Be taisyklių
Tarptautinė organizacija Amnesty International
ir oficialūs kai kurių Vakarų šalių pareigūnai labai griežtai kritikavo
Rusiją už tai, kad valstybinė kompanija MIG pardavė neramumų ir
masinių žudynių krečiamam Sudanui dvylika karo lėktuvų MiG-29. Neabejojama,
kad šie lėktuvai bus panaudoti masiškai žudant taikius Vakarų Sudano
gyventojus, kur vyriausybės palaikomi ir išlaikomi arabų islamistų
būriai per paskutiniuosius penkiolika mėnesių nužudė mažiausiai
30 tūkst. juodaodžių gyventojų, sudegino jų kaimus ir daugiau kaip
du milijonus paliko ne tik be pastogės, bet ir visiškai be maisto,
jau nekalbant apie medikamentus. Prasidėjus liūčių sezonui, daugeliui
jų gresia mirtis nuo bado, taip pat nuo ligų ir epidemijų. JAV valstybės
sekretoriaus pavaduotojas Džonas Boltonas pabrėžė, kad rusiškų karo
lėktuvų MiG-29 pardavimas Sudano vyriausybei, kurią ne tik JAV,
bet ir Jungtinės Tautos laiko viena pagrindinių tarptautinių terorizmą
remiančių valstybių, gali sukelti rimtų pasekmių. Toks susirūpinimas
visiškai suprantamas. Juk paskutiniaisiais dešimtmečiais nė vienas
tarptautinis konfliktas ar lokalinis karas nevyko plačiai nenaudojant
rusiškų ginklų. Visų pirma todėl, kad šie ginklai pakankamai efektyvūs,
o svarbiausia pigūs. Dauguma jų buvo sukurti ir pagaminti dar
SSRS laikais ir specialiai skirti menko išsilavinimo ir blogai parengtiems
pažangių valstybių smogikų būriams bei tarptautiniams teroristams.
Pavyzdžiui, Afganistane, Irake, Palestinoje rusiškais kalašnikovais
puikiai moka naudotis net vaikai.
Pentagonui taip pat kelia susirūpinimą Rusijos
ginklų srautas į komunistinę Kiniją. Ypač parduodant Pekinui karo
lėktuvus bei raketas ir pabūklus karo laivams. JAV baiminasi, kad
tie ginklai gali būti panaudoti prieš Taivaną. Kaip žinoma, JAV
įsipareigojo ginti Taivaną, jeigu jį užpuls Kinija. Vašingtonas
taip pat smerkia Rusijos ginklų eksportą į Iraną ir Siriją, kurie
beveik atvirai palaiko tarptautinį terorizmą. Pernai Pentagonas
pranešė, kad Rusijoje pagamintos valdomos prieštankinės raketos
Kornet buvo nelegaliai pergabentos iš Sirijos į Iraką. Valstybinė
Tulos prietaisų gamybos įmonė, kurioje gaminamos Kornet raketos,
ir dar kelios Rusijos prietaisų gamyklos už ginklų tiekimą Iranui
jau susilaukė JAV sankcijų. Vienos rusų ginklų gamyklos vadovas,
iš pradžių teigęs, kad amerikiečių sankcijos jo įmonei nė motais,
dabar kalba kitaip ir prisipažįsta, jog jos sukelia finansinių problemų.
Mat ginklų tiekimo kontraktai sudaromi JAV doleriais, o pastaraisiais
metais visi piniginiai atsiskaitymai vyksta per JAV bankus, konkrečiai,
per Bank of New York. Šio banko atstovai jau pareiškė, kad pervedimai
rusų ginklų pramonės įmonėms bus užšaldyti.
Rusija, atsigavusi po 1998 metų finansinės ir
ekonominės krizės, toliau tęsia šlovingąsias Sovietų Sąjungos
tradicijas. Tik dabar, skirtingai nuo SSRS laikų, už ginklus reikia
mokėti. Ir ginklų eksportas tapo antruoju (po naftos) valstybės
pajamų šaltiniu. 1991 metais, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga, pagrindinėje
karinėje gamykloje, gaminančioje MiG klasės karo lėktuvus, liko
200 MiG-29 naikintuvų, parengtų išsiųsti į draugiškas ir pažangias
šalis. Ir iki šiol Rusija parduoda ne tik naikintuvus MiG-29, bet
ir kitą karinę techniką, pagamintą dar SSRS laikais. Tą techniką
mielai perka pirmiausia tokios valstybės, kaip Alžyras bei Iranas.
Deja, slaptumo skraistė, kuri gaubia Rusijoje prekybą ginklais,
suteikia ginklų gamykloms puikią progą nemokėti mokesčių. Kaip teigia
Maskvos savaitraštyje The Moscou Time rusų karinis apžvalgininkas
P.Felgenhaueris, net ir nedidelis kontraktas parduodant ginklus
tokioms šalims kaip Iranas ar Sudanas bemat padaro milijonieriais
ne vieną apsukruolį, susijusį su ginklų pramone. Todėl galimybė
praturtėti per labai trumpą laiką kelia tokią didelę pagundą, kad
jokie Transparency International ar JAV valstybės departamento
protestai nubėga kaip nuo žąsies vanduo. Užsienio klientai, ypač
iš blogio ašies valstybių, su didžiausiu malonumu perka ginklus
iš Rusijos, nes žino, kad iš kitų savo ir tarptautinę teisę gerbiančių
valstybių jų negaus. Nebent jose, kaip Lietuvoje, atsirastų koks
nors Borisovas, tiekęs sraigtasparnius kruvinajam Sudano režimui.
Antra vertus, blogio ašies šalys gauna rusišką karinę techniką
gana pigiai, palyginti su kitų šalių gaminamais ginklais. Tiesa,
sovietinės epochos naikintuvai, taip sparčiai tobulėjant karinei
technikai, neprilygsta naujiesiems JAV lėktuvams. Tą įrodė ir 1991
metų karinė operacija Irake ir 1999-aisiais Jugoslavijoje, kur
prieš Vakarų aviaciją labai nesėkmingai bandė kautis rusiški naikintuvai.
Tačiau regioninių konfliktų atvejais, ypač Afrikoje ir Azijoje,
sovietinė ir rusiška karinė technika dar ne kartą bus panaudota
ir naudojama dabar. Rusiška ginkluotė pigi, jos pardavėjai nekreipia
dėmesio į jokias tarptautines sankcijas, todėl Vakarai vargu galės
ką nors pakeisti šiame mirties biznyje.
Reiškiant susirūpinimą dėl Rusijos tiekiamų ginklų
susikompromitavusiems kruviniems režimams, kažkodėl nedaug kalbama
apie kitą ginklų tiekėją lukašenkiškąją Baltarusiją. Jos prezidentas
A.Lukašenka net neslepia, kad jam labai patinka Irano, Sudano, stalinistinės
Šiaurės Korėjos režimai, ir todėl jis pigiai parduoda jiems ginklus.
Dar daugiau, A.Lukašenka prakalbo, jog reikia sukurti kažkokią ašį,
nukreiptą prieš JAV imperializmą. Į ją, be Maskvos ir Minsko, dar
turėtų įeiti Pekinas, Teheranas, o jeigu gerai elgsis, tai ir Delis.
Aišku, tai ne vien įsismaginusio Minsko tėtušio išmislas. Apie
tokias ašis labai dažnai ėmė kalbėti ir artimiausi Rusijos prezidento
V.Putino aplinkos žmonės. Tiesa, jie kol kas nekalba, kad į tą ašį
reikia įtraukti ir terorizmą atvirai remiantį Iraną. Tačiau tai
padėties nekeičia.
Jeigu Kremlius bent jau žodžiais stengiasi atsiriboti
nuo tokių valstybių kaip Sudanas, tai A.Lukašenka atvirai demonstruoja
savo draugystę tokioms valstybėms. Pakanka priminti, kad pernai,
likus kelioms dienoms iki sąjungininkų karinės operacijos Irake,
A.Lukašenka pasiuntė savo bičiuliui Sadamui Huseinui beveik 200
galingų sunkvežimių MAZ, ant kurių Irako diktatorius spėjo sumontuoti
iš tos pačios Baltarusijos gautas raketas.
Petras KATINAS
© 2004 "XXI amžius"
|