Lietuvos gyventojai pritaria Lietuvos narystei
ES, tačiau abejoja ES paramos skaidrumu
Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios
nuomonės tyrimų kompanijos Baltijos tyrimai" rugsėjo mėnesį atliktos
apklausos duomenimis, trys ketvirtadaliai - 76 proc. - Lietuvos
gyventojų nuo 15 iki 74 metų mano, kad Lietuvai buvo naudingas įstojimas
į Europos Sąjungą (ES). Kiek daugiau nei dešimtadalis - 13 proc.
- mano, kad Lietuvai narystė ES nenaudinga. Kas dešimtas apklaustasis
neturėjo aiškios nuomonės šiuo klausimu.
Didžiausią naudą šaliai įstojus į ES mato jaunesni
nei 30 metų gyventojai - 87 proc. jų mano, kad toks žingsnis buvo
naudingas ir tik 6 proc. - kad nenaudingas. Nuomonę, jog įstojimas
į ES buvo naudingas, labiau palaiko didmiesčių gyventojai, turintys
aukštąjį išsilavinimą, dešiniųjų politinių pažiūrų bei tie, kurių
šeimos pajamos per mėnesį yra didesnės nei vidutinės - per 1000
litų.
Nors ir kitos apklaustųjų grupės labiau pritaria,
kad įstojimas į šią organizaciją naudingas šaliai, galima išskirti
kelias demografines ir socialines gyventojų grupes, kurios mažiau
už kitas su tuo sutinka. Trečdalis - 31 proc.- kitų tautybių gyventojų
mano, jog įstojimas buvo nenaudingas Lietuvai. Tarp tokių daugiausia
lenkų tautybės gyventojų - 37 proc. Panašios nuomonės yra ir nemaža
dalis pensininkų - 20 proc. ir bedarbių - 20 proc.
Kas antras, t. y. 50 proc., apklausos dalyvių
mano, kad įstojimas į ES buvo naudingas jiems asmeniškai. Kas penktas
- 21 proc. - kol kas dar nepajuto jokios asmeninės naudos. Nemaža
dalis - 29 proc. - apklaustųjų neatsakė į šį klausimą. Pajutę asmeninę
naudą Lietuvai įstojus į ES kiek dažniau minėjo vyrai - 55 proc.,
jaunimas nuo 15 iki 29 metų - 67 proc., didmiesčių gyventojai -
59 proc. Asmenine nauda žavėjosi ir respondentai, kurių šeimos pajamos
didžiausios - daugiau kaip 1600 litų per mėnesį. 68 proc. jų nurodė,
kad šalies narystė ES jiems naudinga. Panašiai atsakė ir respondentai
su aukštuoju išsilavinimu - 61 proc. jų matė asmeninę naudą narystėje
ES. Tarp atskirų socialinių gyventojų grupių išskiria studentai
ir moksleiviai. 71 proc. jų pažymėjo asmeninį naudingumą.
Mažiau už kitus asmeninę naudą dėl Lietuvos įstojimo
į ES pajuto vyresni nei 50 metų gyventojai. 28 proc. jų mano, kad
jiems tai buvo nenaudinga. Panašios nuomonės laikėsi ir respondentai
su mažiausiomis šeimos pajamomis, t. y. 30 proc. tų, kurių šeimos
pajamos per mėnesį mažesnės nei 600 litų.
Kad stojimas į ES buvo labiau nenaudingas asmeniškai
nei naudingas, mano 33 proc. apklaustų pensininkų bei 43 proc. lenkų
tautybės piliečių.
Apklausa vyko rugsėjo 15-21 dienomis. Apklausta
1000 Lietuvos gyventojų, nuo 15 iki 74 metų, 100 Lietuvos vietovių.
Lietuviai netiki skaidriu ir efektyviu ES paramos
panaudojimu
Tikinčiųjų skaidriu ir efektyviu Europos Sąjungos
(ES) paramos panaudojimu kur kas mažiau nei tuo abejojančiųjų. Tai
rodo Pilietinės visuomenės instituto užsakymu rugsėjo 9-12 dienomis
bendrovės Vilmorus atlikta sociologinė apklausa.
Paklausti, ar tiki, kad Lietuva sugebės ES paramą
panaudoti skaidriai ir efektyviai, 38,5 proc. respondentų atsakė
greičiau nesugebės, 23,7 proc. - ne, nesugebės, 23,1 proc. - greičiau
sugebės. Tik 5 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuva sugebės ES paramą
panaudoti skaidriai ir efektyviai. 9,6 proc. teigė į šį klausimą
atsakymo nežinantys.
