Aneksijos planas

Neseniai Latvijos valdžia išsiuntė iš šalies vieną aršų Latvijos nepriklausomybės priešininką, vadinamojo Rusiškų mokyklų gynimo štabo viršininką, rusakalbių moksleivių riaušių ir neramumų organizatorių Aleksandrą Kazakovą. Jis apkaltintas nacionalinės nesantaikos kurstymu. Po A.Kazakovo išsiuntimo nedelsiant buvo paskelbtas dar vienas antilatviškas Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimas, o patį A.Kazakovą priėmė aukšti Kremliaus administracijos pareigūnai. Rusijos žiniasklaida irgi bemat pasinaudojo proga ir apkaltino Latviją „žmogaus teisių pažeidinėjimais“ bei rusakalbių skriaudimu. Tai, aišku, nieko nauja. Tačiau įtakingame Rusijos dienraštyje „Izvestija“ šis Latvijos nepriklausomybės priešas prasiplepėjo ne tik apie vietinių rusakalbių, kitaip tariant, penktosios kolonos, planus artimiausioje ateityje. Pakankamai akivaizdu, jog tie planai – ne A.Kazakovo ir jo bendrų užmačios, o oficialios Kremliaus politikos Latvijos atžvilgiu išdėstymas. Pasak A.Kazakovo, Latvijos vyriausybei labai greitai atsirūgs jos politika dėl paskelbtos švietimo reformos. Jis teigia, jog buvęs ESBO komisaras nacionalinių mažumų klausimu Maksas Van der Stulas esą griežtai pareikalavo, kad Latvijos valdžia priimtų įstatymą, kuriame būtų įteisinta nuostata, jog visos prekės būtų markiruojamos ne tik latvių, bet ir rusų kalba. Taip pat Latvijos rusų aktyvistai labai patenkinti tuo, kad neseniai Italijos užsienio reikalų ministras Franko Fratini pasiuntė laiškus keletui savo ES šalių kolegų, kuriuose rekomenduojama atkreipti dėmesį į rusakalbių padėtį Latvijoje. A.Kazakovas ir jam pritariantys Rusijos URM pareigūnai teigia, jog Latvijos valdžia siekia suskaldyti rusų bendruomenę, o naujojo švietimo įstatymo pagrindinis tikslas – atitraukti jaunosios kartos rusus nuo senosios. Tai yra nuo jų tėvų ir senelių, užplūdusių Latviją okupacijos metais. Maskvos ir vietiniai Latvijos nepriklausomybės priešininkai tai vadina asimiliacija. „Tačiau asimiliuoti 45 proc. Latvijos gyventojų neįmanoma. Galima asimiliuoti penkis procentus gyventojų, bet ir tai gana nelengva“, – konstatuoja Maskvos dienraštis „Izvestija“.

Latvijos rusų penktosios kolonos vadai, Europarlamento narė Tatjana Ždanok ir išsiųstasis Aleksandras Kazakovas paskelbė pareiškimą, kad netrukus prasidės rusų pilietinio nepaklusnumo kampanija. Pirmiausia rusai valstybės institucijose demonstratyviai kalbės tiktai rusiškai, taip pat boikotuos prekes, kurios neturės markiruotės rusų kalba. „Ateis laikas, kai mes pastatysime paminką švietimo ministrui už tai, kad jis padėjo sutelkti Latvijos rusų bendruomenę“, – pareiškė A.Kazakovas.

Iš tiesų Maskvos kurstomų vadinamųjų Latvijos rusakalbių aktyvumas pastaruoju metu pasiekė platų mastą. Jau įvyko Latvijos rusų bendruomenių steigiamasis kongresas, kuris pradėjo rinkti parašus reikalaujant, kad Latvijos vyriausybė suteiktų vietos rusams faktiškai buvusį „vyriausiojo brolio“ statusą. Planuojama, jog artimiausiu metu toks rusų steigiamasis kongresas įvyks ir Estijoje. „Mes susijungsime ir užsiregistruosime Europoje. 2005 metų kovą, konkrečiai, kovo 14 dieną, kai Latvijoje vyks savivaldos rinkimai, mes surengsime ir savo rinkimus. Išsirinksime rusų bendruomenės savivaldą Latvijoje. Ir jeigu valdžia pabandys priimti kokį nors įstatymą dėl nacionalinių mažumų be konsultacijų su mumis, tai tegul tik pabando. Jau kovo mėnesį Latvija taps dviejų bendruomenių valstybe, ir mes tai padarysime per pusę metų. Mes visus pastatysime prieš įvykusį faktą: demokratiškai išrinktą rusų savivaldą. Koks Europos valdininkas išdrįs nesiskaityti su tokiais faktais?“ – išdėstė Latvijos suskaldymo planus A.Kazakovas. Žinoma, ne jis sugalvojo tokią kombinaciją. Visa tai planuojama Maskvoje. Ten net neslepiama, kad Latvijos švietimo reforma tėra tiktai pretekstas įvesti dvikalbystę. Penktosios kolonos žargonu tariant, „įteisinti rusų kalbos statusą“ Latvijoje. Taip pat Latvijos pilietybę visiems to pageidaujantiems, o tiems, kurie to nenori, turėti teisę būti išrinktiems į savivaldos tarybas.

„Mes pasiūlysime valdžiai dialogą. Tačiau tai jos reikalas – pasinaudoti tokia galimybe ar ne. Netrukus atidarysime du Jungtinio rusų kongreso biurus – Maskvoje ir Briuselyje. Pateiksime Strasbūro teismui daugybę ieškinių prieš Latvijos valstybę. Rinksime parašus. Kai surinksime 700 – 900 tūkst. parašų, o tai ne problema šalyje, turinčioje 2 mln. 300 tūkst. gyventojų, ir atvešime juos į Europarlamentą, argi galės jis „nusiplauti“?“ – dėstė savo ir Maskvos šeimininkų planus A.Kazakovas.

Taigi, be abejonės, 2005 metais Latvijos, kaip ir Lietuvos, laukia nelengvos dienos. Jeigu Latvijoje lošiama gausios rusų bendruomenės korta, tai Lietuvoje – savų, lietuvių, rankomis.

Petras KATINAS

© 2004 "XXI amžius"