"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. spalio 13 d., Nr. 19 (88)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Pavijo amerikiečius...

Vienas rusų humoristinis žurnalas dėl benzino kainų kilimo Rusijoje ironizavo, kad metų pabaigoje benzinas bus matuojamas stiklinėmis – po dolerį už stiklinę. Iš tiesų nuo vasaros pradžios benzino kaina padidėjo keturiais rubliais už litrą ir faktiškai susilygino su benzino kaina Jungtinėse Valstijose. O kai kuriose JAV valstijose ta kaina netgi mažesnė nei Rusijoje. Be to, nuo metų pradžios benzino kaina išaugo 8-12 proc., tuo metu Rusijoje – net 40 proc. Anot Rusijos dienraščio „Rossijskaja gazeta“, jeigu tokiais tempais kainos augs ir toliau, tai dauguma rusų, išskyrus oligarchus ir valdžios žmones, vaikščios pėsčiomis.

Kas gi atsitiko? Iš tiesų degalų kainas kelia visi, kas tik turi kokių nors reikalų su nafta. Naftos gavėjai ir jos perdirbėjai dėl to kaltina labai svarbios naftininkams produkcijos – vamzdžių – gamintojus. Esą vamzdžių gamintojai pakėlė kainas vamzdžiams 33 procentais. Tačiau jie dėl tokio kainų pakėlimo irgi turi savo pasiteisinimą. Nuo metų pradžios elektros energijos kaina išaugo 10 proc., šildymas pabrango 5 proc., o geležinkelio pervežimai – 13 proc. Tačiau visi šie pabrangimai tiesiogiai susiję su naftos kainų kilimu. Rusijos rinkos problemų instituto direktorius Nikolajus Petrakovas paaiškino paprastai, kodėl Rusijoje kyla naftos kainos. Pasak jo, pernai dauguma naftos kompanijų išmokėjo savo akcininkams nuo 600 mln.litų iki pusantro milijardo dolerių. „Todėl aš absoliučiai netikiu jokiais monopolininkų aiškinimais“, – pabrėžė N.Petrakovas. Ne tik jis, bet ir kiti Rusijos ekonomistai tvirtina, kad naftos monopolininkai jau seniai siekė suvienodinti naftos kainą vidaus rinkoje su pasaulinėmis. Aišku, nesnaudžia ir degalinių tinklo savininkai, suderinę benzino kainas visuose Rusijos regionuose, nors juose labai skirtingos elektros, kitų komunalinių paslaugų kainos bei nevienodi mokesčiai. „Tai tikras suokalbis“, – piktinosi Federalinės antimonopolinės tarnybos atstovas V.Rochmistrovas. Bet svarbiausia tai, kad Rusijos naftos kompanijoms labiausiai naudinga kuo daugiau naftos pumpuoti į Vakarus. Juk pasaulio rinkoje naftos kaina kur kas didesnė nei vidaus rinkoje. Todėl nėra jokio intereso parduoti ją pigiau saviems. Iki šiol Rusijos vidaus rinkoje likdavo apie 40 proc. gaunamos naftos, ko pakakdavo vidaus poreikiams. Tačiau nuo metų pradžios kylant kainoms susidarė gana įtempta padėtis vidaus rinkoje. Rusijos kuro gavėjų ir gamintojų sąjungos direktorius G.Sergijenko dėl degalų kainų kilimo kaltina ne tik naftos gavėjų monopolijas, bet, svarbiausia, vyriausybę, kuri ir nustato žaidimo taisykles. Pagrindinis vyriausybės rūpestis – surinkti kuo daugiau pinigų į valstybės biudžetą. O pats geriausias būdas – parduoti kuo daugiau naftos užsienyje, kol kainos kyla vos ne geometrine progresija. Tiesa, nuo rugpjūčio 1-osios vyriausybė padidino naftos eksporto muitus nuo 46 dolerių už toną iki 69,9 dolerių. Tačiau šie pinigai tik padidins biudžeto įplaukas, bet naftos monopolininkai per daug nuostolių nepatirs, nes dar labiau padidins degalų kainas vidaus rinkoje. Jau kalbama, kad metų pabaigoje benzinas kainuos 18 rublių, o kitą vasarą susilygins su europietiškomis – apie 36 rublius už litrą. Savaime suprantama, jog atitinkamai išaugs ir visų kitų prekių, taip pat ir maisto produktų kainos.

Daugelis rusų ekonomistų ragina prezidentą V.Putiną ir vyriausybę pagaliau ryžtis ir priimti antimonopolitinius įstatymus. Kaip teigė ekonomikos apžvalgininkė Tatjana Netreba savaitraštyje „Argumenty i fakty“, vargu ar galima laikyti normaliu reiškiniu, kai didžiulį Rusijos turtą – naftą – užgrobė grupė nepasotinamų gobšuolių. Apie jokią konkurenciją negali būti nė kalbos. Primenama, jog panaši padėtis praeito amžiaus pradžioje buvo susiklosčiusi ir JAV, kai visagalė „Standard oil“ faktiškai papirkinėjo visus – senatorius, kongresmenus, prezidentus. Bet JAV užteko ryžto suskaldyti visagalę „Standard oil“ į septynias firmas, ir jos visagalybė bemat žlugo.

Net ir valdžios kontroliuojami Maskvos laikraščiai kone kasdien skelbia aliarmuojančius straipsnius, kad benzino kainų nuolatinis kilimas vidaus rinkoje yra anomalija. Juk iš tiesų viena didžiausių naftos eksportuotojų Rusija kelia kainas savo vartotojams ne dėl kokių nors objektyvių priežasčių, o dėl oligarchų, kurie nenori prarasti vidaus rinkoje nė kapeikos, gobšumo. Jeigu degalų kainos Rusijoje augs kaip prognozuojama ir susilygins su europietiškomis, tai benzinas daugeliui rusų taps prabangos dalyku. Paskaičiuota, jog, esant dabartinėms kainoms (15 rub. už litrą), už vidutinę šešių tūkstančių rublių atlyginimą rusas gali nusipirkti 500 litrų benzino. Žinoma, jeigu nieko daugiau nepirktų. Palyginti: prancūzas už vidutinį atlyginimą gali nusipirkti benzino šešis kartus daugiau, italas – aštuonis, o amerikietis – dešimt kartų daugiau.

Pagaliau išsipildė garsioji buvusio SSKP CK genseko Nikitos Chrusščiovo svajonė: pavyti ir pralenkti JAV. Benzino kainos Rusijoje pasivijo amerikietiškas.

Petras KATINAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija