Pasaulio lietuviai protėvių žemėje

Kazimieras Dobkevičius

Gabrielius Žemkalnis su pasaulio lietuvių jaunimo atstovais prie mūsų tautos patriarcho, savo senelio Jono Jablonskio paminklo Marijampolėje

Lietuviškame ratelyje – ir akademikas Antanas Tyla

Ožkabalių vienkiemis prisipildė pasaulio lietuvių dainų pynėmis

O tų reikalų – daugybė, juos aptaria PLB pirmininkas Gabrielius Žemkalnis ir PLB valdybos narys dr. Bronius Makauskas Autoriaus nuotraukos

Rugpjūčio viduryje viso pasaulio lietuviai suvažiavo į Lietuvos viduryje esantį kurortą Birštoną aptarti Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) kraštų, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) einamųjų reikalų, sužinoti naujų faktų apie Lietuvos istoriją, dabartinę jos padėtį, pabendrauti su tautiečiais iš kitų valstybių ir, žinoma, aplankyti įžymių kultūros, valstybės vyrų gimtines, nusilenkti jiems amžinojo poilsio vietose.

PLB sąjunga vienija visus už Lietuvos ribų gyvenančius lietuvius. Pagal Lietuvių Chartoje ir PLB nuostatuose aptartus veiklos tikslus, PLB Konstitucijos principus ir PLB Seimų nutarimus, Pasaulio lietuvių bendruomenė yra įpareigota dirbti lietuviško švietimo, tautinės kultūros, socialinės, šalpos, ekonominės bei kitos įvairios pagalbos Lietuvai srityse. Kas treji metai šaukiamas PLB Seimas, kuriame išrenkami PLB uždavinių vykdytojai – PLB valdyba, Garbės teismas, Kontrolės komisija. Kuomet 2003 m. liepos 7 – 11 d. Vilniuje posėdžiavo XI PLB Seimas, jame dalyvavo 132 lietuvių bendruomenių ir Jaunimo sąjungų atstovai iš 35 pasaulio šalių.

PLB valdyba išrinkta naujai trejų metų kadencijai. Pirmininko pareigos patikėtos žinomam visuomenės veikėjui žurnalistui Gabrieliui Žemkalniui. Valdybą sudaro vienuolika aktyvių narių iš visų kontinentų,lietuvių bendruomenių atstovai. Visi valdybos nariai, anot G.Žemkalnio, vykdo vicepirmininkų pareigas. Į Birštoną atvyko arti 100 dalyvių iš 28 pasaulio šalių – Airijos, Argentinos, Australijos, Baltarusijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Estijos, Gruzijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Kanados, Karaliaučiaus krašto, Kazachstano, Kolumbijos, Latvijos, Lenkijos, Moldovos, Norvegijos, Olandijos, Prancūzijos, Rusijos, Ukrainos, Venesuelos, Vengrijos, Vokietijos. Pasaulyje iš viso yra 34 lietuvių bendruomenės. Anksčiau į panašius suvažiavimus kai kurių bendruomenių atstovai negalėdavo atvykti dėl finansinių priežasčių. Šį kartą gana daug jų atvyko iš Pietų Amerikos, nes Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas surado galimybių paremti jų kelionę, o visą suvažiavimo darbą daugiausia rėmė Lietuvos Vyriausybė.

Kai nesiburiama į kultūrines bendruomenes, iškyla rimtas pavojus tautiniam tapatumui. Ypač jaunimui, kuris linkęs asimiliuotis, tvirtina G.Žemkalnis, o anot Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegato užsienio lietuvių katalikams prelato Edmundo Putrimo, tai išeivijos šeimų fenomenas ir tragedija: tėvai nesugeba taip greit integruotis kaip vaikai, ir atsitinka taip, kad vaikai jau vos kalba lietuviškai, o tėvai vos moka angliškai ar tos valstybės, į kurią atvyko gyventi, kalbą. Todėl šie lietuviai nesugeba vaikams perteikti savo paveldo, ir vaikams Lietuva tampa svetima.

Visi suvažiavimo delegatai lyg susitarę tvirtino, jog lietuvybės išlaikymo garantas – švietimas. Dažnai tenka girdėti, kad pastaruoju metu padėtis labai pagerėjo, ypač anapus Atlanto, nes vaikai netelpa į šeštadienines mokyklas. Bet ar toks optimizmas yra pagrįstas? Gal per mažai turime tokių švietimo įstaigų ir jos yra per ankštos? Antai lituanistinėse mokyklose, veikiančiose už Lietuvos ribų, mokosi truputį daugiau nei penki tūkstančiai vaikų. Suvažiavime buvo svarstyta daug aktualių ir išeivių bendruomenėms, ir Lietuvai svarbių klausimų. Dalyviai klausėsi ataskaitinių pranešimų. Juos skaitė PLB valdybos pirmininkas G. Žemkalnis, PLJS valdybos narys Rimas Baliulis, apie sielovados darbą ir problemas išeivijoje kalbėjo prelatas E. Putrimas ir kiti prelegentai. Viena diena buvo skirta diskusijoms darbo grupėse bei PLB vizijai bei misijai aptarti. Iš pasisakymų galima susidaryti nuomonę, kad Pasaulio lietuvių bendruomenė gerai jaučia besikeičiančią situaciją, keldama sau uždavinius nėra linkusi izoliuotis ar užsibūti senojoje vizijoje, yra atvira ir gali priimti naujosios išeivijos bangos keliamus iššūkius ir pasikeitusią situaciją Lietuvoje. Nors pagrindinis uždavinys ir toliau išlieka lietuvybės išsaugojimas, kai kuriuose kraštuose lietuvių veikla gerokai pranoksta šiuos tikslus – bendruomenių nariai ne tik siekia išsaugoti savo tautinę tapatybę, bet yra linkę aktyviai tarpininkauti kuriant Lietuvos įvaizdį pasaulyje, skleisti ir perduoti žinias apie verslo investicijų galimybes Lietuvoje ir pan.

