Turtinguose Vakaruose gyvenančių žmonių skaičius mažėja

Demografai prognozuoja, kad Japonijai, Vokietijai ir kitoms didelėms pramoninėms valstybėms gresia ženklus gyventojų skaičiaus sumažėjimas, nes jauni žmonės tėvystės ir motinystės džiaugsmus siekia nutolinti ir susilaukia vis mažiau vaikų.

Nors numatoma, kad pasaulinis gyventojų skaičius iki 2050 metų išaugs beveik 50 proc., Japonijoje žmonių sumažės 20 proc., Rusija patirs 17 proc. gyventojų skaičiaus sumažėjimą, o Vokietija - 9 proc. Tuo tarpu Jungtinės Valstijos, kaip ir kitos išsivysčiusios šalys, patiriančios gyventojų senėjimo problemą, išlieka vienintele išimtimi: jos gyventojų skaičius, iš esmės dėl imigracijos, turėtų išaugti 43 proc.: nuo 293 mln. iki 420 mln. Kai kurios Europos žemyno šalys svarsto galimybę liberalizuoti imigracijos politiką ir taip kompensuoti kvalifikuotų specialistų stygių bei padidinti mokesčių, iš kurių mokamos pensijos, bazę.

Pagrindinės pramoninėms valstybėms iškilusios dilemos priežastys yra socialinės ir ekonominės. „Modernizacija“ - ekonomikos grindimas vis aukštesnio išsimokslinimo darbo jėga - verčia jaunus žmones ilgai galvoti prieš sukuriant šeimą. Jaunimui tenka atidžiai įvertinti potencialas šeimos išlaikymo išlaidas, pavyzdžiui, kiek kainuos motinystės atostogos, vaiko mokslai koledže ir pan.

Štai vienos ekspertės keletas samprotavimų: „Japonijoje vis daugiau išsilavinusių jaunų moterų atideda santuoką bei vaikų gimdymą arba motinystės apskritai atsisako. Taip jos pademonstruoja savo nepriklausomybę, kurios anksčiau moterims stigo. Be to, aukštąjį išsimokslinimą įgijusių jaunų žmonių skaičius nuolat auga ir toliau augs. Tai reiškia, kad jaunos šeimos, nerimaujančios dėl mokslo išlaidų, gali turėti mažiau vaikų. Italijoje jauni vyrai su tėvais gyvena iki trisdešimties metų, o nemaža dalis italų apskritai neveda“.

Vaikų auginimo išlaidos nuo šeimos kūrimo ypač gali atbaidyti jaunimą iš ekonomiškai silpnesnių šalių, teigia „Population Reference Bureau“ 2004 metų demografinės ataskaitos autorius Karlas Hobas. Ekspertas prognozuoja, kad per ateinantį pusšimtį metų pasaulinis gyventojų skaičius išaugs beveik 50 proc. - iki 9,2 mlrd. Tai atitinka ankstesnes Jungtinių Tautų ir JAV prognozes.

Didžiausią gyventojų prieaugį duos besivystančios šalys, nors šiuose kraštuose sparčiau plinta ŽIV ir AIDS, didesnis yra kūdikių mirštamumas. Išsivysčiusių šalių gyventojų skaičius ūgtels tik 4 proc. - iki daugiau nei 1,2 mlrd. Tuo tarpu besivystančiose šalyse, daugiausia Afrikoje ir Pietų Azijoje, gyventojų padaugės 55 proc. - iki daugiau nei aštuonių milijardų.

Šiuo metu daugiausia gyventojų - 1,3 mlrd. - turinčios pasaulio šalies Kinijos žmonių skaičius iki 2050 metų ūgtelės daugiau nei 10 proc. - iki 1,4 mlrd. Tačiau numatoma, kad ženkliausiai Kinijos gyventojų skaičius padidės 2025 metais, o vėliau prieaugis mažės. Iki 2050-ųjų Indija pagal gyventojų skaičių pralenks Kiniją. Jos populiacija išaugs beveik 50 proc.: nuo 1,1 mlrd. iki 1,6 mlrd. Nigerijos žmonių skaičius patrigubės iki 307 mln., o Bangladešo - padvigubės iki 280 mln.

Prognozuojamos gyventojų skaičiaus augimo tendencijos vėliau gali kisti, priklausomai nuo to, kaip sėkmingai bus gydomos AIDS ir kitos infekcinės ligos bei mažinamas kūdikių mirštamumas. Demografiniams pokyčiams įtaką turės kontraceptinių priemonių vartojimo tendencijos, besivystančių šalių šeimos planavimo politika.

Reuters-ELTA

© 2004 "XXI amžius"