Mažiausiai skaidriu ir efektyviu ES paramos panaudojimu
tiki vidutinio amžiaus (30-49 m.) žmonės. Ypač nepatiklios yra moterys,
24,6 proc. jų tvirtina, jog Lietuva nesugebės skaidriai ir efektyviai
panaudoti ES pinigų, o 39,2 proc. mano, kad greičiau nesugebės.
Daugiausia abejojančiųjų sėkme yra tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių
žmonių, o visai netikinčių - tarp turinčiųjų vidurinį ir specialųjį
vidurinį išsilavinimą. Sėkmingu ir skaidriu ES lėšų panaudojimu
labiausiai netiki bedarbiai (31,3 proc.) bei pensininkai (25,8 proc.).
Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių miestiečių linkę manyti, kad
efektyviai ir skaidriai panaudoti europinės paramos greičiausiai
nepavyks, o kaimo gyventojų prognozės dar pesimistiškesnės. Visišką
ES paramos panaudojimo nesėkmę prognozuoja net 34 proc. kaimo žmonių.
Paramos panaudojimo sėkme labiausiai tiki jaunimas
iki 29 metų. 8 proc. apklaustų jaunų žmonių mano, kad Lietuva sugebės
panaudoti ES paramą, o 35,8 proc. yra tos nuomonės, kad greičiausiai
sugebės.
Šiuos apklausos rezultatus paskelbė savaitraštis
Veidas.
Diskusija apie ES paramos panaudojimo skaidrumą
Pilietinės visuomenės institutas Prezidentūroje
surengė diskusiją apie ES paramos panaudojimo skaidrumą bei efektyvumą.
Diskusijoje dalyvavo prezidentas Valdas Adamkus, finansų ministras
Algirdas Butkevičius, taip pat mokslininkai, įvairių sričių ekspertai.
Diskusijos metu ieškota atsakymų į klausimus, ar politikų pažadas,
kad ES parama svariai pagerins Lietuvos visuomenės gyvenimą, bus
ištesėtas, ar skaidriai ir tikslingai jau šiandieną panaudojamos
ES paramos lėšos? Diskusija, jos organizatorių teigimu, yra pirmas
žingsnis rengiant platesnį projektą dėl ES paramos panaudojimo efektyvumo.
Pasak D. Kuolio, Vilmorus atliktoji visuomenės
apklausa išryškino kiekvienos respondentų grupės interesus. Kaimo
gyventojai labiausiai susirūpinę parama kaimui ir žemės ūkiui, o
jaunimui mažiausiai rūpi socialinių ir sveikatos apsaugos problemų
sprendimas, tačiau rūpi švietimas ir kvalifikacijos kėlimas. D.Kuolio
teigimu, ateityje rengiant ES paramos paskirstymo planus derėtų
labiau atsižvelgti ir į visuomenės lūkesčius, tai padėtų sustiprinti
visuomenės ir valdžios pasitikėjimo ryšius.
Laisvosios rinkos instituto eksperto Ramūno Vilpišausko
teigimu, šiuo metu itin svarbu skaidriai panaudoti jau dabar gaunamą
ES paramą, kurios paskirstymo prioritetai nustatyti 2004-2006 metams.
Bendrajame programavimo dokumente. Svarbu ne kuo daugiau lėšų gauti
iš ES, bet kuo tikslingiau jas panaudoti, t.y. panaudoti paramą
ten, kur ji atneštų didžiausią naudą visuomenei, - sakė R. Vilpišauskas.
Eksperto teigimu, ES parama tam tikrais atvejais gali būti ir nenaudinga,
sukelti neigiamų padarinių, pirmiausia ekonominėse srityse, kur
dėl gaunamų paramos injekcijų gali būti iškreipiami rinkos santykiai.
Pavyzdžiui, ūkininkai, siekdami gauti kuo daugiau tiesioginės ES
paramos, gali pradėti gaminti didžiulius kiekius produktų, kurių
poreikio rinkoje iš tiesų nebūtų. Todėl, pasak R. Vilpišausko, reikėtų
stengtis, kad kuo mažiau ES lėšų būtų skiriama tiesiogiai verslo
paramai.
Pagal Eltos ir XXI amžiaus inf.
© 2004 "XXI amžius"
|