Geriausi Europos mokslininkai
dirba JAV

Nuo 1998 iki 2001 metų keturi vokiečiai laimėjo Nobelio premijas už pasiekimus fizikoje ir medicinoje. Tačiau šis laimėjimas parodo ne aukštą Vokietijos mokslinių tyrimų lygį, o jos požiūrį į talentingiausius mokslininkus: visi keturi mokslininkai gyveno ir dirbo Jungtinėse Valstijose.

Smegenų nutekėjimas anapus Atlanto nėra tik Vokietijos problema. Į JAV išvyksta didžioji dalis Europos Sąjungos (ES) šviesiausių protų. Europos Komisijos (EK) duomenimis, daugiau nei 70 procentų Europoje gimusių mokslininkų, kurie daktaro disertaciją apgynė JAV, neketina grįžti į senąjį žemyną. Iš viso JAV gyvena ir dirba apie 100 tūkst. europiečių mokslininkų.

Europa vargu ar gali sau leisti prarasti pačius talentingiausius. EK būgštauja, jog norint ir toliau konkuruoti globalioje ekonomikoje iki dešimtmečio pabaigos blokui trūks 700 tūkst. mokslininkų ir kvalifikuotų technikų.

Naujų karjeros galimybių europiečiai mokslininkai ieško JAV, nes joje mokymui ir moksliniams tyrimams skiriama daug daugiau dėmesio. Elitiniai Jungtinių Valstijų universitetai ir bendrovių tyrimų laboratorijos gauna žymiai didesnį finansavimą nei atitinkamos įstaigos Europoje. Senasis žemynas į mokslinius tyrimus investuoja 40 proc. mažiau nei JAV, o privačiame sektoriuje šis skirtumas dar didesnis. Investicijų neatitikimas turi tendenciją augti.

Europos vyriausybės universitetams skiria nepakankamai lėšų, kurių didelė dalis tenka griozdiškai biurokratijos mašinai. JAV padėtis visiškai priešinga. Čia universitetai turi daugiau laisvės, o dėl glaudaus bendradarbiavimo su verslininkais moksliniai atradimai daug sėkmingiau paverčiami perspektyviais ekonominiais projektais.

Nemažą įtaką daro ir kultūriniai skirtumai. Paprastai amerikiečiai daug sparčiau pritaiko naujas technologijas, o Europoje moksliniai atradimai sutinkami su dideliu skepticizmu. To pavyzdys būtų europiečių nenoras įsileisti genetiškai modifikuotus produktus, dėl ko senasis žemynas net keleriais metais atsiliko žemės ūkio tyrimų srityje. Jei dar pridėtume nepakankamai aukštus atlyginimus ir didelius mokesčius, suprastume, kas skatina mokslininkus ieškoti laimės anapus Atlanto.

Jei ES nori atgaivinti savo didžiųjų valstybių stringančią ekonomiką, kuri paprastai būdavo pakankamai stipri, jai gyvybiškai svarbu išlaikyti geriausius mokslininkus, o jau išvykusius paskatinti grįžti namo, nes šiuolaikiniame pasaulyje inovacijas ir plėtrą skatina idėjos ir mokslo žinios.

Pagal Eltą

© 2004 "XXI amžius"