"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. spalio 27 d., Nr. 20 (89)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Teroro aktai nukreipiami prieš žmones

Petras KATINAS

Elizabet Emanuela Bambino
Musu išvežama iš Indonezijos
sostinės Džakartos ligoninės
į Singapūrą; jos mama žuvo
sprogus bombai prie
Australijos ambasados
Džakartoje

Islamiškojo terorizmo aktai nesibaigia ne tik Irake ir Afganistane. Jie jau kelia labai rimtą pavojų visai krikščioniškajai civilizacijai. Pasaulio sostinėse svarstoma, ką daryti su šiuo XXI amžiaus maru, užtvindžiusiu pasaulį. Tiesa, istorijoje žinomi faktai, jog terorizmo apraiškų buvo net senovės Graikijoje. Beje, visos pastangos susidoroti su terorizmu tiek tada, tiek dabar nedavė vaisių. Taip pat istorija žino vieną išimtį, kai mongolų užkariautojai ugnimi ir kardu sunaikino tada egzistavusią izmailitų teroristinę organizaciją. Bet kartu su ja nušlavė nuo žemės paviršiaus dar kelias niekuo dėtas valstybes. Tačiau izmailitų judėjimas po kurio laiko vėl atgimė, skirtingai nuo tų valstybių, kurias sunaikino mongolai. Jos liko tik istorikų metraščiuose.

Rusijos vadinamųjų narodovolcų teroristiniai aktai XIX amžiuje atvedė Rusiją prie kruviniausios 1917 metų bolševikų revoliucijos. Po Antrojo pasaulinio karo teroristai ėmė siautėti ne tik džiunglių tankumynuose, bet ir Europos miestuose. Tai „raudonosios brigados“, „raudonieji khmerai“, ETA ir IRA bei daugybė kitų. Įdomu, kad Maskva, dabar šaukdama apie terorizmo grėsmę, nė žodžio nesako, jog SSRS rėmė ir puoselėjo beveik visas pasaulio teroristines organizacijas. Maskuotės tikslais, teroristų rengimo centrai veikė Rytų Vokietijoje, Bulgarijoje, Čekoslovakijoje, jau nekalbant apie Kubą.

Nuo XX a. septintojo dešimtmečio pradžios terorizmas ėmė įgauti vis pavojingesnes formas. 1970-1985 metais Europoje buvo įvykdyta daugiau kaip trys tūkstančiai teroro aktų, Pietų Amerikoje – 1573, Artimuosiuose Rytuose – 1330, Šiaurės Amerikoje – 448. Nuo 1985-ųjų iki 2003 metų teroristų akcijos visame pasaulyje išaugo nuo 50 iki 60 proc.

Ir dar vienas įdomus palyginimas. Jeigu 1970-1985 metais 80 proc. teroro aktų buvo nukreipta prieš turtą, o tik 20 proc. – prieš žmones, tai pastaraisiais metais padėtis radikaliai pasikeitė. Dabar prieš žmones įvykdoma daugiau kaip 70 proc. visų teroro aktų. Ir šio amžiaus pradžioje teroristų išpuoliai daugiau kaip 90 proc. nukreipti prieš žmones.

Šiuo metu su teroristais vis dažniau susiduria amerikiečiai. Beje, jie pirmieji, konkrečiai, prezidentas Ronaldas Reiganas Sovietų Sąjungą pavadino blogio imperija ir jis pirmasis 1980 metų pradžioje pavartojo terminą „tarptautinis terorizmas“. Netrukus amerikiečiai surengė ir pirmą stambią antiteroristinę operaciją. JAV karo lėktuvai tuomet subombardavo Libijos diktatoriaus Muamaro Kadafio rūmus. Tai buvo atsakas į Libijos specialiųjų tarnybų surengtą kruviną išpuolį vienoje diskotekoje tuomečiame Vakarų Berlyne. Pirmoji stambi JAV operacija prieš islamo radikalų teroristus buvo surengta 1998 metais prezidentaujant B.Klintonui. Beje, JAV spaudos duomenimis, pačiose Valstijose per pastaruosius kelerius metus buvo surinkta daugiau nei keturi milijardai dolerių, kurie buvo skirti islamiškosioms teroristinėms organizacijoms finansuoti. Nemažai tų pinigų atsidūrė Afganistane, Kašmyre, Palestinoje. Todėl teroro aktai, esant tokiam finansavimui, dabar rengiami labai profesionaliai, dėl ko 90 proc. ekstremistų akcijų pasiekia savo tikslą. Įvairių šalių specialiųjų tarnybų duomenimis, dabar 70-yje pasaulio šalių yra apie 500 įvairių grupių ir organizacijų, kurios naudoja teroro metodus. Kai kurie amerikiečių ekspertai, susidūrę su chaosu Irake, tvirtina, kad karo veiksmai prieš teroristus duoda atvirkščią rezultatą – terorizmo augimą. Geriausias pavyzdys – Palestina. Izraelis taip ir nesugebėjo sustabdyti sprogdinimų ir taikių gyventojų žudymo. Analogiškų problemų yra Indijoje, Kolumbijoje.

