Peštynėse dėl aukščiausių ES postų pamirštami
Europos interesai
|
Europos Komisijos pirmininkas
Žozė Manuelis Barozas
EPA-ELTA nuotrauka
|
Pasak verslo dienraščio Financial Times, šalims
bandant užsitikrinti aukščiausius Europos Sąjungos (ES) postus savo
atstovams, visos Europos interesus užgožia nacionaliniai motyvai
ir lyčių politika. Todėl chaotiškai pešantis dėl įtakingiausių postų
Briuselis tampa panašus į viduramžių mugę, kurioje renkamasi iš
kostiumuotų įvairių tautybių pretendentų.
Įvairiomis kalbomis kalbančiam Europos elitui
varžantis dėl mažiau nei 200 darbo vietų 25 naujųjų ES komisarų
komandose, karštligišką atmosferą dar labiau sustiprina nacionalinė
konkurencija, lyčių politika ir išdavystės.
Minėti postai suteikia galimybę susidurti su didžiausiais
ES tenkančiais iššūkiais ir aukščiausiu lygiu išbandyti savo politinius
gebėjimus. Turbūt ne mažiau svarbus veiksnys yra ir metinis atlyginimas,
kuris, neatskaičius mokesčių, siekia 156 tūkst. eurų.
Daugeliui pretendentų dabar yra sunkus laikotarpis:
laukiama, ką vienas ar kitas naujasis komisaras pasirinks į šešių
septynių asmenų savo komandą, su kuria kitus penkerius metus turės
dalytis paslaptimis ir grumtis politinėse kovose.
Šis įdarbinimo procesas nepanašus į jokį kitą.
Komisarai ne tik sulaukia daugybės gyvenimo aprašymų iš atskirų
asmenų, bet ir yra spaudžiami nacionalinių vyriausybių, kurios aktyviai
siekia užtikrinti aukščiausius postus savo piliečiams.
Teoriniu požiūriu Europos Komisija turėtų iškilti
virš nacionalinių interesų. Ši unikali vykdančioji institucija turėtų
atstovauti bendriems Europos interesams. Tačiau paskyrimai į komisarų
komandas yra pernelyg svarbūs, kad vyktų tik pagal 25 naujųjų Europos
Komisijos narių, kuriuos atsiuntė kiekviena valstybė narė, užgaidas.
Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija naujiesiems
komisarams pateikė maždaug po 40 potencialių kandidatų, kuriuos
norėtų matyti komisarų komandose, sąrašus.
Kai kurios ambasados netgi prašo darbo vietų
jūsų vardu, - sakė vienas į sumaištį dėl ES postų įveltas asmuo.
- Vakar iš vieno komisaro gavau laišką dėl atsisakymo priimti. Net
nežinojau, kad prašiausi priimamas į šią vietą.
Ant kortos yra pastatyti didžiuliai nacionaliniai
politiniai interesai, nes Europos Komisija turi daug galių svarbiose
darbo rinkos reguliavimo, aplinkos apsaugos, biudžeto drausmės,
prekybos ir konkurencijos srityse. Viskas gana paprasta, - aiškino
vienas ES diplomatas. - Valstybės narės nori į komisarų komandas
paskirti savo žmones, kad galėtų reikšti savo požiūrį.
Taigi komisarų komandų nariai yra laikomi lobistais,
turinčiais daug įtakos priimant sprendimus. Kadangi balso teisę
turi visi 25 komisarai, įtaka tiesiogiai priklauso nuo sukurto nacionalinių
atstovų tinklo.
Pasak kito ES diplomato, yra naudinga turėti Europos
Komisijoje dirbančių šnipų, kurie įspėtų apie nacionaliniams interesams
kylančias grėsmes. Tačiau toks elgesys yra smerkiamas pačioje ES
vykdančiojoje institucijoje, kurioje nacionalinį lojalumą siekiama
pakeisti nauja europine tapatybe. Netgi negalima tiesiogiai užsiminti
apie tautybę, nuorodos į kurią yra pakeičiamos eufemizmu šalies,
kurią aš geriausiai pažįstu.
Komandų nariai, kurie vokuose perduoda informaciją
savo nacionalinėms vyriausybėms, yra įtraukti į neoficialius juoduosius
sąrašus ir patiria didelių sunkumų įsidarbinti naujos kadencijos
Europos Komisijoje, darbą pradėsiančioje lapkričio 1 dieną.
Paskirtasis Europos Komisijos pirmininkas Žozė
Manuelis Barozas praėjusį mėnesį nustatė naujas taisykles, kurios
neleis komisarams paversti savo komandų nacionalinių interesų bastionais.
Tai buvo ypač būdinga Žako Santero vadovautai ir favoritizmu pagarsėjusiai
Europos Komisijai, kurios nariai buvo priversti atsistatydinti 1999
metais.
Pagal naująją tvarką kabineto vadovas arba bent
jau jo pavaduotojas privalo būti kitos tautybės nei pats komisaras.
Be to, komandoje turi dirbti bent trijų tautybių asmenys, privalu
išlaikyti lyčių pusiausvyrą.
Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos paskirtasis
komisaras Peteris Mandelsonas, kuris bus atsakingas už prekybą,
savo kabineto vadovo pavaduotoju pasiėmė prancūzą. Londone šis paskyrimas
laikomas gerų dvišalių santykių pavyzdžiu.
Tačiau prancūzas Žakas Baro, kuris taps transporto
komisaru, į britų gestą neatsakė. Jis teigė, kad nepasiūlėme nė
vieno, kuris pasižymėtų reikiamomis savybėmis, - skundėsi vienas
britų diplomatas. Tuo tarpu Prancūzijos pareigūnas, kuris, kaip
ir jo tautietis komisaras, su panieka žvelgia į nusenusią britų
viešojo transporto sistemą, sakė: Galbūt Didžiojoje Britanijoje
nėra nė vieno transporto specialisto.
Paskyrimų procesas dar nesibaigė, tačiau Briuselyje
jau sklando sielvarto ir išdavystės istorijos. Teigiama, kad kai
kurie komisarai pažadėjo postus daugiau nei vienam kandidatui, todėl
neišvengta nusivylimų.
Kiti komisarai, pavyzdžiui, Airijai atstovaujantisČarlis
Makryvis, dar nepaskelbė, kas užims visą darbo krūvį numatančius
postus, ir labiau rūpinasi ne komandos formavimu, o tuo, kur apsigyventi
Briuselyje.
Tai suteikia vilties dar nepasirinktiems kandidatams,
tačiau paskutiniajame paskyrimų ture turėtų būti aršiai konkuruojama.
Dabartinis laikotarpis yra tikrai įtemptas. Dabar daugiausiai galimybių
turi moterys, - sakė vienas Briuselyje posto siekiantis vyras. -
Šiuo metu visi jie (komisarai) kiek išmanydami stengiasi laikytis
taisyklės dėl lyčių lygybės.
© 2004 "XXI amžius"
|