PLB pirmininkas G. Žemkalnis, paklaustas apie svarbiausius uždavinius, sakė: „Dalis uždavinių nesikeičia. Vienas svarbiausių – lietuvybės išsaugojimas išeivių bendruomenėse. Susiduriame ir su nelegalių emigrantų problema, jie vengia viešumos ir todėl nedalyvauja bendruomenių darbe. Savo veiklą, matyt, keisime PLB Seime, kuris įvyks po poros metų.Lietuvių Chartoje pasakyta, kad kalba yra stipriausias tautinės bendruomenės ryšys.

Tai yra, lietuvių kalba yra lietuvio tautinė garbė, ir mes tos garbės jokiu būdu neatsisakome. Dėdami visas pastangas, kad išeiviai mokėtų savo gimtąją kalbą, turime suprasti, jog jos nemokėjimas nebūtinai atskiria žmones nuo tautinės bendruomenės. Pavyzdžiui, tremtinių arba Pensilvanijos angliakasių palikuonys – nejaugi jie nėra lietuviai? Turime žiūrėti tiesai į akis. Jei mes savo bendruomenėse galime turėti lietuvių, kalbančių portugališkai, tai nesuprantu, kodėl galėtų būti kitaip.Matau lietuvių bendruomenę daugiakalbę, kompiuterizuotą, komunikabilią, aukščiausiu lygiu reprezentuojančią lietuvišką diasporą savo krašte“.

Suvažiavime buvo kalbėta ne tik apie bendruosius klausimus, bet ir apie kasdienius rūpesčius : švietimo, finansavimo problemas, pasirengimą Pasaulio lietuvių olimpiadai, kurią planuojama surengti 2005 metais Vilniuje. Apie tai informavo PLB vicepirmininkas Jaras Alkis.

Pasaulio lietuvių bendruomenės nariai nuvyko į Marijampolę, kur aplankė Rygiškių Jono gimnaziją, Vinco Mykolaičio-Putino ir Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus. Kudirkos Naumiestyje ilgai rymojo prie daktaro Vinco Kudirkos kapo, lankėsi naujai įkurtame V.Kudirkos memorialiniame muziejuje. Dauguma lietuvių pirmą kartą išvydo dr. Jono Basanavičiaus gimtąją sodybą. Nedažnai čionai atvažiuoja ir mūsų tautiečiai, pastoviai gyvenantys Lietuvoje, tad įspūdis iš toli atvykusiems yra didžiulis. Apžiūrėjo gyvenamąjį namą, klojimą ir kitus ūkinius pastatus, per nepriklausomybės metus pasodintą, sodinamą ir plečiamą naują Ąžuolyną mūsų įžymiojo valstybės vyro garbei. Uždarame kieme, prie stalų, vaišinosi lietuviškais valgiais, šoko ir dainavo iki vėlyvo vakaro. Skambi daina sklido iš autobusų grįžtant namo.

Buvęs marijampolietis, Altajaus krašto lietuvių bendruomenės pirmininkas Bonaventūras Verbickas pokalbyje prisipažino, kad labai jaudinosi vėl išvydęs tą aplinką, kurioje mokėsi, augo ir brendo pirmojo lietuvių romano autorius V.Pietaris, didysis pedagogas T.Žilinskas, 1863 metų sukilimo ideologas M.Akelaitis, pasiaukojantys lietuvių kalbos mokytojų pirmtakai P.Arminas-Trupinėlis ir P.Kriaučiūnas, vienas vaikų literatūros pradininkų P.Mašiotas, demokratinės poezijos pradininkai P.Vaičaitis ir J.Mačys-Kėkštas, beletristas A.Kriščiukaitis-Aišbė, vienas pirmųjų lietuvių dramaturgų A.Vilkutaitis-Keturakis, švietėjas palaimintasis arkivyskupas J.Matulaitis, rašytojai K.Boruta, K.Puida, M.Gustaitis, S.Nėris, diplomatas P.Klimas, Lietuvos prezidentas K.Grinius, aviatorius generolas A.Gustaitis ir daugelis kitų, kurių vardai turėtų būti ryškiomis raidėmis įrašyti į mūsų kultūros, valstybės istoriją.

PLB pirmininkas G. Žemkalnis atvirai pasipiktino tuo faktu, kad didžioji spauda, regis, visiškai ignoravo šį renginį. Nebuvo jokios informacijos dienraščiuose. Visi delegatai teigiamai įvertino suvažiavimo darbą, numatė naujas veiklos gaires ateičiai. Iki pasimatymo, Lietuva, ateinančiais metais!

© 2004 "XXI amžius"