Dirbame siekdami pasinaudoti
Europos Sąjungos privalumais

Sekmadienį, rugpjūčio 8 dieną, Lietuva ir dar devynios Vidurio ir Rytų Europos valstybės minėjo mažą sukaktį - narystės Europos Sąjungoje (ES) šimtadienį. Visateisėmis šios organizacijos narėmis mūsų šalis bei Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Vengrija, Slovėnija, Slovakija, Malta ir Kipras tapo šių metų gegužės 1 dieną. Šimtas dienų - nedidelis laiko tarpas dideliems darbams nuveikti, tačiau ir nemenka paskata ateities veiksmams viename galingiausių pasaulio ekonominiame bloke, dabar jungiančiame 25 valstybes ir juose gyvenančius 455 milijonus žmonių.

Vyriausybė sieks, jog visa suderėta parama Lietuvai - daugiau nei 10 milijardų litų per trejus metus - būtų tinkamai pasinaudota. Yra apskaičiuota, kad 2004-2006 metais struktūrinių fondų paramą galėtų gauti apie 18 tūkstančių įmonių, papildomai būtų sukurta apie 50 tūkstančių darbo vietų.

Apie tai, kuo reikšmingas Lietuvai buvo pirmasis šimtadienis ir apie artimiausios ateities darbus, interviu su Lietuvos Respublikos ministru pirmininku Algirdu Brazausku.

Kuo svarbus Lietuvai narystės Europos Sąjungoje šimtadienis?

Mes, visi šalies žmonės, jau supratome ir pamatėme - esame visateisiai Europos Sąjungos piliečiai, mūsų balsas yra girdimas, mūsų šalies interesai tokie pat svarbūs kaip ir Prancūzijos, Lenkijos ar kitų valstybių.

Birželį išsirinkome savo atstovus į Europos Parlamentą, netrukus patvirtinsime Lietuvos atstovą Europos Komisijoje, kartu su kitomis valstybėmis galutinai apsisprendėme dėl ES Konstitucijos, dokumento, kuris leis užtikrinti skaidresnį ir efektyvesnį išsiplėtusios ES veikimą.

Turėjome užtektinai darbų ir Lietuvoje. Daugiau nei 230 tūkstančių šalies žemdirbių užpildė paraiškas tiesioginėms išmokoms už pasėlius gauti, ir už šiuos metus jie sulauks apie šešis kartus didesnės ES paramos nei mūsų valstybė galėdavo mokėti iki šiol. Verslininkai, žemdirbiai, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos jau rengia ir teikia projektus, kad galėtų gauti solidžią paramą iš Europos Sąjungos fondų.

Galiu pasakyti, kad sklandžiai įsiliejome į ES šeimą ir sėkmingai dirbame siekdami kuo geriau pasinaudoti šios narystės privalumais.

Kaip vertinate Lietuvos atstovų galimybes atstovauti mūsų krašto interesams vienoje iš ES institucijų - Europos Parlamente?

Mūsų žmonės birželio mėnesį pirmą kartą istorijoje išrinko trylika Europos Parlamento narių. Kaip žinote, šie žmonės duoda priesaiką Europai ir dirba visiems jos žmonėms. Noriu tikėti, kad mūsų parlamentarai garsės konstruktyviu darbu siekdami geriausių sprendimų ir visoms ES šalims, ir Lietuvai.

Kokių artimiausių sprendimų, turėsiančių įtakos Lietuvos ateičiai, galime laukti iš Briuselio?

Narystė ES mums kelia nemažai uždavinių. Svarbu, kad šioje organizacijoje veiktume kaip savimi pasitikinti valstybė, nelaukianti nurodymų ar direktyvų, o pati suprantanti, ką ir kaip daryti. Esu įsitikinęs, kad narystę turime panaudoti Lietuvos gerovei didinti, socialinio išsivystymo skirtumams ir bendro Lietuvos atsilikimo nuo ES šalių senbuvių mažinti.

Dabartinėje ES darbotvarkėje svarstomi ir mums aktualūs klausimai: pasirengimas prisijungimui prie Šengeno erdvės, Lietuvos infrastruktūros, ypač energetikos, sujungimas su ES tinklais, Baltijos jūros ir upių ekologinė apsauga. Didžiulės svarbos Lietuvai turės ir prasidėjusios derybos dėl 2007-2013 metų ES finansinės perspektyvos, tai yra kito ES biudžeto paskirstymo. Čia mūsų prioritetai būtų finansinė parama Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, parama iš struktūrinių fondų, lėšos žemės ūkiui, Kaliningrado tranzitui ir kitoms reikmėms.

Lietuvai stojant į ES suderėta nemaža finansinė parama. Ar sugebėsime tinkamai ja pasinaudoti?

Ne kartą esu minėjęs, kad Vyriausybė sieks, jog visa suderėta parama - daugiau nei 10 milijardų litų per trejus metus - būtų tinkamai pasinaudota. Lietuva laiku pateikė pirmuosius transporto ir aplinkosaugos projektus. Rengiami ir vertinami projektai žemės ūkiui, kitiems ekonomikos sektoriams.

Matome, kad ES struktūrinių fondų parama liepos pabaigoje jau yra kone dvigubai didesnė nei sumokėjome į ES biudžetą. Avansu iš ES struktūrinių fondų gavome daugiau nei 260 milijonų litų. Yra apskaičiuota, kad 2004-2006 metais struktūrinių fondų paramą galėtų gauti apie 18 tūkstančių įmonių, papildomai būtų sukurta apie 50 tūkstančių darbo vietų.

Be struktūrinių fondų lėšų, Lietuva dar gaus ES finansinę paramą Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijai nutraukti. Europos Sąjunga taip pat finansuos palengvinto tranzito tarp Rusijos ir jos Kaliningrado srities techninius klausimus.

Matome, kad pinigų yra užtektinai, tikiuosi, kad visus juos Lietuva pasiims. Vyriausybė sieks užtikrinti, kad visos gautos lėšos būtų panaudotos racionaliai ir pagal paskirtį.

Interviu parengė Informacijos
ir komunikacijos departamentas

© 2004 "XXI amžius"