Lietuvos vietinės rinktinės ir Armijos krajovos Susitaikymo deklaracija

Susitaikymo deklaraciją pasirašė Lietuvos vietinės rinktinės karių veteranų sąjungos ir Armijos krajovos veteranų klubo atstovai Stasio GVILDŽIO nuotrauka

Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus teigimu, užverstas dar vienas Antrojo pasaulinio karo paliktas istorinių nesusipratimų puslapis - Prezidentūroje pasirašyta Lietuvos vietinės rinktinės karių veteranų sąjungos ir Armijos krajovos veteranų klubo Susitaikymo deklaracija. Šalies vadovas šią dieną pavadino istorine.

„Kartais totalitariniams režimams pavykdavo sukiršinti okupuotų kraštų žmones. Tokių nesusipratimų pasitaikė ir tarp prieš nacius bei sovietus kovojusių Armijos krajovos ir Lietuvos vietinės rinktinės karių”, - sakė Prezidentas. Valstybės vadovas pabrėžė, jog lietuviai ir lenkai sugeba atleisti istorines skriaudas vieni kitiems. „Lietuva ir Lenkija - strateginiai partneriai, rodantys geros kaimynystės ir bičiulystės pavyzdį kitoms regiono šalims. Drauge tiesiame mūsų regiono šalių bendradarbiavimo tiltus. Drauge taikos misijose giname pasaulio saugumą, drauge tvirtiname transatlantinio solidarumo pamatus, drauge kuriame vieningos Europos ateitį”, - sakė V. Adamkus.

Susitaikymo deklaraciją pasirašė Lietuvos vietinės rinktinės karių veteranų sąjungos pirmininkas Antanas Paulavičius ir sąjungos atstovai Vytautas Jocius bei Bronius Girdvainis ir Armijos krajovos veteranų klubo pirmininkas Vaclavas Pacyno bei klubo atstovai Stanislavas Pozniakas bei Marjanas Kolzanas.

Tuo tarpu pagrindiniai Lenkijos dienraščiai irgi pranešė apie Vilniuje pasirašytą Susitaikymo deklaraciją. Ta proga primenama VR istorija ir rinktinės kovos su AK 1944-aisiais, nacių okupacijos sąlygomis.

Dienraštis „Gazeta Wyborcza” cituoja šiuos Lietuvos prezidento V.Adamkaus žodžius: „Nelengva užmiršti savo skriaudas ir pasakyti „Atleisk” už skriaudas, padarytas kitiems - lenkai ir lietuviai sugebėjo tai padaryti”. Pasirašymo iškilmėse V. Adamkus kalbėjo, kad lenkų ir lietuvių kovotojų Susitaikymo deklaracija dar labiau sustiprino dviejų tautų brolybę, kurios „nebeįstengs nutraukti jokie mūsų kraštų priešai”.

Varšuvos dienraščio „Rzeczpospolita” korespondentas Vilniuje Robertas Mickevičius kalbino VR karių sąjungos pirmininką, poetą A.Paulavičių. Šis prisipažino, kad pasirašyti dokumentą buvo sunku, nes buvo daug priešininkų ir iki paskutinės akimirkos jis buvo raginamas nepasirašyti. „Tačiau gyvename vienoje Europoje, pasirašius deklaraciją tarytum nukrito akmuo nuo širdies, baigėsi visas mūsų pyktis ir neapykanta”, - kalbėjo A. Paulavičius.

“Tikėjau, kad lenkų ir lietuvių kariai kada nors susitars. Ir jie, ir mes esame krikščionys, todėl turime vieni kitiems atleisti. Per karą buvome skirtingose barikadų pusėse. To neturėjo būti, bet istorijos nebepakeisi”, - kalbėjo pastebimai susijaudinęs Lietuvos Armijos krajovos karių klubo prezidentas V.Pacyna.

R. Mickevičius rašo, jog deklaracija tapo įmanoma po to, kai šią vasarą Lietuvoje buvo užregistruotas Lietuvos AK karių klubas. Anot „Rzeczpospolita” korespondento, Lietuvos valdžia registraciją vilkinusi keturiolika metų. AK veiklos Lietuvoje tyrinėtojas lenkų istorikas Jaroslavas Volkonovskis tvirtina, jog derybos dėl Susitaikymo deklaracijos strigo, o susitarimas buvęs pasiektas tik energingų premjero Algirdo Brazausko pastangų dėka. Istoriko nuomone, ankstesnės derybos buvo nesėkmingos, nes AK veikla Vilniaus krašte lig šiol lietuviams kelia neigiamus jausmus.

Lenkų dienraščiai trumpai apžvelgė VR sukūrimo 1944-aisiais istoriją. Pažymima, jog lietuviai atsisakė sudaryti SS diviziją, o VR buvo kuriama kovai su raudonąja armija ir už Lietuvos nepriklausomybę. Vietinė rinktinė, kuriai vadovavo generolas Povilas Plechavičius, 1944 m. gegužės 1-ąją buvo dislokuota Vilniuje, tuomet prasidėjo kovos su Armijos krajovos būriais Vilniaus krašte, per kurias nukentėjo ir lenkų, ir lietuvių civiliai.

R. Mickevičius rašo, jog VR buvo stipriai sumušta mūšyje prie Mūrinės Ašmenėlės, jos belaisviai buvę išrengti iki apatinių ir trimis kolonomis nukreipti į Jašiūnus, Vilnių ir Ašmeną. Kartu ir „Rzeczpospolita”, ir „Gazeta Wyborcza” pažymi, jog kai VR kariai atsisakė prisiekti Hitleriui, naciai išformavo rinktinę, areštavo generolą P. Plechavičių ir per tris tūkstančius VR karių.

© 2004 "XXI amžius"