Dėl savo vietos Europos Sąjungoje
kovoja prancūzų ir airių kalbos
Šalia Avinjono esančioje pilyje naujųjų Europos
Sąjungos (ES) narių ambasadoriai bei vyriausybių nariai susirinko...
mokytis prancūziškų veiksmažodžių. Toks susitikimas buvo surengtas
po kelias valandas trukusių gramatikos pratybų bei telefoninio bendravimo
pamokų, po kurių laukia intensyvus kursas apie Prancūzijos kultūrą,
rašo laikraštis Guardian. Naujokų kalbinių įgūdžių mokymo stovykla
- tai vienas naujausių projektų, kuriuos parengė Prancūzijos frankofonijos
agentūra, siekdama atgaivinti platesnį prancūzų kalbos vartojimą.
Niekas kol kas nepaskaičiavo, kokią įtaką dešimties
naujų ES šalių priėmimas turėjo prancūziškai kalbantiems ES tarnautojams,
tačiau pirmieji ženklai yra geri. Mokyklos Avinjone įkūrimas atspindi
augantį Paryžiaus nerimą, kad ES, iš pradžių įsteigta kaip prancūziška
institucija su pagrindinėmis būstinėmis prancūziškai kalbančiose
šalyse, suformuota pagal Prancūzijos valdžios institucijų modelį
bei kurios pagrindinė kalba yra prancūzų tolsta nuo savo šaknų.
1997-2002 metais prancūzų kalbos vartojimas rengiant Europos Tarybos
dokumentus sumažėjo 24 proc. Tuo tarpu anglų kalbos vartojimas šoktelėjo
32 proc. Naujųjų ES valstybių narių pareigūnų apklausa parodė, kad
beveik 70 proc. jų antroji kalba yra anglų. Į ES įstojus dešimčiai
naujų narių, bloko vertimų skyriaus biudžetas šoktelėjo 0,8 proc.:
nuo 868 mln. iki daugiau nei vieno milijardo eurų. Manoma, kad anglų
kalba bus pagrindinė priemonė siekiant nutiesti tiltus tarp skirtingų
kalbų valstybių.
Tai nesiejama su antipatija angliškajai kultūrai
ar kalbai. Tai taip pat nėra sietina su antipatija Amerikai, - sakė
Stefanas Lopesas, atsakingas už ES narių skatinimą kalbėti prancūziškai.
- Mes manome, kad pavojinga skatinti vienodumą. Anglų kalba yra
grobuonis, naikinantis kitas kalbas. Kai žmonės kalba angliškai,
kitos kalbos tiesiog sutriuškinamos. Iki šiol naujoji mokymo programa
pasiteisino. Dešimtys aukšto rango diplomatų iš Estijos, Lenkijos
bei kitų šalių užsiregistravo į 1500 eurų kainuojančius vienos savaitės
prancūzų kalbos kursus, už kuriuos sumokės Frankofonijos agentūra.
Kiekvienas mokinys, nepaisant jo statuso, turės laikytis griežtų
taisyklių: kalbės tik prancūziškai, naršydamas internete naudosis
tik prancūziška programine įranga, kuri taisys gramatines klaidas,
skaitys laikraščius ir žiūrės televiziją tik prancūzų kalba.
Briuselyje trys tūkstančiai žemesniojo rango pareigūnų
jau turėjo naudos iš prancūzų kalbos pamokų. Neseniai prancūzų kalbos
skatinimo programa išsiplėtė už ES diplomatinės arenos ribų ir ėmė
skatinti jaunus žmones naujosiose valstybėse narėse kalbėti prancūziškai.
Šios kampanijos plakatuose vaizduojami žmonės, pasiklydę dykumoje,
ir užrašas: Nelaukite, kol bus per vėlu mokytis prancūzų kalbos.
Frankofonijos agentūra siekia suteikti galimybę
mokytis ir užtikrinti, kad diplomatai nesijaustų verčiami kalbėti
tik angliškai. Žmonės Europos Sąjungoje vis tiek nekalba normalia
anglų kalba. Jie kalba Briuselio kalba, kuri neturi jokio subtilumo
ir yra netaisyklinga.
Jei prancūzai siekia, kad prancūzų kalba būtų
ES institucijose, tai Dublinas siekia, kad airių kalba taptų oficialiąja
Europos Sąjungos kalba. Tokiu atveju oficialiųjų kalbų skaičius
padidėtų iki 21, skelbia tinklalapis EUpolitix.
Airių pastangas paskatino ES plėtra ir tai, kad
oficialiosiomis tapo latvių, maltiečių ir kitos kalbos. Tačiau politinių
priežasčių skatinamam siekiui paskelbti airių kalbą oficialiąja
gali būti pasipriešinta.
Jau dabar kyla sunkumų, nes ES teisės aktus tenka
versti į visas 20 kalbų. Kai kurie netgi lygina dabartinį oficialiųjų
kalbų pagausėjimą su mitiniu Babelio bokštu, kurį statant bendras
pastangas sužlugdė nesusikalbėjimas.
Airių, arba gėlų, kalba nėra paplitusi netgi pačioje
Airijoje. 2002 metų duomenimis, ja susikalbėti gali vos 36 proc.
iš 3,9 mln. Airijos gyventojų. Kasdien airių kalbą vartoja tik apie
350 tūkst. šalies gyventojų.
Galvojant apie sąnaudas, susijusias su poreikiu
įdarbinti iki 110 naujų vertėjų raštu ir 40 vertėjų žodžiu, reikėtų
atsižvelgti į tai, kad, pavyzdžiui, lavių kalba yra pagrindinė 2,3
mln., o maltiečių - 397 tūkst. žmonių.
Iniciatyvą pristatęs Airijos kaimo reikalų ministras
Eimonas O'Kuivas lygino gėlų kalbą su švedų, danų ir suomių kalbomis,
kurias vartoja atitinkamai 8,9 mln., 5,4 mln. ir 5,2 mln. ES piliečių.
Sėkmės atveju, o mes esame įsitikinę, kad taip ir bus, airių kalba
būtų prilyginta suomių, švedų, danų ir maltiečių kalboms, - sakė
ministras.
Airių ir liuksemburgiečių kalbos yra vienintelės
ES valstybinės kalbos, kurios nėra pripažintos oficialiosiomis Sąjungos
institucijose.
© 2004 "XXI amžius"
|