Galimi kariniai NATO susidūrimai 2003-2012 metais:
Baltijos scenarijus
2002-ųjų pabaigoje vienas garsiausių JAV smegenų
centrų RAND Corporation (RAND Corporation nevyriausybinė nepelno
tyrimų organizacija, kurioje dirba per 800 aukštos kvalifikacijos
tyrėjų, dirbančių visose akademinės minties srityse, pradedant inžinerija,
baigiant medicina ir švietimu. Lietuvoje žinomiausia RAND Corporation
veikla, susijusi su saugumo užtikrinimu. Jų 1995 metais parengtas
darbas NATO plėtra: nauji vaidmenys ir uždaviniai buvo svarbus
ir Lietuvos kelyje į NATO) JAV kariuomenės vadovybės užsakymu parengė
darbą Prieigų strategiškai svarbiausiuose regionuose užtikrinimas.
Šio darbo autoriai parengė penkių įmanomų karo
veiksmų, galinčių kilti nuo 2003 iki 2012 metų įvairiose pasaulio
dalyse, scenarijus. Šių scenarijų tikslas parodyti JAV kariuomenei,
su kokiomis grėsmėmis gali būti susidurta ir kokių JAV kariuomenės
gebėjimų gali prireikti. Įdomu, kad vienas šių scenarijų Pietvakarių
Azijos (Irako) jau pasitvirtino, o tarp kitų keturių yra ir Rusijos-Baltijos
valstybių karo veiksmų scenarijus. Šį scenarijų panagrinėsime kiek
plačiau.
Baltijos scenarijuje nurodoma, kad Rusija karinėmis
priemonėmis stengsis atkirsti Lietuvą, Latviją ir Estiją nuo NATO.
Scenarijaus ypatumai yra tie, kad dauguma strateginių kariuomenės
judėjimų vyks sausumoje, o ne jūroje, bei tai, kad priešininkas
bus ginkluotas nedideliais kiekiais pačių moderniausių ginklų. Scenarijus
remiasi JAV ir Rusijos santykių paaštrėjimu. Rusijos įniršį bei
griežtą laikyseną apspręs NATO priartėjimas prie Rusijos sienų Rytų
ir Vidurio Europoje bei JAV bazių buvimas Vidurinėje Azijoje, tradiciniuose
Rusijos įtakos regionuose.
Jausdamasi vis labiau pažeidžiama, Rusija bei
jos politinė ir karinė vadovybė nesusitaikys su mintimi, kad Baltijos
šalių narystė NATO yra negrįžtamas procesas ir kad Rusijos įtaka
šiose valstybėse galutinai prarasta. Savo ruožtu JAV reikš nepasitenkinimą
dėl tebesitęsiančių glaudžių Rusijos ir Irano santykių ir Rusiją
vis labiau laikys blogio ašies šalimi nei patikima ir atsakinga
sąjungininke. Nė viena pusė nebus linkusi nusileisti, išaugs karinio
susidūrimo Baltijos valstybėse grėsmė.
Krizės Baltijos valstybėse priežastimi esą taps
Estijos ir Latvijos nesugebėjimas galutinai integruoti rusakalbių
šių šalių piliečių. Rusų nuomone, jiems nebus suteiktos visos pilietinės
teisės ir tokiu būdu jie bus diskriminuojami. Dėl to gali vis labiau
stiprėti rusų reikalavimai tų šalių vyriausybėms, prasidėti protesto
akcijos dėl pilietinių teisių suteikimo. Kartu bus ieškoma Rusijos
pagalbos. Tai padės Rusijos žvalgybai išnaudoti esamą nepasitenkinimą,
jį dar labiau sustiprinti teikiant finansinę bei organizacinę paramas.
Krizei stiprėjant, radikaliausiai nusiteikusios rusų grupuotės šturmuos
vyriausybių įstaigas. Kils susidūrimai su tų valstybių saugumo pajėgomis.
Tai suteiks galimybę Rusijai bandyti įkalti pleištą tarp Baltijos
valstybių ir NATO bei pasiekti šios organizacijos sprendimų vilkinimo.
Numatydama netikėto ir greito karinio puolimo
sėkmę bei NATO pajėgų nesugebėjimą greitai mobilizuotis, Rusija
tokiu būdu tikėsis užimti geras pozicijas tolesnėms deryboms. Galutinis
tokio puolimo tikslas - finliandizuoti Baltijos valstybes, atkirsti
jas nuo NATO, taip atgaunant jose įtaką bei sukuriant buferinę zoną
tarp Rusijos ir NATO.
Tačiau NATO ryžtingai imsis ginti savo naująsias
nares. Tai Rusijai bus pakankamai netikėta. NATO valstybėms užduotį
palengvins sumenkęs Rusijos karinio pasirengimo lygis bei nesugebėjimas
per 30 dienų mobilizuoti pakankamai pajėgų karo veiksmų lauke.
Scenarijus numato, kad Rusija sėkmingai bendradarbiaus
su Baltarusija, o ši suteiks ribotą paramą užimant Baltijos valstybes.
Pagrindinį vaidmenį vaidins bene geriausiai Rusijoje parengtos Sankt
Peterburgo karinio rajono pajėgos. Rusija sieks užkirsti kelią NATO
pajėgoms pritraukti. Dėl to karinės oro pajėgos stengsis perimti
pakrančių bei uostų kontrolę, užimti Latvijos ir Estijos sostines.
Kartu Rusijos pajėgos Kaliningrado srityje stengsis uždaryti Lenkijos-Lietuvos
sieną, kad pro čia negalėtų patekti NATO šalių pajėgos. Tam bus
naudojama toliašaudė artilerija, bus stengiamasi suardyti kelius,
geležinkelius, sugriauti tiltus. Neturėdama didesnių galimybių pasipriešinti
dėl įprastinės ginkluotės silpnumo, Rusija stengsis įsilaužti į
elektronines NATO pajėgų valdymo sistemas, sugadinti elektroninius
ryšius bei tinklus.
Nėra didelės tikimybės, kad Rusija pasiektų Lenkijos
neutralumo ir ši nepraleistų NATO pajėgų per savo teritoriją. Rusija
taip pat bandys sukelti neigiamą Vokietijos visuomenės nuomonę dėl
šios šalies dalyvavimo kariniuose veiksmuose Baltijos valstybėse.
Radikaliau nusiteikę šios šalies žalieji bei kitos antiamerikietiškos
grupuotės netgi gali bandyti trukdyti čia dislokuotai JAV kariuomenei
judėti Lenkijos link.
Pagrindinėmis galimomis NATO kariuomenės priartėjimo
vietomis laikomos Baltijos jūra bei Lietuvos-Lenkijos pasienis.
Tačiau panaudoti Baltijos jūros prieigas numatoma tik karo veiksmų
pradžioje, nes vėliau Rusija gali čia sutelkti pakankamą kiekį sparnuotųjų
raketų, kurios keltų grėsmę NATO laivynui. Todėl pagrindine prieigos
vieta laikomas sausumos koridorius tarp Kaliningrado srities ir
Baltarusijos.
Scenarijuje nurodoma, kad greitam NATO pajėgų
judėjimui labai padėtų išplėtota kelių, geležinkelių ir kita infrastruktūra
šiaurės rytų Lenkijoje bei Lenkijos-Lietuvos pasienyje. Taip pat
labai svarbus laikomas Baltijos valstybių jūrų bei oro uostų atitikimas
NATO standartams bei jų pasirengimas priimti NATO karinių pajėgų
laivus ir lėktuvus.
© 2004 "XXI amžius"
|