Niūrios prognozės naftos vartotojams

Naftos kainų kilimas Niujorko biržoje pasiekė neregėtą mastą. Prieš porą savaičių barelio naftos kaina jau peršoko 49 dolerius. Todėl jau artimiausiomis dienomis laukiama 50 dolerių už barelį naftos kainos. Kaip teigia kai kurie ekspertai, tokio naftos kainų šuolio pagrindinė priežastis yra pasirodę pranešimai, kad naftos gavyba Irake išvis nutraukta. Kaip prieš kelias savaites pareiškė vienos Pietų Irako naftos kompanijos atstovas Hasanas Muchamedas al Muchamadis, jo kompanija buvo priversta nutraukti naftos gavybą saugumo sumetimais. Mat tada radikalaus šiitų lyderio Muktados al Sadro smogikai pagrasino atakuoti naftos versloves ir kitus objektus, jeigu nebus nutraukta naftos gavyba Pietų Irake. Kaip tiktai apie 90 proc. viso Irako naftos eksporto vyksta per Pietų Irako naftotiekių tinklą ir terminalus Persijos įlankoje.

Tačiau grasinimai Irako laikinajai vyriausybei nesibaigia. Basros miesto vicegubernatorius ir imamo Muktados al Sadro atstovas pietinėse Irako provincijose al Malakis pareiškė, kad jeigu amerikiečiai artimiausiu metu nepaliks šventojo Nadžafo miesto, tai šiitai, gyvenantys trijose pietinėse provincijose – Basroje, El Amare ir El Nasirijoje, nuspręs atsiskirti nuo likusios Irako dalies. Dar daugiau, šiitų lyderiai pareikalavo, kad Irako laikinasis premjeras Alavis viešai atsiprašytų šiitų išsilaisvinamojo judėjimo ir asmeniškai jo lyderio imamo al Sadro, taip pat visų žuvusių Nadžafe šiitų giminaičių ir išmokėtų jiems kompensacijas.

Tuo tarpu nesibaigiančioje Irako krizėje yra dar vienas gana svarbus aspektas. Jau pakankamai akivaizdu, kad už įtakingų šiitų smogikų ir fanatikų bei jų vadovų nugaros stovi Iranas. Aišku, oficialusis Teheranas neigia vis dažniau pasirodančius pranešimus, kad Iranas aktyviai remia Irako šiitus. Tačiau juk niekam ne paslaptis, kad Teherane dabar apsigyvenęs Irako šiitų veikėjas Achmedas Čelabis, kurį amerikiečiai vienu metu net ketino paskirti „naujojo“ Irako laikinuoju vadovu. Gerai, jog laiku susiprato ir prisiminė, kad A.Čelabis ne tiktai dalyvavo politiniame gyvenime, bet ir yra įsipainiojęs į skandalingas finansines aferas. Ne amerikiečių žiniasklaidoje, o daugelio arabų šalių informacijos priemonėse pirmiausia pasirodė pranešimai, kad įnirtingų susirėmimų Nadžafe metu Irako šiitai kovėsi Irane pagamintais ir iš ten atgabentais ginklais. Be to, kaip Iranas elgiasi su laikinąja Irako vyriausybe, rodo dar vienas faktas. Dar 1991 metais, prieš prasidedant Persijos įlankos karui, Irakas perdavė Iranui „pasaugoti“ 130 savo karinių ir civilinių lėktuvų. Dabar naujoji Irako vyriausybė paprašė Teherano grąžinti šiuos lėktuvus. Tačiau Teheranas jau pareiškė, jog, pirma, dėl lėktuvų grąžinimo derėsis tik su Irako „liaudies“ išrinkta vyriausybe, antra – prisiminė, kad Irakas perdavė tik 22 lėktuvus.

Visa tai irgi skatina naftos kainų augimą. Kaip ir referendumą laimėjusio stambios naftos tiekėjos Kubos diktatoriaus Fidelio Kastro bičiulio Venesuelos prezidento Ugo Čaveso pareiškimas. Jame Venesuelos prezidentas pareiškė, kad jis nė kiek nenustebtų, jeigu artimiausiu metu naftos kaina pasiektų 100 dolerių už barelį. O juk dar palyginti neseniai netgi 40 dolerių kaina atrodė neįmanoma.

Aišku, alyvos į ugnį kone kasdien papila labai neaiški Kremliaus pozicija dėl „Jukos“ naftos kompanijos. Valdžios kišenėje sėdintys Rusijos teisėsaugos ir teisėtvarkos organai nuolat kelia sumaištį tuo klausimu. Pavyzdžiui, buvo areštuoti pagrindinės „Jukos“ naftos gavybos dukterinės įmonės „Juganskneftegaz“ aktyvai. Taigi šiais metais, kurie dar toli gražu nesibaigė, naftos kaina išaugo 35 proc. Tuo tarpu naftos žaliavos paklausa nemažėja, o baimė likti be naftos – didėja.

Tačiau solidūs ekspertai ramina vartojus ir pareiškia netikintys, kad naftos kaina dar labiau pašoks, tuo labiau iki 100 dolerių už barelį. Visų pirma ekspertai tvirtina, jog yra labai nedidelė tikimybė, kad gali būti nutrauktas naftos tiekimas ilgesniam laikotarpiui. Antra, šalys vartotojos bet kokiu atveju gali pasinaudoti turimomis strateginėmis degalų atsargomis. Be to, didesnė nei 50 dolerių už barelį kaina būtų daugeliui nepakeliama, todėl neišvengiamai pradėtų veikti pagrindinis ekonominis dėsnis: sumažėjusi paklausa padidina pasiūlą.

Rugsėjo 15 dieną Vienoje naftą eksportuojančių šalių OPEK organizacija svarstys galimybę padidinti naftos gavybą ir, žinoma, jos tiekimą. OPEK jau kreipėsi į Rusiją ir Angolą prašydama padidinti naftos eksportą į pasaulio rinką, kad bent nežymiai būtų numušta kaina. Kol kas OPEK visokiais būdais stengiasi apraminti isteriškas naftos vartotojų nuotaikas. Pirmiausia panikuojantiems vartotojams primenama, kad OPEK turi sukaupusi pakankamai rezervų. Taip pat žadama padidinti naftos gavybą ir eksportą iki keturių milijonų barelių per dieną.

Tuo tarpu pasirodė pranešimų, kad sėdinčio kalėjime „Jukos“ vadovo M.Chodorkovskio skolas, kurias jam priskaičiavo Rusijos valdžia, pasirengę išpirkti mainais už „Jukos“ akcijas arabų šeichai iš al Maktumo šeimos, valdančios Jungtinių Arabų Emyratų Dubajaus emyratą. Esą arabų šeichai pasirengę sumokėti dešimt milijardų dolerių ir jau pasiuntė tokį pasiūlymą Rusijos prezidentui V.Putinui. Tiesa, šioje istorijoje yra tam tikrų niuansų. Mat šeichų al Maktumų giminė jau seniai finansuoja prestižinį Anglijos futbolo klubą „Čelsi“, kurį nusipirko rusų oligarchas Romanas Abramovičius. Todėl kai kurie ekonomikos ir politikos apžvalgininkai daro išvadą, kad už Dubajaus šeichų nugaros šmėsčioja R.Abramovičiaus šešėlis.

Kai dėl „Jukos“ skandalo, tai bene teisingiausiai jį įvertino Rusijos dienraščio „Komsomolskaja pravda“ apžvalgininkas Andrejus Sedovas. Jo žodžiais tariant, „Jukos“ akcijų kritimo ir kilimo sumaištyje „pasiutiškus dividentus“ susižeria prie valdžios sėdintys apsukruoliai. Iš tiesų „Jukos“ akcijų kaina kasdien kinta 10-20 proc. į tą ar kitą pusę. Tas pokytis vyksta po kiekvienos naujos žinios apie šią kompaniją. O tas „naujienas“ kurpia valdininkai. Todėl žmonės, artimi aukščiausiems Rusijos teisėtvarkos vadovams bei žinantys Kremliaus koridorių užkulisius , tas „naujienas“ sužino iš anksto ir lošia iš „Jukos“ skandalo tarsi kokiame kazino.

Pasak A.Sedovo, tapo absoliučiai aišku, kad Rusijos valdžios viršūnėse dėl „Jukos“ kaunasi dvi jėgos. Pirmoji siekia „suvalgyti“ šią naftos kompaniją, antroji – arba nenori, arba ji iš šio skandalo nieko nelaimi, todėl stengiasi atsiimti savo dalį manipuliuodama „Jukos“ akcijomis. Šis užsitęsęs žaidimas su „Jukos“ daugeliui yra gana pelningas, todėl ir nematyti jo galo.

Tuo tarpu Rusijos naftos gavyba rugpjūčio mėnesį pasiekė rekordą – 9,37 mln. barelių per dieną. Ir daugiausia naftos išgavo Kremliaus žlugdoma „Jukos“ kompanija. Jos naftos gavyba rugpjūtį, palyginti su liepa, nuo 7,312 mln. tonų (1,728 barelių) padidėjo iki 7,362 mln. tonų (1740 mln. barelių) per dieną. Todėl sunku suprasti, kodėl faktiškai valdžiai pavaldus Maskvos teismas nusprendė uždaryti visas „Jukos“ ir su ja susijusių bendrovių sąskaitas. Po tokio sprendimo kelias dienas nustojusios kilti naftos kainos pasaulio rinkoje vėl ėmė kilti. Ir tai ne vien dėl grėsmės, kad „Jukos“ gali nutraukti naftos gavybą, bet ir todėl, kad visa pasaulinė naftos gavyba jau vos pajėgia patenkinti vis augančią naftos paklausą. Naftos kainų kilimą taip pat skatina ne tik diversijos Irako naftotiekiuose, bet ir tai, kad iki žemiausio lygio sumažėjo JAV naftos atsargos. Todėl būgštaujama, jog, prasidedant žiemos sezonui, naftos ir degalų kainos dar labiau išaugs.

Petras KATINAS

© 2004 "XXI amžius"