Senėjanti Europa ir to pasekmės

Lietuvos „gelbėtojai“, besiveržiantys į Seimą, šiemet staiga prisiminė Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną ir užpirko ištisus dienraščių puslapius, kuriuose sveikina pagyvenusius žmones ir, aišku, žada dangišką maną.

Tačiau apie tai – jau kita kalba. Pasaulis vis dažniau susimąsto, kas gi laukia mūsų planetos gyventojų bent jau po artimiausių 50 metų. Tai ne tik paprastas domėjimasis ateitimi. Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian“ šiomis dienomis pateikė artimiausią pasaulio demografinę prognozę. Iškart reikia pasakyti, kad ta prognozė gana pesimistiška, be to, ir grėsminga. Pirmiausia žmonijos laukia didžiuliai populiaciniai pakitimai, kurie, beje, ir dabar jau juntami. Kaip teigia „The Guardian“ (šis solidus dienraštis niekų nerašo ir skelbia tik rimtų specialistų straipsnius bei prognozes), 2050 metais pasaulio demografinė situacija taps labai asimetriška ir paini. Labiausiai išsivysčiusių šalių gyventojų nuolat mažės, o besivystančių ir silpnai išsivysčiusių ypač padaugės, ir šios šalys neišvengiamai susidurs su gyventojų pertekliumi, nebesugebės net išmaitinti jų, skirti bent minimalų elgetišką davinį. Pavyzdžiui, demografų paskaičiavimais, labiausiai nuskurdusiose Afrikos valstybėse jau per artimiausius porą dešimtmečių gyventojų padaugės vienu milijardu. Tuo pačiu laikotarpiu amerikiečių padaugės tiktai 120 milijonų. Kinija, kurios komunistinė vyriausybė jau senokai įstatymais riboja gimimų skaičių, dabar užimamą pirmąją vietą pagal gyventojų skaičių užleis Indijai.

Vakarų Europos valstybėse iki 2050 metų kas šeštas gyventojas bus vyresnis nei 65 metų, o gyventojų sumažės mažiausiai 60 milijonų. Kai kurios šalys dėl katastrofiško gimstamumo mažėjimo neteks iki trečdalio savo gyventojų. Be Bulgarijos, kuri jau dabar laikoma Europos depopuliacijos lydere, Rumunijos gyventojų sumažės 27 proc., Vokietijos ir Italijos – 10 proc., Rusijos – 17-20 proc. Tarp labiausiai išsivysčiusių industrinių valstybių tiktai Jungtinėse Valstijose nebus jokios demografinės katastrofos, o gyventojų vis daugės.

„The Guardian“ teigia, kad kai kurios Rytų ir Afrikos valstybės iki 2050 metų neatpažįstamai pasikeis, pavyzdžiui, dabar Japonijoje ir Nigerijoje gyventojų yra beveik tiek pat – po 150 milijonų žmonių, bet iki 2050 metų Nigerijoje jau gyvens daugiau kaip 300 milijonai žmonių, o Japonijoje gyventojų sumažės iki 100 milijonų.

Prognozuojama, kad iki 2050 metų pasaulio gyventojų padaugės iki 9,3 milijardo, ir tai kelia didelį demografų ir ekspertų susirūpinimą. Jie muša pavojaus būgnus ir įspėja, kad situacija pasidarys pavojinga ir neprognozuojama, nes skurdžiausios valstybės nebegalės egzistuoti be nuolatinės išsivysčiusių šalių pagalbos. Be to, globalizacija ir labai sunkiai kontroliuojama migracija iš besivystančių šalių gali padaryti katastrofišką įtaką nacionalinėms ekonomikoms, taip pat daugelio pasaulio šalių žmonėms.

Būtina priminti, kad Europos valstybių gyventojų jau dabar pavojingai mažėja. Paskelbtame Europos Tarybos demografinės komisijos pranešime primenama, jog prieš 50 metų Europos šalių gyventojai sudarė 22 proc. visų pasaulio gyventojų. Šių metų pradžioje jų jau buvo tiktai 12 proc. Mokslininkų nuomone, nereikės laukti ir 2050 metų, kai Europoje gyvens tik šeši procentai Žemės gyventojų.

Petras KATINAS

© 2004 "XXI amžius"