Kas atsitiko lietuvių tautiniam orumui?

Populizmo triumfas kartu yra signalas Lenkijai, nes rinkimai Lietuvoje jau ne kartą parodė, ko galima tikėtis iš rinkimų Lenkijoje. „Vakarykščių rinkimų laimėtojai, tarp jų - Viktoras Uspaskich, neturėtų sukelti grėsmės valstybei, kuri neseniai tapo ES ir NATO nare. Net jei jie norėtų vykdyti prorusišką ir antidemokratinę politiką, jiems to daryti neleis subrendusios demokratinės institucijos. Lietuva sykį jau susitvarkė su atėjusiu į valdžią populistu, keistai susijusiu su Rusija. Tikėkimės, kad susitvarkys dar kartą. Nors sunku ignoruoti tą faktą, kad populistai atgimsta ir net stiprėja“, - pažymi Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita“ apžvalgininkas.

Šis dienraštis praneša, kad sekmadienį vykusių Lietuvos Seimo rinkimų nugalėtoja tapo ruso V.Uspaskich vadovaujama populistinė Darbo partija. Už ją balsavo 28,60 proc. rinkėjų.

Kaip pažymi šio dienraščio korespondentas Vilniuje Robertas Mickevičius, naktį į pirmadienį socialdemokratų ir socialliberalų koalicijos štabe nuotaikos buvo palyginti optimistiškos. „Nesu labai patenkintas rinkimais, bet palaukime antrojo turo. Kol kas nenoriu prognozuoti, kas sudarys būsimą Vyriausybę“, - sakė dienraščiui Premjeras ir socialdemokratų lyderis Algirdas Brazauskas. Bet kuluaruose buvo kalbama, kad socialdemokratai ir socialliberalai tikriausiai formuos kabinetą su nugalėtoja - V. Uspaskich partija.

„Nematau jokios tragedijos dėl to, kad V. Uspaskich partija įeis į valdančiąją koaliciją. Tai netiesa, kad jis yra nusiteikęs antivakarietiškai ir prorusiškai. Iš jo pareiškimų ir elgesio galima daryti išvadą, kad jis nori būti didesnis lietuvis nei patys lietuviai. Kur kas labiau prorusiška yra K. Prunskienė. Tikrai būtų negerai, jeigu atsirastų Darbo partijos, K. Prunskienės partijos ir R. Pakso judėjimo koalicija“, - taip Seimo rinkimų rezultatus Lenkijos laikraščiui pakomentavo politologas Audrius Bačiulis.

Politologas Vytautas Radžvilas mano, kad šių trijų populistinių grupuočių koalicija yra galima. „Tai reikš antivakarietiškų ir prorusiškų jėgų atėjimą į valdžią su visais iš to išplaukiančiais padariniais. Šios trys jėgos yra labai panašios, jos išpažįsta panašias vertybes ir turi panašias šaknis“, - pažymėjo jis.

„Rzeczpospolita“ taip pat spausdina Lietuvos Seimo rinkimams skirtus apžvalgininko Ježio Haščinskio komentarus. Pasak jo, Lietuvoje vyksta keisti dalykai. Lietuviai jau nepasitiki nei dėl nepriklausomybės kovojusiomis dešiniosiomis jėgomis, nei postkomunistinėmis kairiosiomis, kurios irgi daug prisidėjo prie valstybės atkūrimo. Daugiau kaip pusę balsų sekmadienį įvykusiuose rinkimuose iškovojo trys populistinės ir kartu prorusiškos grupuotės. Tai buvo grynakraujo ruso, susijusio su Rusijos energetikos milžinu, triumfas. Sėkmingai pasirodė ir nušalinto nuo valdžios R. Pakso koalicija bei partija, vadovaujama buvusios premjerės K. Prunskienės, kuri dar neseniai agitacinėje medžiagoje turėdavo nurodyti, kad bendradarbiavo su KGB.

„Daugelis lietuvių per keliolika metų nuėjo ilgą kelią. Kas atsitiko jų tautiniam orumui, kuris padėjo ištverti sovietinius laikus; ar jie dar pamena kovą dėl nepriklausomybės ir mirties po sovietų tankų vikšrais grėsmę? Kas juos paskatino remti milijonierių iš Rusijos, kuris turi nuolatinį leidimą į koncerno „Gazprom“ centrinę būstinę? Šiuos klausimus turi sau iškelti Lietuvos elitas“, - rašo J. Haščinskis.

Pagal Eltą

© 2004 "XXI amžius"