Kai kurie Vakarų valstybių sociologai, istorikai ir kultūrologai pažymi, kad pasaulinio terorizmo augimas susijęs su vadinamojo globalizmo atsiradimu. Iš tiesų masinės protesto demonstracijos, kruvini susirėmimai su policija, parduotuvių deginimas ir plėšimas tapo įprastu reiškiniu Europos ir JAV miestuose, ypač vykstant turtingiausių pasaulio valstybių vadovų ar ministrų susitikimams. Kodėl klestinčių Vakarų valstybių gyventojai kelia tokias riaušes? Daugelio sociologų nuomone, tokio reiškinio priežastis – visuotinė vakarietiškų vertybių krizė. Rusijos visuotinės istorijos instituto direktorius Aleksandras Čubarianas neseniai pareiškė, kad vienintelė išeitis nors iš dalies išspręsti terorizmo problemą – visos valstybės turi turėti vieningą požiūrį į terorizmą. Kažkodėl Maskva tik dabar dedasi labai susirūpinusi terorizmu. Kur ji buvo anksčiau, kai nuo pat bolševikų atėjimo į valdžią visokeriopai rėmė, ginklavo ir finansavo teroristų grupuotes Europoje, Pietų Amerikoje, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir kitur? Yra dar vienas dalykas, kodėl ši kova tokia sunki, - islamiškieji fundamentalistai nebijo mirties. Todėl, pavyzdžiui, Rusijoje planuojama įvesti mirties bausmė už teroristinę veiklą teroristų neišgąsdins.

Kai kas siūlo susitaikyti su terorizmu, nes esą naujoji musulmonų karta sparčiai perima vakarietišką civilizaciją, o tie, kurie dar laiko savo rankose milijonus musulmonų, greitai nebeteks valdžios. Tačiau kada tai įvyks? Kol kas jiems liko tik vienintelis būdas sustabdyti laiką – sunaikinti jų nekenčiamą Vakarų civilizaciją, o žudant, sprogdinant pasėti didžiulę baimę ir sumaištį.

Dar 1987 metais tuometis Izraelio premjeras Icchakas Rabinas ragino sudaryti tarptautinį centrą kovai su terorizmu. Jis rašė: „Šiandien pasaulis stovi prieš trijų rūšių karus: branduolinis karas, karas įprastais ginklais ir tarptautinio terorizmo karas. Tarptautinis terorizmo karas palyginti nebrangus, bet labai efektyvus sukeliant visuotinę baimę. Terorizmo baimė tapo normaliu gyvenimo reiškiniu daugeliui pasaulio žmonių. Bet kodėl mes regime teroro internacionalizaciją? Viena priežasčių – įvairių teroristinių organizacijų kooperacija. Todėl ir atsakas tarptautiniam terorizmui turi būti tarptautinis. Vakarų šalys ir tautos turi būtinai surasti bendradarbiavimo kelius kovai prieš teroristų tinklus. Tokio tarptautinio centro egzistavimas taptų teroristų pristabdymo faktoriumi. Laisvosios nacijos neprivalo laukti, kada jas pagaliau pažadins nauji teroro aktai. Laikas veikti jau dabar“. Šis I.Rabino straipsnis buvo paskelbtas 1987 metų balandį. Ir pasirodė, kad Izraelio premjeras buvo visiškai teisus. Jeigu toks tarptautinis antiteroristinis centras būtų buvęs sukurtas, vargu ar būtų įvykusi baisi 2001 m. rugsėjo 11 d. tragedija Niujorke ir vėlesni islamo banditų išpuoliai.

Atrodo, vis dėlto reikės pasinaudoti I.Rabino patarimais. Bet nugalėti šią bjaurastį bus ypač nelengva. Juk ištisus amžius musulmonų dvasiniai vadovai – ajatolos, šeichai ir karaliai – turėjo ir tebeturi didžiulę įtaką milijonams musulmonų. Tai jie penkis kartus per dieną paklupdo milijonus žmonių melstis Alachui, totaliai kontroliuoja kiekvieną jų žingsnį, mintis, šeimyninį gyvenimą, dargi drabužius. O svarbiausia – daugeliui jų sugebėjo įteigti, kad mirtis už islamą yra geriausia, ką gali atlikti kiekvienas „tikratikis“.

EPA-ELTA nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija