Tibeto paslapčių pėdsakais
Pasaulio ašies paieška
Petras KATINAS
|
Tibeto Dalai Lama buvo
tik septynerių metų,
kai 1948 metais Lhasoje
susipažino su pasaulio
ašies ieškoti atvykusios
ekspedicijos vadovu,
austrų alpinistu
Henriku Hareriu
|
Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija
ir Vokietija paskelbė, kad kai kurie slaptieji Trečiojo reicho (hitlerinės
Vokietijos) archyvai bus išslaptinti tiktai 2044 metais. Tai yra
praėjus beveik šimtui metų nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Tačiau kai kuriems hitlerinės Vokietijos archyvams dar ilgai galios
įslaptinimas. Apie išslaptinimo terminus net neskelbiama. Tarp tokių
yra labai slapta penkių Vokietijos SS karininkų ekspedicija į Tibetą.
Ekspedicija pagal slaptą SS vadovo Himlerio įsakymą Tibete ieškojo
mistinės Šambalos šalies, kurioje, pagal padavimus, yra žemės ašis.
Kaip paaiškėjo ir be archyvų išslaptinimo, 1942
m. lapkričio 28 d., po Vokietijos armijos pralaimėjimo prie Staliningrado
ir vermachto divizijų sutriuškinimo Afrikoje, Himleris aplankė Hitlerį
ir atnešė jam net dviejų tūkstančių puslapių pranešimą. Kaip teigia
savo atsiminimuose amžininkai, Hitleris su Himleriu po to užsidarę
kalbėjosi daugiau nei šešias valandas. Himlerio pranešime, kurio
ištraukos Vokietijos ir kitų šalių spaudoje pasirodė tik 1990 metais,
Hitleriui buvo pateiktas sensacingas pasiūlymas nedelsiant pasiųsti
į Tibetą specialų dalinį iš patyrusių alpinistų ir mokslininkų,
kurie surastų kažkur Tibeto kalnų urvuose esančią Šambalą. Himleris
buvo mistikas, anot vieno buvusio jo bendradarbio, iki kaulų smegenų.
Jis buvo įsitikinęs, kad jeigu Šambaloje esančią pasaulio ašį pasuktų
atgal, tai Vokietija galėtų sugrįžti į 1939 metus ir, padariusi
išvadas iš savo klaidų, galėtų pradėti karą iš naujo ir jį laimėti.
Prie projekto buvo pridėtas žemėlapis, kuriame nurodytos vietos
Tibete, kur gali būti paslaptingoji Šambala. Tą žemėlapį sudarė
pirmosios vokiečių ekspedicijos į Tibetą 1938 metais dalyviai. Jų
filmuota medžiaga po karo buvo atrasta vienoje Vokietijos masonų
ložėje, bet gana greitai paslaptingo gaisro metu sudegė Kelne. Kaip
teigiama, toje filmuotoje medžiagoje esą buvo nufilmuotas įėjimas
į vieną Tibeto kalnų tarpeklį, kur neva esanti Šambala, taip pat
ten esančios pasaulio ašies brėžiniai.
Yra dar vienas įdomus dokumentas, rastas Rusijos
NKVD-KGB archyvuose. Jame pranešama, kad NKVD karininkai, tyrinėję
pusiau sugriautą reicho kanceliariją, buvo labai nustebę tarp kitų
lavonų radę nužudytų trijų Tibeto lamų kūnus. Britų istorikas Viktoras
Praudfutas teigia, kad Trečiasis reichas ir jo vadovai labai domėjosi
okultiniais mokslais. Todėl, pasak V.Praudfuto, Hitleris iki pat
paskutinės savo gyvenimo minutės tikėjo, kad Šambala bus surasta.
1943-iųjų sausį labai slaptai iš Berlyno į Tibetą
išvyko penki asmenys, vadovaujami alpinisto profesionalo iš Austrijos
Henriko Harerio ir Himlerio patikėtinio Peterio Aufšnaiterio. Tačiau
jau gegužės mėnesį ši grupė areštuota Britanijos valdomoje Indijoje
ir pasodinta į kalėjimą. Nežinoma, kaip vokiečiams pavyko pabėgti,
bet jau 1943 metų pabaigoje specialioji grupė atvyko į Tibetą. Kas
jiems vėliau atsitiko, niekas iki šiol nežino.
Neseniai pasaulio spaudoje vėl pasirodžius pranešimams
apie tą paslaptingą vokiečių ekspediciją, vieno Rusijos savaitraščio
žurnalistui pavyko pasikalbėti tuo klausimu su Italijos Dcharmsalos
mieste gyvenančiu Tibeto Dalai Lama. Štai ką jis pasakė: Kai į
Tibetą atvyko H.Harerio ekspedicija, man buvo septyneri metai ir
aš puikiai prisimenu, kaip jau 1948 metais susipažinau su H.Hareriu,
kuris atvyko į Tibeto sostinę Lhasą. Pasirodė, kad jis klajojo po
Tibetą ieškodamas Šambalos ištisus penkerius metus. Ir tik iš vieno
indų prekeivio, sutikto kalnuose, atsitiktinai sužinojo, kad karas
baigėsi, Vokietija kapituliavo. 1948 metais iš ekspedicijos dalyvių,
be Harerio, buvo likęs tiktai Aufšnaiteris, - sakė Dalai Lama.
Tai ką veikė ekspedicijos dalyviai per tuos metus?
Kai kurie istorikai mano, kad Hareris iš tiesų surado tą mistinę
pasaulio ašį, tačiau nesugebėjo atsukti jos atgal. Taip pat neaišku,
kur dingo kiti trys jo draugai. Legendose apie paslaptingąją Šambalą
ir ten esančią žemės ašį pasakojama, jog joje yra sukaupta didžiulė
energija ir ne taip paprasta prie jos prisiartinti. Kaip tik todėl
mitologijoje Šambala laikoma centru, iš kurio valdomas pasaulis.
Kas prie jos prisiliečia, gali ne tiktai kontroliuoti laiką, bet
ir įgauna magiškų savybių: mokėjimą naudotis ne tik biopolių apsauga,
bet ir pasiųsti iš dangaus ugnį į žemę. Dar daugiau, legendos tvirtina,
kad Šambalos energija suteikia nemirtingumą. Himleris, tvirtai tikėjęs
tokiomis legendomis, visai rimtai svarstė galimybę pasiųsti į Tibetą
kelis tūkstančius desantininkų ir iš jų suformuoti nenugalimą nemirtingųjų
legioną.
Pirmieji oficialūs pranešimai apie Himlerio Tibeto
projektą pasirodė tiktai praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje.
Iki tol smalsūs istorikai tenkinosi tik įvairiais gandais. Po darbo
dalailamos būstinėje (jis mokė jaunąjį dalailamą anglų kalbos),
Hareris 1951-aisiais paliko Lhasą ir grįžo į Austriją atsiveždamas
didžiulį archyvą ir daug filmuotos medžiagos. Tačiau archyvą bemat
konfiskavo anglų žvalgyba. Vėliau alpinistas Hareris paskelbė savo
memuarų knygą Septyneri metai Tibete, kuri tapo žinoma visame
pasaulyje, kai Holivude pagal ją buvo sukurtas filmas, kuriame vaidino
Holivudo žvaigždė kino aktorius Bredas Pitas. Tuo pat metu į žurnalistų
rankas pakliuvo ir jau minėto Himlerio pranešimo Hitleriui dalis.
Bet Hareris jau buvo miręs, o SS ekspedicijos archyvą, kurį jis
atsivežė, Britanijos valdžia išslaptinti iki šiol griežtai atsisako.
Yra tiktai spėliojimų, jog jame esą nufilmuotas piktųjų jėgų iššaukimas
iš vietinių senojo kulto, egzistavusio dar iki budizmo, šamanų pranašystės,
kuriose nurodoma žemės ašies buvimo vieta. Rusijos savaitraščio
Argumenty i fakty žurnalistui Georgijui Zotovui Dalai Lama sakė:
Jau vėliau aš ne kartą aiškinau europiečiams: Šambala egzistuoja,
bet tik ne tokia, kaip jie įsitikinę. Į Šambalą negalima taip paprastai
ateiti ir paliesti ją rankomis. Šambala yra kitame lygmenyje, o
pamatyti pasaulio ašį gali tiktai tie, kurie yra pasiekę aukščiausią
sąmonės lygį.
Beje, 1920 ir 1924 metais Anglija irgi siuntė
dvi ekspedicijas ieškoti paslaptingosios Šambalos. Joms vadovavo
profesoriai Laftevas ir Kensingtonas. Abi ekspedicijos iš Tibeto
nesugrįžo ir iki šiol niekas nežino, kas joms atsitiko. 1997 metais
Kapano budistų vienuolyno, esančio Nepale, vyriausiasis lama interviu
BBC radijui pareiškė: Pakliūti į Šambalą ir pamatyti pasaulio ašį
galima, bet sugrįžti iš ten gali toli gražu ne kiekvienas.
Kilus susidomėjimui dėl Himlerio organizuotos
ekspedicijos į Tibetą ieškant paslaptingosios Šambalos, kažkodėl
niekas neatkreipė dėmesio, jog Rusijos bolševikai kur kas anksčiau
už Himlerį ir Hitlerį ėmė domėtis Tibetu ir paslaptingąja Šambala.
Ir ne vien dėl pasaulinio bolševizmo viešpatavimo pagreitinimo.
Vos pasibaigus pilietiniam karui, nepaisant, kad šalyje siautė visuotinis
badas, Rusijos čekistai negailėjo didžiulių pinigų skverbimuisi
į Tibetą ir Himalajus. Tam reikalui buvo užverbuotas netgi iki šiol
daugelio dievinamas rusų dailininkas ir mistikas Nikolajus Rerichas.
Bet apie tai kitame straipsnyje.
© 2004 "XXI amžius"
|