose. Pati Kernavė turi 320 gyventojų. Seniausi jos gyventojai
- Monika Bieliauskienė, Janina Ivanauskienė jau atšventė 92-uosius
gimtadienius. Auksines vestuves atšoko 90 metų Antanas Borusevičius
su žmona Ona. Pasak seniūno, Kernavė ir jos apylinkės tuštėja: miršta
arba išsikelia kitur gyventi senbuviai, daugėja atvykstančiųjų.
Manoma, kad ateityje Kernavė taps turtingesnių žmonių miegamuoju
rajonu.
Kasmet mieste atsiranda kas nors nauja. Pernai
spalio pabaigoje Kernavėje buvo pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam.
Jį sukūrė Lietuvos dailės akademijos profesorius Antanas Kmieliauskas.
Fundatorius - Kernavės klebonas monsinjoras Česlovas Krivaitis.
Skulptūra pastatyta klebonijos sode, o ne pirmosios Kernavės bažnyčios
šventoriuje, kaip to norėjo parapijos tikinčiųjų komitetas.
Seniūnija aktyviai dalyvauja miesto plėtros ir
ateities vizijos kūrimo darbe. Šiuo metu vyksta Kernavės bendrojo
plano ir kitų projektų analizė, bendradarbiaujama su mokslininkais.
Pamažu miestelis keičiasi. Atliekami vandentiekio rekonstrukcijos
darbai, montuojami vandens valymo įrenginiai (mat vandenyje per
daug geležies), pastatytas labai modernus viešasis tualetas, išasfaltuota
Traidenio gatvė, tvarkomi keliai, praplėsta automobilių stovėjimo
aikštelė prie Pajautos parduotuvės, įrengtas Kriveikiškio (seniausios
Kernavėje) gatvės pagrindinės dalies apšvietimas, sutvarkytas kelias
į Kunigiškių kaimą, remontuojamas ir į Pakalniškes, kur įsikūrusi
Jauniaus ir Kristinos Ranonių keramikos bei meno kūrinių galerija
(1,5 km nuo Kernavės).
Seniūnija ir bendruomenė pernai ir šiemet organizavo
gyventojams verslo bei paslaugų, kaimo turizmo organizavimo, darbo
kompiuteriu kursus, įvairius seminarus. Seniūnas sako, kad Kernavės
priėmimas į UNESCO pasaulio kultūros sąrašą sudaro galimybę plėsti
turizmą, jau svarstoma galimybė statyti motelius (viešbučius) turistams.
Atsiras daug naujų darbo vietų.
Kernavė turi visas galimybes klestėti ir skelbti
pasauliui apie senovės lietuvių sukurtą valstybę.
© 2004 "XXI amžius"
|