Karinės isterijos šėlsmas

Rusijos prezidentui V.Putinui pašalinus generalinio štabo viršininką armijos generolą Aleksandrą Kvašniną ir visą būrį kitų aukštų generolų, Rusijoje prasidėjo tikra isterija dėl esą neregėtos grėsmės Rusijai, kurią kelia pirmiausia NATO ir Jungtinės Valstijos. Netgi Japonija ir Kinija. Armijos generalinis štabas paskelbė penkių punktų programą, ką artimiausiu metu turi padaryti Rusija, siekdama „apginti“ nuo ją apspitusių įsivaizduojamų priešų. Štai ką siūlo generalinis štabas:

1. Todėl, kad JAV pasitraukė iš 1972 metų sutarties dėl priešraketinės gynybos, būtina grąžinti į Rusijos armijos ginkluotę branduolines galvutes su dešimt atskirų galvučių. Tai leis pralaužti bet kokią priešo priešraketinę gynybą ir greičiau sukurti superviršgarsines branduolines – raketines „Strela“ tipo sistemas.

2. JAV ir NATO žadėjo nekurti jokių pastovių karinių bazių naujųjų narių teritorijoje, bet pažeidžia šį pažadą, todėl Rusija sustabdo savo dalyvavimą įprastos ginkluotės sutartyje ir stiprina karines grupuotes savo teritorijoje taip, kaip mano tai esant reikalinga.

3. Rusija dislokuoja taktinį branduolinį ginklą ir naujas priešraketinės ir priešlėktuvinės gynybos sistemas Kaliningrado srityje, Baltarusijoje ir Armėnijoje remdamasi NVS kolektyvinio saugumo sutartimi.

4. Rusija atnaujina sutartis su Vietnamu ir Kuba dėl laikino Rusijos karinių bazių dislokavimo jų teritorijose ir sukuria naujas bazes keletoje Centrinės Azijos valstybių.

5. Rusija priima kompromisą dėl pasienio klausimų su Kinija ir pasirašo su ja ilgalaikį karinės sąjungos susitarimą. Taip pat pasirašo analogišką susitarimą su Indija dėl karinės jūrų bazės įkūrimo Indijos teritorijoje.

Taip pat apgailestaujama, kad dabar Rusija turi savo karines bazes ir kitus objektus tiktai dešimtyje šalių: Armėnijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Gruzijoje, Kazachstane, Kirgizijoje, Moldovoje, Tadžikistane, Ukrainoje ir Sirijoje. Šiose bazėse tarnauja daugiau kaip 50 tūkst. rusų kariškių.

Generalinis štabas taip pat paskelbė memorandumą, pavadintą: „Iš kur gali būti smogiama Rusijai?“ Pasirodo, baisūs priešai pirmiausia gali pulti šiaurės vakarų kryptimi: „Iš Norvegijos, Danijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos teritorijų vykdoma elektroninė ir aviacijos kontrolė, taip pat karo pajėgos nepaliaujamai stebi Rusijos teritoriją. Baltijos šalys tampa priešakiniu NATO placdarmu“. Vakarų kryptimi esą Lenkijai skiriamas pirmojo puolimo ešelono vaidmuo NATO kariniuose planuose. Karinės NATO pajėgos iš Lenkijos pirmiausia nukreiptos į pačią ištikimiausią Rusijos sąjungininkę – Baltarusiją. Į Lenkijos teritoriją iš JAV, Vokietijos, Italijos, Belgijos ir kitų NATO valstybių permetamos karinės pajėgos ir karinė technika. Įskaitant ir raketas. Iš Lenkijos teritorijos nepaliaujamai sekamos Rusijos ir Baltarusijos karinės pajėgos.

Užimtų pernelyg daug laiko ir vietos tų Maskvos įsivaizduojamų mirtinų grėsmių Rusijai aprašymas. Pasirodo, pietvakarių kryptimi puls Graikija, Rumunija, Vengrija ir Bulgarija esą jau tapusios NATO atramos punktais. Šioms šalims skirta neleisti Rusijos karo laivams laisvai veikti Viduržemio ir Juodojoje jūrose. Pietuose, pasirodo, didžiausią grėsmę kelia Turkija, kuri, JAV padedama, išstumia Rusiją iš Kaukazo ir rengiasi perimti strateginių naftingų rajonų kontrolę.

Maskvos generolai įžiūri grėsmę visur. Netgi Tolimuosiuose Rytuose. Esą ten smilksta karinio pavojaus Rusijai židinys – Japonija, kuri, pasirodo, ne tik siekia atsiimti Stalino okupuotas Kurilų salas, bet bando kartu su JAV nuolat spausti Rusiją kariniu požiūriu. Įdomu, kad Rusijos armijos generalinis štabas įžiūri pavojų net iš sparčiai ekonomiškai besivystančios komunistinės Kinijos pusės. Pasirodo, Pekinas vis dažniau primena Maskvai savo teritorines pretenzijas. „Ir niekas negali garantuoti, kad sparčiai auginanti savo karinius raumenis Kinija ir mažiausiai 250 tūkstančių jos įtakos agentų Primorėje, Chabarovsko krašte ir Rytų Sibire vieną gražią dieną nenuspręs jėga užimti tų teritorijų“, – sakoma generalinio štabo memorandume.

Kad dar labiau įbaugintų visuomenę nesančiomis grėsmėmis, Rusijos laikraščiams buvo išsiuntinėta duomenų lentelė apie ginkluotąsias NATO ir Rusijos pajėgas.

Visa tai imta skelbti ne šiaip sau. Militaristinis tvaikas vėl dirbtinai skleidžiamas gąsdinant paprastus piliečius nebūtais pavojais. Be to, artėjant Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60-mečiui, Rusijos spaudoje nuolat pasirodo straipsnių apie baisius ne tiek vokiečių, kiek latvių ir estų legionierių žiaurumus Rusijos teritorijoje, ypač Pskovo srityje, kur esą latvių ir estų legionieriai sudegino daugybę kaimų ir nužudė daug paimtų į nelaisvę raudonarmiečių, prieš tai baisiai juos kankinę. Tokios publikacijos apie Baltijos valstybių legionierių žiaurumus turi vieną tikslą – įdiegti paprastiems Rusijos žmonėms neapykantą „Pabaltijo fašistams“. Ir ne vien jiems. Dabar tais pačiais epitetais apdovanojami ir Gruzijos kariai, iš paskutiniųjų ginantys savo teritorijos vientisumą nuo Maskvos kurstomų separatistų.

Petras KATINAS

© 2004 "XXI amžius"