Vokietijai gali nepavykti pašalinti skirtumų tarp rytinės ir vakarinės dalių

Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis apžiūri senais laikraščiai apklijuotą VDR automobilį “Trabant”

Viešai suabejodamas tuo, ar Vokietijai pavyks įveikti didžiulius gyvenimo lygio ir kitus skirtumus tarp rytinės bei vakarinės šalies dalių, Vokietijos prezidentas Horstas Kioleris sulaužė tabu, kurį išdrįstų sulaužyti tik nedaugelis politikos elito atstovų, rašo „International Herald Tribune“.

Pasak Rytų Vokietijos politikų, liepos mėnesį prezidentu išrinktas H. Kioleris žaidžia pavojingą žaidimą, nes minėtą klausimą iškelia sekmadienį vyksiančius rinkimus rytinėse Brandenburgo ir Saksonijos žemėse, kuriose turėtų neblogai pasirodyti kraštutiniai dešinieji ir buvę komunistai. Tačiau daugelis ekonomikos ekspertų ir komentatorių H. Kiolerio požiūriui pritaria.

„H. Kioleris yra visiškai teisus dėl to, ką sako, - teigė Klausas fon Donanjis, kuris vadovauja specialiai vyriausybės komisijai, atsakingai už Rytų Vokietijos problemas. - Žinoma, regioniniai skirtumai išliks. Jų yra ir kitose šalyse“. Buvęs aukštas socialdemokratų veikėjas pridūrė: „Tačiau tai nereiškia, kad H. Kioleris susitaiko su Rytų Vokietijoje aukštu nedarbo lygiu“.

Anot „International Herald Tribune“, beveik prieš 14 metų įvykęs Vokietijos susivienijimas nepašalino gyvenimo ir nedarbo lygio skirtumų. To, leidinio požiūriu, nepavyks padaryti ir artimiausioje ateityje. Jei norima sumažinti ilgalaikį nedarbą ir užtikrinti, kad penkios rytinės žemės gamintų pakankamai prekių eksportui, kuris paskatintų ekonomikos augimą, teks iš esmės peržiūrėti būdus, kaip suaktyvinti Rytų Vokietijos ūkį. K. fon Donanjis teigė, kad jo komisija dar nebaigė darbo ir suskubo atmesti teiginius, esą Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis yra nepatenkintas jam pateiktais kritiškais vertinimais. K. fon Donanjo nuomone, aišku tik tai, kad reikia kitaip paskirstyti didžiules lėšas, kurios kasmet yra duodamos penkioms rytinėms žemėms. Pernai Vokietijos vyriausybė šioms žemėms skyrė daugiau kaip 80 mlrd. eurų. Tuo tarpu 1990-2002 metais 15,1 mln. gyventojų turinti Rytų Vokietija sulaukė 1,25 trilijono eurų. „Vakarų vokiečiams pradeda atsibosti duoti tokią sumą, - aiškino K. fon Donanjis. - Tačiau jie yra įsipareigoję tai daryti. Buvo sutarta, kad iki 2019 metų, be kasmetinių dotacijų pensijoms, socialiniam draudimui ir bedarbių pašalpoms, kurios bus ir toliau mokamos, bus skirta dar 150 mlrd. eurų“. Tačiau, pasak komisijos vadovo, vyriausybė turėtų keisti finansavimo prioritetus. Daugiau lėšų turėtų būti skiriama ne infrastruktūros projektams, tokiems kaip kelių tiesimas, o pramonės centrų, kurie būtų susieti su universitetais ir tyrimų institutais, kūrimui. Be to, turėtų būti šalinamos biurokratinės kliūtys. K. fon Donanjis, kaip ir G. Šrioderis, viliasi, jog reformos, kurias su opozicijoje esančių krikščionių demokratų pagalba neseniai patvirtino socialdemokratų ir žaliųjų valdančioji koalicija, padės regione sumažinti beveik 19 proc. siekiantį nedarbą (kaimo vietovėse ir nedideliuose miestuose šis lygis yra kur kas aukštesnis).

Vakarų Vokietijoje yra fiksuojamas 8,4 proc. nedarbas, todėl visos šalies vidurkis sudaro 10,6 proc. Gerokai skiriasi ir gyvenimo lygis. Gamybos sektoriaus darbuotojų vidutinės bendrosios mėnesio pajamos vakarinėje ir rytinėje Vokietijos dalyse siekia atitinkamai 2,6 tūkst. ir 1,8 tūkst. eurų. Reformomis, kurios sumažins bedarbio pašalpas ir numatys, jog turi būti užimtos visos laisvos darbo vietos, siekiama padidinti Vokietijos ekonomikos veiksmingumą ir atpiginti darbo jėgą. Tačiau ekonomistai nėra įsitikinę, ar šios priemonės padės rytinėse žemėse įveikti uždarą nedarbo ratą.

„Svarbiausia, ar ten yra darbo vietų, - sakė Klausas Cimermanas, vadovaujantis Berlyne įsikūrusiam ekonomikos tyrimų institutui DIW. - Jei (jų) yra, tai - geriau nei namuose sėdintys ir pinigus gaunantys bedarbiai“. Neaišku ir tai, ar galimybe investuoti Rytų Vokietijoje susidomės šalies mažos ir vidutinio dydžio įmonės, nes mažomis darbo sąnaudomis jas taip pat vilioja Vidurio ir Rytų Europos valstybės, kurios gegužę tapo Europos Sąjungos (ES) narėmis.

Tyrimas, kurį neseniai atliko Vokietijos pramonės ir prekybos asociacija DIHK, rodo, kad per metus nuo 37 iki 43 proc. padaugėjo mažų ir vidutinio dydžio įmonių, susidomėjusių ES naujokėmis. Šios, anot DIKH direktoriaus Martino Vanslėbeno, vokiečių įmones vilioja ne tik pigia darbo jėgas, bet ir laisvesne darbo rinka.

„ES plėtra yra papildoma problema Rytų Vokietijai, - teigė K. fon Donanjis. - Naujosios į ES įstojusios šalys sukelia mums daugiau sunkumų. Taip, dabar sunkiau nei buvo prieš 10 metų. Tačiau, kita vertus, (tuometinis Vokietijos kancleris) Helmutas Kolis niekada nesakė, kaip bus sunku“.

Pagal ITAR-TASS-Reuters-ELTA

© 2004 "XXI amžius"