Tarptautinių teismų įtaka
valstybėms toliau didės

Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjas akademikas prof. Pranas Kūris Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Didelę tarptautinių teismų įtaką Europos valstybių teisei Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjas akademikas prof. Pranas Kūris vadina nauju ir labai reikšmingu fenomenu. Gegužę prof. P. Kūris paliko Strasbūre įsikūrusį Europos žmogaus teisių teismą, kurio teisėju buvo nuo 1994 metų, ir persikėlė į Liuksemburgą. Čia jau trejetą mėnesių jis dirba vienu iš 25 Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjų. Prof. P. Kūris atsakė į Eltos klausimus Vilniuje, atvykęs čia pailsėti ir sutvarkyti administracinių reikalų.

Per trejetą mėnesių daugelis jau spėjome pajusti, ką reiškia būti naujaisiais europiečiais. Dėl to, kad tapome ir potencialiais Europos Teisingumo Teismo procesų dalyviais, kol kas tarsi niekas nepasikeitė. Tad ką tai reiškia Lietuvai ir jos teisinei sistemai?

Šiam teismui gali tekti aiškintis, ar Lietuvos įstatymai atitinka ES teisės aktus, ar valstybė tinkamai suvokia savo, kaip ES narės, teises ir pareigas. Nuo gegužės 1 dienos ES teisės normos tapo sudedamąja mūsų valstybės teisinės sistemos dalimi. Bendrijos teisė turi viršenybę valstybių narių nacionalinės teisės atžvilgiu, ji tiesiogiai veikia ir tiesiogiai taikoma kiekvienoje valstybėje narėje.

Nors šiandiena Europos teisės aktų visuma - acquis communautaire - jau inkorporuota į nacionalinę teisinę sistemą, kyla įvairių klausimų dėl efektyvaus šių normų įgyvendinimo ir tinkamo interpretavimo. Dėl to daug diskutuojama.

Net nustebau, kaip išsamiai šia tema pasisakė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prodekanas Tomas Davulis. Kalbėdamas apie Europos Bendrijos (EB) teisės įtaką Lietuvos darbo teisei, kaip vieną opiausių problemų, jis išskyrė EB darbo teisės perėmimą - svarbu tai padaryti nepažeidžiant veikiančios nacionalinės darbo teisės sistemos. Jis mato neigiamų tendencijų, kai, keičiant teisės normas, ES teisės aktai klaidingai interpretuojami. O šito būtina išvengti. Labai svarbu įsigilinti ir perprasti ES teisės aktus.

Europos Bendrijų statistikos tarnybos duomenimis, 80 proc. visų ekonominės teisės normų ir apie 50 proc. visų likusių vidaus teisės normų valstybėse narėse susijusios su ES teise. Nacionaliniams teismams gali kilti klausimų, ar įstatymai tinkamai pakeisti.

Jau dabar Lietuvos teismai turi taikyti Bendrijos teisę nagrinėdami vidaus bylas. Jie privalo vadovautis Europos Bendrijų teisminių institucijų sprendimais, o iškilus ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimui - turi teisę kreiptis į kompetentingą Europos Bendrijų teisminę instituciją dėl prejudicinio sprendimo.

Be to, bet kurios valstybės nacionaliniam teismui kreipusis dėl prejudicinio sprendimo, kita valstybė taip pat gali prisijungti ir tapti teisminio nagrinėjimo dalyve. Prejudicinė procedūra - tai bendradarbiavimo tarp nacionalinių teismų ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo forma.

Prejudiciniai sprendimai yra privalomi ir įpareigoja visų valstybių narių nacionalinius teismus. Pastaraisiais metais tokie kreipimaisi sudaro apie pusę visų Teisingumo Teismo nagrinėjamų bylų.

Kai sakome „Europos Bendrijų teisminės institucijos“, kalbame apie Teisingumo Teismą ir Pirmosios instancijos teismą, kuris ėmė funkcionuoti prieš keliolika metų ir palengvino Teisingumo Teismo darbą. Kadangi Pirmosios instancijos teisme nagrinėjamų bylų vis daugėja, Nicos sutartimi dar buvo numatyta steigti ir teisėjų kolegijas. Tai nauji, vadinamieji specialūs teismai, kurių sprendimus būtų galima apskųsti Pirmosios instancijos teismui. Įsigaliojus Europos Konstitucijai, Pirmosios instancijos teismas bus vadinamas Bendruoju teismu.

Ateityje Europos Bendrijų teisminėms institucijoms teks spręsti vis daugiau bylų, susijusių su atskirų valstybių narių ekonominiu vystymusi. Kaip žinome, Pirmosios instancijos teismas šiuo metu nagrinėja JAV programinės įrangos milžinės „Microsoft“ bylą. Panašiose bylose teks dalyvauti ir teisėjams nuo Lietuvos.

Naujas ir labai reikšmingas fenomenas, kad tarptautiniai teismai dabar kuria tam tikrą jurisprudenciją ir daro didžiulę įtaką valstybių teisei: ir procesinei, ir materialinei. Europai vienijantis, tarptautinių teismų sistema labai išsiplėtė. Prisiminkime, kad prieškariu Europoje iš viso veikė tik vienas tarptautinis teismas - Nuolatinis tarptautinio teisingumo teismas Hagoje. Jis sprendė ir trejetą Lietuvos bylų: pateikė konsultacines išvadas dėl Kaišiadorių geležinkelio atkarpos, dėl Panevėžio-Saldutiškio geležinkelio atkarpos nuosavybės ir dėl Klaipėdos konvencijos interpretavimo. Bet nuolatinio teisėjo šiame teisme Lietuva neturėjo.

Dabar Pirmosios instancijos teisme dirba Lietuvos teisėjas Vilenas Vadapalas, Europos žmogaus teisių teisme nuo lapkričio 1 dienos dirbs teisėja Danutė Jočienė. Taigi Lietuvos teisininkai dalyvauja tarptautinių teismų darbe ir mato, kaip veikia Europos teisės normos „iš vidaus“, per konkrečias bylas.

Vis dėlto ar Teisingumo Teisme nepasikartos „šaltas dušas“, panašus į Lietuvos pralaimėtų bylų seriją Europos žmogaus teisių teisme, kai 1994 metais ratifikavus vienuoliktąjį Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolą plačiai išgarsėjusių kaltinamųjų ir nuteistųjų advokatai suskubo rašyti skundus į Strasbūro teismą greičiau negu mūsų įstatymų leidėjai - pataisyti konvenciją pažeidžiančius teisės aktus. Konstatavęs žmogaus teisių pažeidimus, tarptautinis teismas iš Lietuvos mokėtojų kišenės po kelerių metų priteisė solidžias kompensacijas.

„Šalto dušo“ neprognozuočiau. Vis dėlto ES teisės normoms taikyti pastaraisiais metais skiriamas didelis dėmesys. Šių normų inkorporavimas į Lietuvos teisinę sistemą įnešė naujovių, tačiau Lietuvos teisėjai jau kelerius metus rengiami taikyti šias normas. Organizuojamos konferencijos, darbo vizitai. Ir šį rudenį Europos Bendrijų Teisingumo Teisme planuojama priimti dvi grupes Lietuvos teisėjų, kuriems teks nagrinėti su ES teise susijusias bylas.

Tad kokie reikalai Lietuvą gali greičiausiai atvesti į Teisingumo Teismą?

Matau dvi galimybes. Pirmieji turėtų būti prejudiciniai prašymai iš nacionalinių teismų, nes tikrai atsiras ne visai suprantamų dalykų, ar atitinka tam tikras Lietuvos įstatymas kokią nors ES direktyvą.

Antra galimybė - Lietuva nesilaikys kokios nors direktyvos ir Europos Komisija už tai nubaus. Tada Lietuva galės kreiptis į Teisingumo Teismą, skųsdama Komisijos sprendimą.

Tiesa, yra dar viena galimybė Lietuvai anksčiau įsijungti į šio teismo teiseną - nelaukiant, kada bus koks nors procesas dėl pačios šalies veiksmų. Kadangi ES direktyvos yra bendros ir privalomos visoms šalims, Lietuva gali įstoti į procesą tada, kai kita valstybė kreipiasi dėl kokios nors direktyvos prejudicinio išaiškinimo.

Kaip tik šį rudenį, rugsėjo ar spalio mėnesiais, bus nagrinėjama byla dėl vienos tarptautinės konvencijos. Bendrajame teisėjų susirinkime jau nusprendėme šią bylą išsiųsti visoms valstybėms. Taigi gali dalyvauti ir Lietuva, ir kitos šalys: galima atsiųsti savo atstovus, galima raštu pateikti pastabas. Tai būtų gera mankšta, geras apšilimas Lietuvos Vyriausybės atstovams. Juk ateis laikas, kai ir Lietuva nori nenori su šiais klausimais susidurs.

Tam, kad žmonės turėtų galimybę susipažinti su Teisingumo Teismo sprendimais lietuvių kalba ir geriau suvokti, ką jis sprendžia, kaip aiškina konkrečias direktyvas, Lietuva, kaip ir kitos šalys, turės paskelbti šio teismo sprendimų rinkinį iš viso 50 metų gyvavimo laikotarpio. Vertėjų grupė Liuksemburge atrinktus sprendimus jau verčia ir kokių 20 sprendimų vertimų tekstus aš jau peržiūrėjau.

Norėčiau pasakyti, kad Teisingumo Teismo jurisprudencija yra labai gausi. Per 40 metų sukauptą šio teismo sprendimų rinkinį - daugiau kaip 600 tomų - esu padovanojęs Lietuvos teisės universiteto bibliotekai, kad studentai, doktorantai, dėstytojai ir praktikuojantys teisininkai galėtų tiesiogiai susipažinti su šio teismo sprendimais.

Ar sudėtinga kreipimosi į Europos Teisingumo Teismą procedūra?

Kreipimosi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą procedūra panaši į tą, kuri taikoma kreipiantis į nacionalinius teismus. Tačiau ji turi ir savo specifiką. Pirma, keliuose ES teisės aktuose nustatytos išsamios taisyklės, reglamentuojančios šią procedūrą. Antra, išlaikoma pagarba oficialioms ES valstybių narių kalboms (nuo 2004 m. gegužės 1 d. tokių kalbų yra dvidešimt). Trečia, kreipimosi procedūra priklauso ir nuo to, kokiu klausimu kreipiamasi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą.

Neseniai teismas pakeitė savo darbo reglamentą, kad kai kurios proceso dalys būtų trumpesnės ir paprastesnės. Bylos nagrinėjimą sudaro dvi procedūros: rašytinė ir žodinė. Pateikiant teismo sekretoriatui ieškinį, skundą arba prašymą dėl prejudicinio sprendimo, prasideda rašytinė procedūra. Teismas, esant tam tikroms aplinkybėms, turi galimybę taikyti pagreitintą ar supaprastiną nagrinėjimo procedūrą.

Teisingumo Teismo procesuose šalims turi būti privalomai atstovaujama. Valstybėms bei ES institucijoms Teisingumo Teisme turi atstovauti atstovas, kurį jos paskiria kiekvienai bylai. Visoms kitoms bylos šalims (fiziniams ar juridiniams asmenims) turi atstovauti advokatas.

Kreipusis su tiesioginiu ieškiniu ar apeliaciniu skundu (tokie skundai gali būti pateikiami dėl Pirmosios instancijos teismo sprendimo) pirmiausia ieškinys ar skundas registruojamas teismo sekretoriate, o vėliau per sekretoriatą pateikiamas atsakovui. Nacionalinis teismas, nusprendęs kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, sustabdo bylos nagrinėjimą iki tokio sprendimo gavimo momento. Nacionalinio teismo prašymas dėl prejudicinio sprendimo taip pat adresuojamas šio teismo sekretoriatui, kur išverčiamas į visas oficialias ES kalbas ir perduodamas valstybėms narėms bei Europos Bendrijų institucijoms.

Ypač svarbu tai, kad visus dokumentus Teisingumo Teismui pareiškėjas gali pateikti savo nuožiūra pasirinkta ES oficialia kalba. Tokia kalba gali vykti ir visas teisminis nagrinėjimas. Taigi ir Lietuvos fiziniai ar juridiniai asmenys savo ieškinius, o nacionaliniai teismai - prašymus dėl prejudicinio sprendimo - galės pateikti lietuvių kalba.

Proceso metu advokatai ir šalys taip pat gali kalbėti savo valstybės kalba.

Teisme vertėjų labai daug. Pagal projektus kiekvienai valstybei turėtų dirbti 24 vertėjai, tiek pat ir Lietuvai. Jau dabar turime dešimt vertėjų. Teismo posėdžiai dėl vertimo užsitęsia, procesas kiek sudėtingesnis. Bet vėliau, posėdžiaudami pasitarimų kambaryje, teisėjai jau kalba tik prancūziškai. Iš nacionalinių kalbų į prancūzų verčiami visi svarbiausi bylos dokumentai.

Ar įmanoma, kad į šį teismą kreiptųsi ne tik valstybės, tarptautinės institucijos, bet ir atskiri piliečiai?

Piliečio teisė kreiptis į Europos Bendrijų teismines institucijas su tiesioginiu ieškiniu įtvirtinta EB Steigimo sutarties 230 str. Čia numatyta fizinių (ir juridinių) asmenų galimybė pateikti ieškinius dėl ES institucijų priimtų teisės aktų panaikinimo Pirmosios instancijos teismui, su sąlyga, kad toks aktas yra jam skirtas arba, nors ir skirtas kitam asmeniui, yra tiesiogiai ar konkrečiai su juo susijęs. Į Teisingumo Teismą atskiras pilietis gali kreiptis su apeliaciniu skundu dėl Pirmosios instancijos teismo sprendimo, kai jis yra Pirmosios instancijos teismo bylos šalimi ir jį tiesiogiai liečia šio teismo priimtas sprendimas. Tačiau apeliacinis skundas gali būti paduodamas tik dėl teisės klausimų.

Be to, paprasti piliečiai gali kreiptis į Teisingumo Teismą netiesiogiai. Tokia galimybė atsiranda, kai bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas nutaria kreiptis dėl prejudicinio sprendimo į Teisingumo Teismą. Tai gali būti traktuojama kaip „tarpininkavimo procedūra“ atskiro piliečio atžvilgiu.

Ar bylinėjimasis Teisingumo Teisme yra brangus?

Procesas Teisingumo Teisme ir Pirmosios instancijos teisme yra nemokamas, nėra jokių mokesčių ar rinkliavų. Tačiau teismas paprastai nepadengia bylinėjimosi išlaidų. Dažniausiai teismas pateikia išvadą dėl tokių išlaidų paskirstymo arba šalys tokį paskirstymą nustato bendru sutarimu. Nesant teismo išvados dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kiekviena iš šalių padengia dėl jos susidariusias išlaidas. Be to, šalis, kuri nėra pajėgi padengti bylinėjimosi išlaidų, gali prašyti nemokamos teisinės pagalbos.

Europos Sąjungos institucijas ir organizacijas pristatančiame Lietuvos interneto tinklapyje skelbiama, kad Europos Teisingumo Teismui tenka spręsti tūkstančius bylų. Kokiu principu darbas paskirstomas teisėjams?

Bylų, kurias per metus išsprendžia Europos Bendrijų Teisingumo Teismas, skaičius nėra toks didelis. 2003 metais Teismas išsprendė 455 bylas, dešimtimi mažiau negu 2002 metais. Praėjusiais metais Teismą pasiekė 561 naujos bylos. Panaši ir ankstesnių metų statistika. Suprantama, kad dėl ES plėtros bylų daugės.

Bylas paskirsto teismo pirmininkas. Teismo darbas organizuojamas teisėjus suskirstant į trijų ir penkių teisėjų kolegijas, o iš trylikos teisėjų sudaroma Didžioji kolegija. Galimi atvejai, kai posėdžiauja ir visos sudėties teismas. Teismo statute išsamiai nurodyta, kokiais atvejais tai privaloma. Kitais atvejais teismui paliekama diskrecijos teisė - atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teismas gali nuspręsti perduoti nagrinėti bylą trijų ir penkių teisėjų kolegijoms, Didžiajai kolegijai ar visos sudėties teismui.

Ar turite šiame teisme savo kuruojamą sritį? Ar jau gavote pirmąsias bylas? Kiek žmonių dirba jūsų kabinete?

Dabar esu paskirtas teisėju pranešėju vienuolikoje bylų. Jų nagrinėjimas prasidės rugsėjo mėnesį. Teisingumo Teisme teisėjų specializacijos pagal atskiras sritis nėra - laikomasi universalumo principo, kad visi teisėjai turi nagrinėti įvairiausių sričių bylas.

Teisėją aptarnaujantis personalas nėra didelis. Mano kabinete dirba trys referentai, du asistentai ir sekretorė.

Ar labai skiriasi Europos žmogaus teisių teismo ir Teisingumo Teismo darbo specifika?

Visų pirma - kitokia bylų apimtis. Strasbūro teismas, kuris nagrinėja žmogaus teisių ir apskritai demokratijos klausimus, dabar turi apie 70 tūkstančių neišnagrinėtų bylų. Liuksemburgo teisme yra šiek tiek daugiau negu 500 bylų.

Turėdamas tiek bylų, Strasbūro teismas nepajėgia daug jų išnagrinėti viešuose posėdžiuose - vos 2-3 proc. Liuksemburgo teismas, priešingai, gal tik 2-3 proc. bylų nenagrinėja viešuose posėdžiuose. Išskyrus pirmadienius, praktiškai visomis darbo dieniomis vyksta vieši posėdžiai. Po to dar būna uždari posėdžiai, kada teisėjai, jau atskirai užsidarę, nagrinėja sprendimų variantus. Visą laiką tu dirbi ne tik su dokumentais, bet ir su žmonėmis. O tau padeda tavo kabinetas. Strasbūro teisme nėra kabineto - teisėjas turi tik vieną sekretorę, o teisininkai-referentai dirba bendrame sekretoriate susiskirstę pagal valstybes. Ir jeigu nagrinėjama Lietuvos byla, tai Lietuvai paskirtas referentas eina ir bendrauja su teisėju, su teisėju pranešėju ir t. t.

Strasbūro teismo nagrinėjamose bylose būtinai turi dalyvauti nacionalinis teisėjas. Ir jeigu jis dėl kokių nors aplinkybių turi nusišalinti - pavyzdžiui, jeigu anksčiau, dar nedirbdamas teisme, buvo pasisakęs dėl tos bylos,- tai vietoj jo paskiriamas kitos valstybės teisėjas. Tokios nacionalinių teisėjų sistemos nėra Liuksemburgo teisme. Lietuviškoje byloje aš galėsiu ir nedalyvauti, jeigu ta byla bus atiduota ne mano kolegijai.

Be to, Strasbūro teisme, jeigu bylą nagrinėja septynių teisėjų kolegija ir vienas ar keli teisėjai su kitų nuomone nesutinka, jie gali parašyti atskirą nuomonę, kuri viešai skelbiama kartu su teismo sprendimu. Liuksemburgo teisme nėra jokių atskirųjų nuomonių - galutinė išvada turi būti kaip monolitas. Nors diskusijos darbo metu, pasakyčiau, būna net sunkesnės, nes reikia pasiekti bendrą sutarimą, suformuluoti kažkokią daugumos nuomonę ir taip išspręsti bylą.

Be kita ko, Teisingumo Teisme galioja labai griežtos konfidencialumo taisyklės: viešai kalbėti apie kokią nors bylą teisėjas gali tik gavęs viso teismo leidimą. Jau turėjau progos įsitikinti, kad šių taisyklių laikomasi. Jokia užuomina apie teismo sprendimą toliau taikyti Vokietijai ir Prancūzijai griežtesnes drausmines procedūras už ES Stabilumo ir plėtros pakto pažeidimus neprasiskverbė į žiniasklaidą anksčiau negu sprendimas buvo oficialiai paskelbtas - liepos 14 dieną. Tuo tarpu teisėjai bylos baigtį jau žinojo prieš mėnesį.

Europos Bendrijų Teisingumo Teisme dirba ne tik 25 teisėjai, bet ir aštuoni generaliniai advokatai. Kokia jų paskirtis?

Tokia generalinių advokatų sistema veikia ir kai kurių valstybių teismuose, kaip jurisprudencijos stabilumo ir tęstinumo garantija.

Generaliniai advokatai paprastai iš pat pradžių susipažįsta su bylomis ir, jeigu mano esant reikalinga, teismo posėdžiuose pateikia savo motyvuotas nuomones. Jų išklausę, teisėjai sprendžia, kokią išvadą priimti. Generalinių advokatų sistema užtikrina, kad, keičiantis teisėjams ir advokatams, jurisprudencija išliks tokia pati. Kita vertus, teisė, kaip sudėtingas procesas, irgi vystosi, veikiama įvairių aplinkybių.

Beje, dabartiniai teisės aktai šiek tiek lankstesni, leidžia generaliniam advokatui kai kuriose bylose ir nedalyvauti, o anksčiau tai buvo privaloma visose bylose.

Rudenį sukaks šešeri metai, kai nuolat dirbate ir gyvenate užsienyje. Šįkart grįžote atostogų į Vilnių per patį Seimo korupcijos skandalo įkarštį. Ar turite savo žvilgsnį iš šalies?

Dešimt metų dirbant tarptautinėse teismų institucijose teko girdėti ne apie vieną politinį skandalą bei politinės korupcijos atvejį. Nestebina ir pastarojo meto įvykiai Lietuvoje. Kaip teisėjas turiu išlikti nešališkas, todėl negaliu komentuoti bei vertinti „lietuviškųjų įvykių“, nes vienas ar kitas jų aspektas gali kada nors tapti ir tarptautinio teisminio nagrinėjimo objektu.

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi
Dora Petkauskaitė

© 2004 "XXI amžius"