Naujausias pasaulio atlasas atspindi vis sparčiau kintantį pasaulį

Naujais vietovių vardais, besitraukiančiomis jūromis, teroro išpuoliais, interneto plėtra ir kitais dalykais naujausias Pasaulio atlasas rodo, kad pasaulis kinta gerokai sparčiau negu ankstesniais dešimtmečiais.

Nacionalinė geografų draugija šį mėnesį išleidžia jau aštuntąjį Pasaulio atlaso leidimą. Palyginti su prieš penkerius metus išėjusiu atlasu, dabartiniame padaryta 17 tūkstančių pataisų ir papildymų. “Tokia pokyčių sparta susijusi su dviem veiksniais: vis dar sparčiai tebeaugančiu gyventojų skaičiumi ir besiplėtopjančia pasaulio ekonomika”, - sakė vyriausiasis draugijos kartografas Alenas Kerolas. Atlasas kurtas pasitelkus skaitmeninius kartografavimo metodus, Žemės palydovų duomenis, be to, pirmą kartą kiekviename puslapyje nurodomas interneto adresas, kuriuo skaitytojas gali gauti daugiau informacijos. “Siekiama, kad žmonės susidomėtų pasauliu, geriau suprastų jį. Per daug dėmesio skiriama vietiniams reikalams, bet per maža supratimo, kaip vyksmai pasaulyje veikia mūsų gyvenimą”, - teigė A. Kerolas.

Atlase, turinčiame 416 puslapių ir sveriančiame 3,2 kg, greta žemėlapių pateikta ir grafikų, atspindinčių įvairius įvykius pasaulyje, pavyzdžiui, “Konfliktai ir teroras”, ar vaizduojančių migraciją, pabėgėlių srautus, sveikatos, raštingumo būklę ir kt.

Tiesa, pasak A. Kerolo, pateikiant informaciją apie terorizmą, nenurodoma konkrečios “Al Qaeda” ar kitų grupuočių bazės, nes šie objektai gali keistis.

Jis pabrėžė, kad atlase vis labiau ryškėja turtingųjų atotrūkis nuo vargšų - tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių. Pavyzdžiui, optinių povandeninių kabelių pluoštas tarp Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų itin tankus, tuo tarpu palei Afrikos vakarų pakrantę vingiuoja tik vienas kabelis, o Afrikos rytuose daug kur iš viso jų nėra. Žemėlapis apie interneto ryšius rodo panašų vaizdą - jie vyrauja Europoje, kai kuriose Azijos dalyse, Šiaurės Amerikoje.

“Akivaizdu, kad Afrika yra gana izoliuota ir ekonomiškai, ir technologiškai”, - sako A. Kerolas, duodamas interviu savo kabinete Vašingtone. Jis pasakojo, kad būta daug ginčų, ką pavaizduoti atlaso politiniuose ir ekonominiuose žemėlapiuose. Stengtasi būti objektyviems ir nešališkiems, panaudoti kuo daugiau šaltinių ir nesilaikyti kurios nors vienos organizacijos nuomonės.

Žemėlapiuose pirmą kartą atsirado Rytų Timoras, siena tarp Jemeno ir Saudo Arabijos, administraciniai rajonai Slovakijoje, Čekijoje. Tiksliau išmatavus, 2,1 metro aukštesnis tapo Everestas (8850 m), Negyvoji jūra pagilėjo 7,9 metro (416 m žemiau jūros lygio). Atlasai rodo gamtinės aplinkos nykimą: susitraukė Čado ežeras (sausros įtaka), taip pat mažėja Aralo jūra (dėl vandens paėmimo irigacijai).

Iš Žemės palydovo naktį gauta įspūdingų nuotraukų, kuriose žiburių tankumu išsiskiria tankiausiai žmonių gyvenamos vietovės: Šiaurės Amerikos rytų ir vakarų pakrantės, Vakarų Europa, kai kurios Indijos dalys, Japonija. Tuo tarpu Australija pasižymi daugybės gaisrų ugnimis.

Miestų vardai naujajame atlase pateikti taip, kaip jie rašomi toje vietovėje, pavyzdžiui: Italijos sostinę žymi užrašas “Roma”, o greta jo angliška versija - “Rome”.

Pirmąjį pasaulio atlasą Nacionalinė geografų draugija išleido 1963 metais. Naujausio atlaso pirmasis tiražas bus 165 tūkstančiai egzempliorių, kaina - po 165 dolerius. Vardų sąraše, kuris tilpo į 136 puslapius, pateikta 140 tūkstančių vietovardžių. Viename žemėlapio lape yra iki aštuonių tūkstančių užrašų.

Pagal Reuters-ELTA

© 2004 "XXI amžius"