"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. rugsėjo 8 d., Nr. 17 (86)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Apie lietuvius pasaulyje

Krymo lietuvių
bendruomenės ir laikraščio
„Tiltas“ steigėja
Valentina Loginova

Kanados Lietuvių
bendruomenės
valdybos pirmininkė
Rūta Žilinskienė

Estijos lietuvių
bendruomenės pirmininkė
Cecilija Rasa Unt

Urugvajaus lietuvių
bendruomenės narys,
PLB valdybos narys
Roberto Ibarra Vėta

Altajaus krašto lietuvių
bendruomenės pirmininkas
Bonaventūras Verbickas

Į Birštoną suvažiavę pasaulio lietuviai aptarti savo problemų, pabendrauti, aplankyti istorines Lietuvos vietoves džiaugėsi geru oru, puikia nuotaika ir galimybe vėl aplankyti savo protėvių žemę. Laikraščio „XXI amžius“ korespondentas pakalbino grupelę tautiečių iš įvairių pasaulio valstybių.

Susibūrė Ukrainos lietuviai

Krymo lietuvių bendruomenės vienytoja Valentina Loginova noriai pasakojo apie savo veiklą. Prieš penkerius metus, 1999-aisiais rugpjūčio 9 d., įteisinta Krymo lietuvių bendruomenė. Pagal Krymo įstatymus, būtina įkurti mažiausiai keturiolika lietuvių kuopelių. „Po visą Krymą ieškojome lietuvių, steigėme lietuvių kuopeles. Daug dirbome, kol radome savo žemiečius“, – sako V.Loginova. Pagaliau buvo įkurtos būtinos keturiolika lietuvių bendruomenės kuopelių. Šių kuopelių pagrindu buvo įsteigta Krymo respublikinė M.K. Čiurlionio lietuvių kultūros draugija. Tais pačiais metais, spalio mėnesį, įkurta lietuvių sekmadieninė mokykla. Šiemet sukanka penkeri šios mokyklos veiklos metai. „Mokome lietuvių atžalas ir jų tėvus, – tęsia pasakojimą V.Loginova. – Sumanėme 2000 metais įkurti Krymo lietuvių laikraštį „Tiltas“. Dabar jis tapo visos Ukrainos lietuvišku laikraščiu, puikiu ryšininku ne tik Krymo lietuvių bendruomenėje, bet yra siunčiamas ir į visas Pasaulio lietuvių bendruomenes“. Jame rašoma apie Lietuvos kultūrą, istorinę praeitį, gamtos ir architektūrinius paminklus. „Tiltas“ leidžiamas ukrainiečių ir rusų kalbomis.Valentina sako, jog susirinkę draugėn lietuviai dainuoja, šoka, rengia įvairius festivalius.

Kryme šiuo metu gyvena ir dalyvauja renginiuose 280 lietuvių. Aktyviai švenčiama Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Velykos, Kalėdos, Naujųjų metų sutikimai. Velykas lietuviai švenčia Jaltoje, nes ten yra vienintelė lietuvių bažnyčia Kryme, o Simferopolyje – jau kukliau, nes bažnyčia dalijamasi su estais, lenkais ir kitomis nacionalinėmis mažumomis. V.Loginova pabrėžė, kad Kryme gyvena net 110 tautinių mažumų. Su dauguma jų lietuviai bendrauja. Valdžia remia tautines mažumas, skatina jų veiklą. Krymas - autonominė respublika Ukrainos sudėtyje, tačiau turi savo konstituciją, aukščiausius valdymo organus. Oficialiomis pripažintos ukrainiečių, rusų ir totorių kalbos. Siekiama, kad tautinės mažumos gyventų taikiai.

