Legendinis dinastijos atstovas iškeliavo

JAV mirė visame pasaulyje žinomas ir turtuolių simboliu tapusios Rokfelerių giminės atstovas Lorensas Rokfeleris. Jam buvo 94 metai. L.Rokfeleris pirmiausia pagarsėjo ne tiek tiesioginiais giminystės ryšiais su legendiniu Džonu Rokfeleriu vyresniuoju, pačiu turtingiausiu XX a. pradžios pasaulio žmogumi. Jis buvo trečiosios kartos Rokfelerių dinastijos atstovas ir jo turtas siekia tik pusantro milijardo dolerių. Jo senelio Dž. Rokfelerio sukurtos pramonės ir finansų imperijos kapitalas ir pajamos 1913 metais viršijo JAV federalinio biudžeto pajamas. O jo naftos kompanija „Standard Oil“, pagrindinis Rokfelerio vyresniojo pasiekimas, kontroliavo daugiau nei 90 proc. JAV naftos gavybos. Tuo tarpu vaikaitis L.Rokfeleris labiausiai išgarsino giminės vardą kaip filantropas ir aplinkos apsaugos gynėjas.

Rokfelerių šeimos, tiksliau pasakius, dinastijos gyvenimo kelias akivaizdžiai parodo, kaip vystėsi ir augo stambusis JAV kapitalas. Rokfeleriai praėjo visą ciklą – nuo vadinamųjų „laukinio kapitalizmo ryklių“ iki pagrindinių Jungtinių Valstijų mecenatų ir filantropų. Daugiau nei pusės amžiaus prireikė amerikiečių vyriausybėms, kad atvestų tuos „ryklius“ į naują kelią. Beje, pirmasis pasaulyje antimonopolinis įstatymas JAV buvo priimtas 1890 metais. Priimtas kaip tik todėl, kad sutramdytų Rokfelerių šeimos apetitus. Tuo metu Dž.Rokfelerio „Standard Oil“ faktiškai kontroliavo visą JAV naftos pramonę, tada buvusia daugiausia naftos išgaunančia valstybe pasaulyje. Tiktai praėjus 21-eriems metams, po vienuolikos teismo procesų, tyrusių daugybės tomų bylų, remiantis 444 liudytojų parodymais, JAV teisėjams ir prokurorams pavyko įrodyti,kad „Standart Oil“ iš tiesų yra vienintelė naftos monopolija. Teismo sprendimu šis gigantas buvo suskaldytas į 34 kompanijas.

To meto JAV valdžios pastangos pažaboti stambųjį kapitalą davė savo vaisių. Nuo to laiko niekas negirdėjo apie įvairių korporacijų bandymus diktuoti savo valią valstybei. Jau Dž. Rokfelerio vyresniojo sūnus, irgi Džonas, smarkiai apibojo savo apetitus ir net nebandė atkurti savo tėvo pramonės ir finansų imperijos. Visą savo gyvenimą Dž.Rokfeleris jaunesnysis paskyrė labdarai, paaukojęs tam tikslui daugiau nei 400 mln. dolerių. Tuo metu tai buvo milžiniška suma, prilygstanti pusei valstybinio JAV biudžeto.

Trečioji Rokfelerių karta jau visiškai prarado savo senelio atkaklumą, ryžtą ir akiplėšiškumą. Pavyzdžiui, L.Rokfeleris, pradėjęs savo verslą turėdamas 40 mln. dolerių, į gyvenimo pabaigą sukaupė vos pusantro milijardo dolerių. O Dž. Rokfeleris, sukūręs savo imperiją, kainavusią daugiau nei penkiolika milijardų dolerių, savo verslą pradėjo supirkinėdamas naftos „plantacijas“, turėdamas tik 50 dolerių kišenėje. Aišku, tuometinių 50 dolerių nepalyginsi su dabartiniais, tačiau ir tada tai tebuvo labai mažai.

Tačiau kaip tik Lorenas ir buvo vienas pirmųjų finansininkų pasaulyje, kuris ėmė investuoti į naujų technologijų kompanijas. Trečiajame XX amžiaus dešimtmetyje investicijos į aviacijos verslą buvo gana pelningos, bet ir gana rizikingos. Tuo tarpu L.Rokfeleris suprato, kad civilinės aviacijos laukia didelė ateitis. Tai jis finansavo vienos pirmųjų Jungtinėse Valstijose aviakompanijų „Eastern Airlines“ įkūrimą bei turėjo 20 proc. kitos aviakompanijos „Mc Donnell Aircraft“ akcijų. Septintajame dešimtmetyje Lorensas irgi finansavo „Inter“ ir „Apple Computer“ kompanijas. Tačiau jo asmeninių interesų ratas buvo daugiausia skirtas dviem dalykams: didelė finansinė pagalba ekologijai ir darbams, susijusiems su „skraidančių lėkščių“ iš kitų planetų paieškomis. Iki pat mirties L.Rokfeleris buvo tvirtai įsitikinęs, nepaisant pesimistinės ir netgi labai priešiškos daugelio mokslininkų nuomonės, kad „skraidančios lėkštės“ ir panašūs ateivių iš kitų planetų objektai jau seniai domisi Žemės planeta ir ieško kontaktų su žmonėmis.

Petras KATINAS

© 2004 "XXI amžius"