Paryžius ir Berlynas Maskvos voratinklyje
Petras KATINAS
Prieš pat tragediją Šiaurės Osetijoje Rusijos
prezidentas Sočio rezidencijoje priėmė du savo geriausius bičiulius
iš Europos Prancūzijos prezidentą Žaką Širaką ir Vokietijos kanclerį
Gerhardą Šrioderį. Nors jokio oficialaus komunikato apie susitikimo
rezultatus nebuvo paskelbta, o apsiribota tik bendromis frazėmis,
tačiau, kaip rašė Rusijos ir Europos laikraščiai, susitikimas priminė
sovietinius laikus. Tarsi pas SSKP CK generalinį sekretorių būtų
atvykę kokie nors buvę vasalai iš broliškų Prancūzijos ir Vokietijos
kompartijų. Koks nors Ž.Maršė ar E. Honekeris. Tas pats glėbesčiavimasis
ir bučiniai į skruostus.
Bet apie naują Putino-Širako-Šrioderio trikampį
pirmą kartą rimtai imta kalbėti pernai, prieš JAV karinę operaciją
Irake. Priešiškumas šiai operacijai ir sutelkė trijų šalių vadovus.
Ar gali tokia politinė ašis Maskva-Paryžius-Berlynas išsivystyti
į rimtą aljansą? Apie tai atvirai prakalbo Prancūzijos gynybos ministro
diplomatinis patarėjas Bertranas Bezansenas. Jo žodžiais tariant,
Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos aljanso stiprėjimo pagrindinis
stimulas yra ne tik Irako klausimas. Esą pagrindinis dalykas yra
pastaraisiais metais labai suaktyvėjęs Vokietijos ir Prancūzijos
bendradarbiavimas, kurį B.Bezansenas pavadino beprecedentiniu.
Ž.Širako ir G.Šrioderio patarėjai skelbia, kad Paryžiuje ir Berlyne
supranta, jog, siekiant, kad Europos traukinys nenuvažiuotų nuo
bėgių, būtina suteikti didesnę dinamiką prancūzų ir vokiečių lokomotyvui,
pastiprinant jį Maskvos garvežiu.
Sprendžiant iš B.Bezanseno samprotavimų ir paties
Prancūzijos prezidento Ž.Širako paskutiniųjų pareiškimų, ir jis
pats, ir Rusijos prezidentas V.Putinas supranta ir vieningai sutaria,
jog tik bendromis pastangomis Maskvos ir Paryžiaus balsas bus geriau
girdimas vienpoliariame pasaulyje. Kalbant apie vienpoliarį pasaulį,
pirmiausia turimos galvoje Jungtinės Valstijos.
Maskvoje, Paryžiuje ir Berlyne nuolat imta eskaluoti
temą, kad istoriškai Prancūzija ir Vokietija jautė dideles simpatijas
Rusijai, o šiuo metu atėjo laikas tas abipuses simpatijas dar labiau
sustiprinti ir politiškai įteisinti.
Štai ką rašo B.Bezansenas savo straipsnyje Rusijos
dienraštyje Izvestija: Irako krizė buvo ta priežastis, kuri sujungė
visas tris sostines, kad bendromis jėgomis priešpastatytų jas amerikiečių
dominavimui. Šiandieniniame pasaulyje neįmanoma nesiskaityti su
JAV galybe, o tie, kurie siekia būti išgirsti, privalo vienytis.
Todėl kiekviena iš trijų šalių suinteresuota turėti kitų dviejų
atramą. Taigi šios valstybės gali sudaryti politinę ašį tik tuo
atveju, jeigu jos turi bendrą tikslą ir vykdo bendrą politiką. Trijų
sostinių suartėjimas, be abejo, sustiprins jų įtaką Europoje ir
pasaulyje. Tikrovėje, kaip teisingai tvirtina Maskva, savo glaudų
bendradarbiavimą su Paryžiumi ir Berlynu ji sieja su savo įtakos
Europos Sąjungoje stiprinimu.
Taigi B.Bezansenas tik pasakė tą, kas jau seniai
žinoma, bet kažkodėl į tai mažai kreipiama dėmesio. Juk neatsitiktinai
Rusija pirmiausia kreipėsi į Prancūzijos ir Vokietijos vadovus,
kad tie prispaustų uodegą visų pirma mažosioms, o ypač naujosioms
ES valstybėms, kad būtų sudaryta kažkokia ES ir Rusijos struktūra.
Tai reiškia, jog, svarstant visus su ES susijusius klausimus ir
priimant sprendimus, dalyvautų ir Maskva. Paryžius ir Berlynas,
sprendžiant iš Ž.Širako ir G.Šrioderio kalbų, pasirengę įvykdyti
šiuos Maskvos pageidavimus. Neatsitiktinai Rusijos Valstybės Dūmos
imperinės frakcijos Rodina lyderis D.Rogozinas suniekino neseniai
Lietuvos Seimo priimtą rezoliuciją, kurioje kategoriškai atmetamos
Rusijos pastangos sukurti laisvo niekieno nekontroliuojamą tranzito
koridorių tarp Rusijos ir Kaliningrado srities per Lietuvos, tai
yra, per Europos Sąjungos teritoriją. Dar daugiau, Rusijos memorandume
Europos Komisijai tuo klausimu pabrėžiama, kad Kaliningrado tranzitas
per Lietuvos teritoriją vyktų pagal Rusijos vidaus įstatymus ir
būtų laikomas Rusijos vidaus tranzitu. Aišku, Rusija nebūtų pateikusi
tokio memorandumo, jeigu nesitikėtų paramos ES viduje. Pirmiausia
iš kuriamos Maskvos-Paryžiaus-Berlyno ašies valstybių. D.Rogozinas
netgi drįso pareikšti, jog Lietuva bus pašalinta iš ES, jeigu neįvykdys
Maskvos reikalavimų.
Jau minėtas prancūzų diplomatas B.Bezansenas rašo:
Paryžiaus, Berlyno ir Maskvos suartėjimas ne konjunktūrinis reiškinys,
sukeltas dėl Irako problemų. Jis atitinka trijų sostinių siekius
turėti veiksmų laisvę dabartinėje strateginėje padėtyje pasaulyje
priimant suderintus veiksmus. Taip pat B.Bezansenas pripažįsta,
kad Maskvos-Paryžiaus-Berlyno ašies kūrimas yra nesuderinamas su
Europos statybos koncepcija, bet esą atitinka naujas realijas išsiplėtusioje
25-ių šalių ES, nes atves Rusiją prie glaudaus bendradarbiavimo
su Europos Sąjunga.
Kitaip tariant, siekiama, kad šios ašies lyderiai
galėtų diktuoti savo valią išsiplėtusioje ES. Negalima atmesti,
jog prie Maskvos-Paryžiaus-Berlyno ašies gali prisijungti ir Madridas.
Naujoji Ispanijos socialistų vyriausybė, paraginusi visas Europos
valstybes išvesti savo karius iš Irako, bemat susilaukė pritarimo
Maskvoje, Paryžiuje ir Berlyne.
Nežinia, kokiais sumetimais vadovaujasi dabartiniai
Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai, puldami į Maskvos glėbį. Negi
iš tiesų mano, kad Rusija atsisakė savo pretenzijų vėl tapti supervalstybe
ir atsisako savo imperinių ambicijų? Be to, vos ne priešais paskelbtų
Jungtinių Valstijų, Prancūzijos ir Vokietijos laikraščiai skelbia,
jog dabartinėje Rusijos valdžioje net 77 proc. žmonių yra buvę KGB
karininkai ir su KGB struktūromis susiję asmenys.
Todėl pastaruoju metu Vokietijos kancleris G.Šrioderis,
nuolat besigiriantis, kad draugauja šeimomis su V.Putinu, susilaukia
vis griežtesnės kritikos šalies viduje. Jau nekalbant apie opozicinę
Krikščionių demokratų partiją, prie tos kritikos dėl nuolaidžiavimo
Rusijai prisijungė netgi valdančiosios koalicijos partneriai žalieji.
G.Šrioderio kritikai buvo tiesiog šokiruoti, kai kancleris G.Šrioderis
paskelbė, kad neseniai įvykę Čečėnijos prezidento rinkimai buvo
laisvi ir demokratiški. G.Šrioderis taip pat kaltinamas išdavęs
savo šalies draugus, pirmiausia Jungtines Valstijas.
© 2004 "XXI amžius"
|