Šiemet gegužės 28 dieną įkurta Ukrainos lietuvių bendruomenė. Pirmininke išrinkta Violeta Jančuk, o pavaduotojais V.Loginova ir Patricija Beliavska. Ukrainoje jau įregistruota dešimt lietuvių draugijų. Tiesa, ne visos draugijos turi mokyklėles, bet tai, kad šešiose jų jos veikia, – jau labai didelis laimėjimas. Kartą per metus rengiamos Lietuvių dainų ir šokių šventės (jau surengtos septynios tokios šventės). Kijeve veikia lietuvių mišrus choras. Juo mūsų tautiečiai labai didžiuojasi. Chore – 30 žmonių. Taip pat veikia jaunimo šokių ansamblis. Be to, lietuviai dalyvauja visos Ukrainos įvairiuose renginiuose.

Tautiečiai rengiasi Kanados lietuvių dienai

Kanados lietuvių bendruomenės pirmininkę Birutę Žilinskienę užtikau lietuvių būrelyje smagiai traukiančią nuotaikingą lietuvišką dainą. B.Žilinskienė teigė, jog Kanadoje gyvena arti 65 tūkst. lietuvių. Jų veiklą koordinuoja išrinkta Kanados lietuvių valdyba. Visa teritorija suskirstyta į 16 apylinkių (provincijų). Taigi kultūros ir švietimo renginiai vyksta visur – nuo Atlanto iki Ramiojo vandenynų. Birutė sako, kad aktyviausiai dirba Toronto lietuviai, nes čia puikiai veikia šeštadieninės lietuviškos mokyklos, sporto būreliai, dainų ir šokių rateliai. Iškilmingai švenčiamos Vasario 16-oji, Kovo 11-oji. Rengiamasi Kanados lietuvių dienai, įvyksiančiai 2005 metais. Šventė tęsis visą savaitę. Vyks didelis koncertas, dainų ir šokių varžytuvės, sporto varžybos.

B.Žilinskienė pirmą kartą Lietuvoje apsilankė dar sovietmečiu, 1975 metais. Tad dabar ir apsilankymų skaičiaus nebeprisimenanti – taip dažnai apsilankanti gimtajame krašte. Lietuvoje ji turi labai daug giminaičių: ir Žemaitijoje, ir Dzūkijoje, o kur dar Lietuvos didmiesčiai. Birutė labai džiaugiasi Lietuvos nepriklausomybe ir tuo, kad Lietuva keliasi iš ekonomikos nuosmukio.

Estijoje didžiuojamasi lietuvių bendruomene

Estijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Cecilija Rasa Ivanauskaitė-Unt lietuvių būryje labai aktyviai bendravo ir aiškino įvairius sudėtingus dalykus. Paprašyta papasakoti apie Estijos lietuvių veiklą, ji sakė, kad jau 2005 metais bus švenčiama 25 metų sukaktis, kai Estijoje įkurta Lietuvių bendruomenė. Tai buvo 1980 metais, o įteisinti šią organizaciją pavyko tik 1989 metais. „Mumis Estijoje didžiuojamasi“, – teigė C.R.Unt. Lietuvių Estijoje yra apie 2000 žmonių. Pusė jų – Estijos piliečiai, o kita dalis - Lietuvos pilietybę turintys lietuviai. „Mūsų veiklos centras - Talinas. Lietuvių yra ir Tartu, ir Saaremos saloje. Palaikome glaudžius ryšius su Lietuvos ambasada, ambasadoriumi prof. Antanu Vinkumi. Labai iškilmingai pagerbiame Sausio 13-ąją, tą dieną aukojamos šv. Mišios Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje Taline. Jas aukoja net dešimt kunigų. Tik pamokslas vyksta estų kalba. Anksčiau, kuomet Vatikano nuncijumi buvo arkivyskupas Enderis, tai pastarasis leisdavo atvykti kunigui iš Biržų“, – pasakoja C.R.Unt. Rasa Estijos lietuvių bendruomenei vadovauja nuo 1995 metų. Jai Lietuva labai brangi – apsilankiusi gimtinėje pajunta didžiulį jėgų antplūdį, kurio pakanka iki kito apsilankymo. „Man labai patinka laikraštis „XXI amžius“, kurį visiems rekomenduoju skaityti. Labai keista, kad apie jį mažiausiai žino pasaulio lietuviai. Rašykite ir toliau tokius aktualius straipsnius“, – baigdama pokalbį palinkėjo C. R.Unt.

Urugvajaus lietuviai laukia tautiečių kunigų

Urugvajaus lietuvių bendruomenės valdybos narys ir PLB valdybos narys Roberto Ibarra Vėta sakėsi esąs jau trečios kartos lietuvis Urugvajuje. Tėvai išvyko iš Kupiškio 1920 metais. Jis pasakojo, kad į lietuvių šventes susirenka apie 200 žmonių. Senoji lietuvių karta jau baigia išmirti. Telefonų knygose galima rasti daug lietuviškų pavardžių, tačiau dažnas jau nebemoka kalbėti lietuviškai. Lietuviškumas palaikomas šeštadieninių mokyklų dėka. Jaunimas noriai veržiasi palaikyti lietuvybę, stengiasi lavintis, mokytis lietuvių kalbos. Rengiami kursai, kuriuose dėstomi lietuvių kalbos pagrindai. Kiek sunkiau yra įtvirtinti žinias - nedažnai tenka bendrauti lietuvių kalba. Kartą per metus rengiami Argentinos, Venesuelos, Kolumbijos jaunimo susitikimai. Tuo tarpu lietuvių senolių bendruomenės tokių renginių jau nepajėgia rengti. Per pastarąjį dešimtmetį lietuvių suvažiavimai vyko Argentinoje, Brazilijoje, Urugvajuje. Mat Urugvajuje yra lietuviška bažnyčia, pačių lietuvių lėšomis pastatyta, tačiau jau septyneri metai, kai mirė lietuvis kunigas, o kiti vietiniai kunigai tik bando kažką pasakyti lietuviškai. Pageidaujama, kad lietuviai kunigai atvyktų į Urugvajų ir ne tik mokytų, skleistų lietuvišką žodį, bet ir būtų bendruomenės vadovai. „O Lietuvoje gražu. Daug pamatyti teko ir šiemet - lankėmės Marijampolėje, Kudirkos Naumiestyje, pagerbėme dr. Vincą Kudirką, patiko atstatyti dr. Jono Basanavičiaus gyvenamieji pastatai - senoji lietuvių architektūra“, – sako R.Ibarra Vėta.

Lietuvių pėdsakai Altajuje

Rusijos Altajaus krašto lietuvių bendruomenės pirmininkas Bonaventūras Verbickas su širdgėla pasakojo, jog 1941 metų birželį jis, dar 12-metis, kartu su tėvais išvežtas į Rusijos gilumą - Altajaus kraštą. Buvo labai sunku. Liko vienas, bet gyvenimas susiklostė taip, kad grįžti į Lietuvą nebuvo galimybių, todėl liko Altajuje. Baigęs mokslus vadovavo gelžbetonio statybinių medžiagų kombinatui, bet niekados neužmiršo lietuvių kalbos - skaitė lietuviškus laikraščius, knygas, namie su tėvais tarpusavyje kalbėjo tik lietuviškai. Sukūrė šeimą. Duktė gyvena Novosibirske, yra matematikos mokslų daktarė, profesorė. Altajaus krašte tėra tik apie 700 lietuvių. (Iš jų – tik šimtas jaunuolių.) Dauguma primiršo gimtąją kalbą. „Gyvenu Barnaule, dabar, būdamas pensininkas, nagrinėju Altajaus krašte mirusių lietuvių sąrašus, kad jie liktų istorijai. Archyve baigiu ištirti nuteistų lietuvių bylas Altajaus krašte. Taip pat lietuvių pėdsakus Altajuje. Mūsų bendruomenė išsibarsčiusi dideliame plote, bet randame būdų palaikyti glaudų ryšį su Lietuva – labai patinka kasmet apsilankyti Lietuvoje, pamatyti jos istorines vietoves. Juk Lietuva buvo, yra ir bus vienintelė - didžioji meilė“, – sakė B.Verbickas.

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija